Ar per S. Skvernelį buvo perkami įstatymai? (pildoma)
Aurimas Drižius
STT sako, kad tuomečiam Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui buvo sumokėta (galimai) 51 tūkst. eurų kyšių gyrnais pinigais.
Saulius Skvernelis buvo išrinktas Seimo pirmininku 2024 m. po Seimo rinkimų, tačiau po metų – 2025 m. rugsėjo 10 d. Seimas nubalsavo už jo atstatydinimą.
Kaip tik tuo metų Seime skynėsi kelią Filosanitarijos įstatymo pataisos, kurias inicijavo jau minėtas buvęs šios tarnybos vadovas Kornijenko, kuris kaip paaiškėja, kyšiais gautus milijonus net buvo užkasęs žemėje, ir dabar STT pareigūnais su kastuvėliais bando juos atkasti
Prokuratūra sako, kad kyšiai Skverneliui buvo mokami už „politinį palankumą”.
Tai reiškia, kad Kornijenko pirko įstatymą savo tarnybai tam, kad galėtų geriau plėšti šiuo verslu užsiimančius verslininkus, ir kas Seimas jį priimtų „be pakeitimų”.
Esminė šio įstatymo pakeitimo detaė – Augalininkystės tarnyba glėtų tikrinti augalų vežėjus be išankstinio pranešimo, be sprendimo kopijos pateikimo ir veikti kaip „slaptas pirkėjas“.
Be to, pats vežėjas turėtų už tai susimokėti – jis turėtų mokėti patikrinimus, leidimus, sertifikatus.
Vežėjui tai gali tapti ne tik administracine, bet ir ekonomine našta.
Kas siūloma : Kornijenko tarnyba pati tikrina, tiria ir baudžia. Tai sujungia funkcijas: kontrolė + tyrimas + sankcija.
Pagal teismų praktiką (ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas doktriną): tokia koncentracija leidžiama, bet turi būti: aiškios procedūros, galimybė apskųsti, nešališkumo garantijos. Jei procedūros bus neaiškios → rizika piktnaudžiavimui
Pagal ES teisę: mokesčiai turi atitikti realias sąnaudas, negali būti „paslėptas mokestis“. Ar tai gali būti naudojama piktnaudžiavimui? Taip – bet su sąlygomis
Didžiausios rizikos vietos: kontroliniai pirkimai be skaidrumo, plati diskrecija vertinant atitikimą, leidimų stabdymas (stiprus poveikis), neaiškūs poįstatyminiai reikalavimai. O jei procedūros nebus aiškios → atsiranda:
selektyvus tikrinimas
spaudimas verslui
nelygus traktavimas
- Ar tai atitinka ES praktiką?
Iš esmės – TAIP
Tokios priemonės egzistuoja visoje ES:
kontroliniai patikrinimai
registrai
leidimai
atsekamumas
Bet svarbu
ES modelis remiasi:
skaidrumu
proporcingumu
aiškiomis procedūromis jei Lietuvoje tai nebus užtikrinta → problemos
