Advokatui A.Bartusevičiui – persekiojimas dėl teismų kritikos
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪRA
Nuotr. viršuje – advokatas A.Bartusevičius su „Laisvo laikraščio” redaktoriumi A.Drižiumi
ADVOKATO DR. ANTANO BARTUSEVIČIAUS KONTORA
ADVOKATŲ KALĖDINIS VAKARAS LIETUVOS FILHARMONIJOJE IR
GARBĖS TEISMO POSĖDIS, KURIO NETURĖTŲ BŪTI
Kas vyksta? Ne teisėjai ir prokurorai ar „trečiųjų šalių faktų tikrintojai“ turi
nurodinėti advokatams, kaip rašyti/nerašyti skundus bei kam juos pasirašyti arba
jokiu būdu nepasirašyti pareigūnų nemalonėje esantiems personažams, nes
pastarieji „galimai demonstruoja nepagarbą tiek teisėjų atrankos kolegijai, tiek
visai teismų sistemai“. Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis savo
pasirašytame 2025-09-24 d. Advokatų tarybos sprendime visiškai nepagrįstai
teigia: „Dėl tokio savo elgesio Advokatas galimai siekia atsakomybę perleisti savo
klientui, nurodydamas atstovavimo sutartyje, kad klientas pasilieka sau diskreciją
spręsti kasacinio skundo turinio klausimus bei šias aplinkybes eskaluodamas ir
atliekamo tyrimo metu“. Advokatas atliekamo tyrimo metu jokių aplinkybių
neeskalavo, todėl iškelti Advokatui drausmės bylą dėl galimai pažeistų
Advokatūros įstatymo straipsnių reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Juolab,
ultimatyviai įpareigoti pensininką advokatą per vieną mėnesį nusipirkti profesinės
kvalifikacijos tobulinimo balus už 2024 metus ir nedelsiant sumokėti 390 Eur nario
įmokų skolą. Tai atskiri klausimai, kuriuos esu išaiškinęs Advokatų tarybai 2017,
2021, 2025, etc. metais. Todėl šiame tekste jų neliesiu ir nesikartosiu, bet pereisiu
prie konkrečių klausimų, kuriuos nutyli ir nenori kalbėti šiuo metu Advokatūrai
vadovaujantis advokatas Mindaugas Kukaitis.
Taigi, Lietuvos Advokatų tarybos atstovė savo elektroniniais laiškais 2025-06-09,
2025-06-10, etc. mano elektroninio pašto adresu pateikė „Pranešimus dėl paaiškinimo pateikimo“. Informavo, kad Lietuvos Advokatūra gavo pareiškėjo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartį ir skundą dėl advokato
profesinės veiklos/veiksmų. Nutarties ir skundo kopijos nepateikė, nes jokio
parei6kimo ir skundo nebuvo. Vėliau atsiuntė LAT 2023-05-30 Atskirąją nutartį
(toliau – ir Nutartis). Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 3 straipsnio
1 dalį: “Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis”.
Visų pirma, kolegoms ir visiems, kas tuo domėsis, turiu paaiškinti, kad prašiau į
Advokatų tarybos patariamąjį Drausmės komiteto posėdį in vivo iškviesti mane ir
kasatorių Aurimą Drižių, kad viskas būtų sprendžiama inter partes. Šis prašymas
buvo atmestas. Nors atkreipiau Advokatūros dėmesį, kad kasatorius pasiliko sau
diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus. Pagal LR Konstitucijos 30
straipsnį, „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę
kreiptis į teismą“.
Antra, man pateiktoji LAT Nutartis yra neteisėta, nes priimta šiurkščiai pažeidus LR
CPK 299 straipsnį – Atrankos kolegijos teisėjai, viršydami savo įgaliojimus, priėmė
Atskirąją nutartį neišnagrinėjus civilinės bylos, padarė išvadą, kad asmenys
pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas ir nusiuntė ją Lietuvos Advokatų tarybai,
informuodami pastarąją apie pažeidimus. Sic! Kiekvienas pilietis turi teisę
reikalauti, kad jo byla būtų išnagrinėta teisme. Todėl, advokatas pasirašęs kasacinį
skundą pasielgė dorai ir pilietiškai bei neįžeidė LAT Atrankos kolegijos narių
profesinės garbės ir orumo, nepažeidė Lietuvos Advokatūros įstatymo ir Lietuvos
Advokatų etikos kodekso (LAEK).
Trečia, Atskiroji nutartis akivaizdžiai piktybiškai suklastota, teigiant, kad:
„Atstovavimo sutartyje nurodyta ir tai, kad teisinės paslaugos ieškovei teikiamos
„pro bono in caso“. Iš tikrųjų minėtoje Sutartyje užfiksuota: „Pro Bono in casu
necessitatis“. Kolegija ignoravo ir tai, kad kasatorius pasiliko sau diskreciją spręsti
kasacinio skundo turinio klausimus. Kasatorius ir advokatas in persona nieko
neįžeidė, nei kolegijos, nei visos teismų sistemos. Juolab, nepažeidė kolegijos
nurodyto LAEK 14 straipsnio 2 dalies: “Advokatas, sužinojęs, kad paskirtu laiku
negalės dalyvauti posėdyje arba atlikti kitą profesinę pareigą teisme, /…/privalo
nedelsdamas apie tai informuoti teismą, /…/ – pranešti apie neatvykimo priežastį”.
Apskritai, advokatas niekur nebuvo kviečiamas. A propos, paprastai Atrankos
kolegija advokatų į savo posėdžius nekviečia. Todėl visi kolegijos išvardintieji
Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso straipsniai parodo tik siekiamybę
nenagrinėti šios bylos, nes bylos baigtis būtų institucijoms nepageidautina. Ši
nutartis yra provokacija, siekimas įbauginti ir nutildyti advokatus, paversti juos
instrumentum regni. LAT teisėjų kolegijos desperacija ir argumentų neturėjimas
bei klastojimas – akivaizdūs. Tai ryškus negatyvios kontrolės pavyzdys. Vienintelis
mano klausimas: kas užsakovas? – liko ignoruotas ir neatsakytas. Primityvus ir
tiesmukas nutarties klastojimas kaltinant advokatą nebūtais dalykais. Nutartys
negali būti rašomos pagal kieno nors asmeninius įgeidžius arba tik uodžiant
tariamai “teisingo vėjo kryptį”. Nes teismas atsisakė nagrinėti skundą, nepasisakęs
nė dėl vieno jo motyvo, niekaip neįvertinęs nei Europos Sąjungos Reglamento
(tiesiogiai taikomas teisės aktas visose ES valstybėse narėse. Reglamentai
priimami Tarybos, Parlamento ir Tarybos kartu arba Komisijos yra bendro
taikymo, privalomi iš visų dalių ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse nuo jų
įsigaliojimo dienos, SESV 288 str. Tai reiškia, kad nacionalinės institucijos privalo
užtikrinti jų vykdymą, o Reglamentas turi viršenybę prieš prieštaraujančią
nacionalinę teisę), o taip pat laikytis Europos Parlamento ar Spaudos laisvės akto
reikalavimų. Kodėl Lietuvoje minėti leidiniai – “Respublika”, “Vakaro žinios”,
“Laisvas laikraštis” negali būti platinami? Vadinasi, šiuo atveju, teisingumo
neliko. Liko tik farsas. Neadekvatus veikimas prieš Lietuvos žodžio laisvės
interesus ir LAT kolegija tai padarė savo nutartimi. Kartu tai – siekimas padaryti
reputacinę žalą advokatui ir Advokatūrai in corpore. Lietuvos Advokatūra turi ginti
advokatus nuo tokių neteisėtų atskirųjų nutarčių. Tiesiog ignoruoti tokias nutartis,
nes susidaro įspūdis, kad atrankos kolegijos gautus skundus perskaito, bet ne
visada juos suvokia ir supranta. Advokatas, pasirašęs skundą pro bono publico
priverstas aiškintis labiau, nei pilietis Šarūnas Stepukonis dėl 42 mln. Eurų
grobstymo ir „pralošimo“ kazino byloje arba iššvaistytų valstybės biudžeto
milijardų, nustatytų Valstybės kontrolės atlikto audito metu. Todėl, Advokatūra
turėjo inicijuoti patariamojo Drausmės komiteto nešališką situacijos tyrimą. Nes
Pro Bono tikslas – dovana, siekiant teisingumo, o šiuo atveju LAT nutartimi atvirai
pareikšta – tokių dovanų neturi būti. Tokia atskiroji nutartis – tai manipuliacinės
demokratijos šunkelis, rizika teisinei ir demokratinei Lietuvai. Antai, visai neseniai
LAT pirmininkė Danguolė Bublienė savo 2025-10-21 d. raštu pripažinusi, kad
Atstovavimo sutartyje buvo palikta „kasatorei diskrecija spręsti kasacinio turinio
klausimus“, ignoruodama tai, padarė apskritai demagoginę išvadą, kad skundą
surašė ir pasirašė advokatas: „Vien aplinkybė, kad atstovavimo sutartyje ieškovė ir
advokatas sutarė, jog ieškovė pasilieka sau diskreciją spręsti kasacinio skundo
turinio klausimus, savaime nereiškia, kad advokatas, pasirašydamas kasacinį
skundą, neatsako už jo turinį ir neduoda pagrindo teigti, kad jis kasacinio skundo
nesurašė ir jo nepasirašė“. Beje, JAV Aukščiausiasis Teismas yra paskelbęs: “U.S.
Supreme Court Limit’s power of lower courts to stop Trump orders”. In:
(CNNNews, BBCNews, SkyNews, France TV24News, 2025-06-27-29). Ar Lietuvos
teismai paskelbė ką nors, kas stabdytų arba draustų sustabdyti Lietuvos
Prezidento dekretus? Ne! Priešingai, LAT pirmininkė beatodairiškai gina Atrankos
kolegijos, net ne teismo nutartį. Nors dabar nėra viduramžių inkvizicijos, tačiau
esama kitaminčių tildymo, kovos su “dezinformacija” ir įžūlus nutarčių
klastojimas, kad būtų eliminuoti valdantiesiems neparankūs teisiniai
prieštaravimai. Toks nutarčių klastojimas, nesamos situacijos atvaizdavimas ir
dirbtinis tariamai tikrojo paveikslo pateikimas visuomenei – tai sąmoningas
manipuliavimas žmonėmis (tarp jų – ir advokatais). Tačiau tai nereiškia, kad, mes,
advokatai, kaip avys, turime visa banda klusniai pėdinti, suvokdami, kur mus veda
tokios atskirosios nutartys. Esant tokiai padėčiai, Advokatų taryba galimai galėtų
kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą arba ES institucijas dėl tokios situacijos
atitikties LR Konstitucijai ir ES teisės sistemai.
Ar Lietuvos piliečiai ir advokatai nėra persekiojami dėl teisėtos teismų sistemos ir
valdžios kritikos? Juk apie 75 % (gal ir daugiau) civilinių bylų atrankos kolegijos
atmeta. Ar ne laikas Atrankos kolegiją panaikinti? Manyčiau, kad esant tokiai
padėčiai – laikas. Juk Europos Sąjungoje jos egzistuoja ne visose valstybėse, e.g.:
Nyderlanduose – tik iš dalies; Lenkijoje – iš dalies, kur skundai vertinami formaliai
ir nėra atskiros atrankos kolegijos; Čekijoje – nėra. Kasacija priimama be atrankos
kolegijos; Slovakijoje – Atrankos kolegijos nėra. Visi skundai priimami. Vengrijoje
nėra atskiros atrankos kolegijos, kuri spręstų kasacinės bylos priėmimą, kaip
Lietuvoje. Tokiai mažai valstybei kaip Lietuva – tikrai patrauklūs būtų Nyderlandų
ir Lenkijos, o ypatingai Čekijos, Slovakijos bei Vengrijos pavyzdžiai. In:
(Aukščiausiųjų Teismų Atrankos kolegijos Europos Sąjungoje). Šie klausimai labai
svarbūs, nes Lietuvos teisėjų arogancija, siekimas įbauginti ir užčiaupti advokatus,
peržengė visas sveiko proto ribas. Šiuo metu Lietuvos visų instancijų teismų
teisėjams etika, moralė ir teisė – ne šio Pasaulio dimensijos. Skaudu, bet Lietuvos
teismų autoritetas nėra pagrįstas žmonių pasitikėjimu. Negali būti stiprios
valstybės su teismu, kurio moralinis stuburas kreivas. Teisininkų prestižas susijęs
su visų teisėsaugos institucijų darbo vertinimais. Amerikiečių teisininko
profesoriaus S. Vanagūno nuomone, JAV Aukščiausiojo Teismo autoritetas yra
pagrįstas žmonių pasitikėjimu. /…/ Teismas ir teisininkų profesija užsitarnauja šį
pasitikėjimą užsispyrusia mažumos gynyba. In: (Lietuva ir Sąjūdis. Sociologinių
tyrimų medžiaga). Lietuvos MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto leidinys.-
V., 1990, p. 67).
Prašydamas Advokatų Tarybos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegijos
atskirąja nutartimi mano atžvilgiu neteisėtai inicijuotą procedūrą nutraukti, baigiu
šį laišką kolegoms advokatams filosofo profesoriaus Alvydo Jokubaičio klausimu:
nuo kada laisvas žodis tapo grėsme? Kada tai virto grėsme Lietuvai?
Prie savo elektroninio laiško prisegu:
I) Advokato dr. Antano Bartusevičiaus 2025 m. balandžio 4 d. su
kasatoriumi Aurimu Drižiumi – Pro Bono in casu necessitatis pasirašytą
kasacinio skundo nuorašą.
II) Vidas RACHLEVIČIUS. Socialiniai tinklai, „Atviras laiškas prezidentui
Gitanui Nausėdai“,2025-06-30, 08:30.
III) Europos Sąjungos „The World Justice Project“ 2023-2025 metų
Alejandro Ponce /Chief Research Officer/ and James Davis /Program
Associate, Rule of Law Index/ padėkos dr. Antanui Bartusevičiui už
dalyvavimą „World Justice Project“ ir kvietimai dalyvauti toliau nuorašai.
IV) Kontrastai – Alvydas Jokubaitis: nuo kada laisvas žodis tapo grėsme?
2025 m. liepa, “Delfi”.
V) Aukščiausiųjų Teismų Atrankos kolegijos Europos Sąjungoje.
Pagarbiai, Advokatas dr. Antanas Bartusevičius
2025 m. lapkričio 25 d.
