Atrodo, kad sutarta siųsti „taikdarius” lietuvius ir lenkus į karą Ukrainoje
Screenshot
Ar Sikorskio siūlomas „Europos legionas“ – būdas Lenkijai pasiųsti „taikdarius“ į Ukrainą?
Andrew Korybko
2026 m. rugpjūčio 25 d.
Konservatyvusis prezidentas Karolis Nawrockis yra vyriausiasis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau jeigu valdančiosios liberalų koalicijos gynybos ministras dalį Lenkijos karių per „Europos legioną“ perduotų ES žinion, nėra aišku, ar prezidentas galėtų užkirsti kelią jų dislokavimui Ukrainoje.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis neseniai interviu Graikijos žiniasklaidai pasiūlė sukurti „Europos legioną“. Jo žodžiais:
„Tvirtai pasisakau už „Europos legioną“ – specialias nuolatines pajėgas, kurios galėtų verbuoti patyrusius profesionalus iš platesnės Europos šeimos, įskaitant po karo kovose užgrūdintus Ukrainos veteranus. Esmė paprasta – Europa turi pati prisiimti atsakomybę už savo saugumą.“
Toliau jis pridūrė:
„Negalime skambinti į Vašingtoną kiekvieną kartą, kai mūsų pačių kieme kyla gaisras – nesvarbu, ar tai būtų įprastinė karinė grėsmė, ar Maskvos vykdomas migracijos srautų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų panaudojimas prieš ES kaip ginklo. Tačiau pasakykime visiškai aiškiai: kalbama ne apie lygiagrečios alternatyvos NATO kūrimą ar struktūrų dubliavimą. Mums reikia stipresnio europinio ramsčio stipresnėje NATO. Mūsų interesai vienas kitą papildo, o ne prieštarauja vienas kitam.“
Kai kuriuos stebėtojus toks Sikorskio pasiūlymas nustebino, nes prieš pusantrų metų jis atmetė Volodymyro Zelenskio pasiūlytą „Europos armijos“ idėją.
Tuomet Lenkijos diplomatijos vadovas sakė:
„Manau, kad su šiuo terminu turėtume elgtis atsargiai, nes skirtingi žmonės jį supranta skirtingai. Jeigu turite omenyje nacionalinių kariuomenių suvienijimą, tai neįvyks.“
Čia ir slypi esminis skirtumas: „Europos armijos“ idėja reiškia nacionalinių kariuomenių suvienijimą, o tai, autoriaus nuomone, yra neįgyvendinama svajonė, tuo tarpu „Europos legionas“ būtų savanoriškai suformuotos pajėgos.
Kalbant išsamiau, panašu, kad Sikorskis įsivaizduoja greitojo reagavimo pajėgas, sudarytas iš ES valstybių ir Ukrainos karių, kurios, tikėtina, būtų pavaldžios kuriai nors ES institucijai.
Jų paskirtis būtų reaguoti į kylančias krizes. Tokios pajėgos galėtų tapti savotišku „saugikliu“ arba mechanizmu, paskatinančiu į konfliktą įsitraukti visą NATO arba atskiras ES valstybių „norinčiųjų koalicijas“, nes konkrečioje konflikto zonoje jau būtų dislokuoti jų kariai.
Sikorskio pasiūlymas pateiktas praėjus dviem mėnesiams po to, kai Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – kartu vadinamos E3 ir laikomos kol kas ne itin tvirtos „norinčiųjų koalicijos“ lyderėmis – patvirtino planuojančios po paliaubų dislokuoti savo karius Ukrainoje.
Konservatyvusis prezidentas Karolis Nawrockis, tapęs pagrindiniu Sikorskio atstovaujamos valdančiosios liberalų koalicijos politiniu priešininku, prieš 2025 m. prezidento rinkimų antrąjį turą raštu įsipareigojo neleisti siųsti Lenkijos karių į Ukrainą.
Nawrockis yra Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Tačiau jeigu liberalų vadovaujamos vyriausybės gynybos ministras dalį Lenkijos karių per „Europos legioną“ perduotų ES žinion, nėra aišku, ar Nawrockis galėtų sutrukdyti juos dislokuoti Ukrainoje įgyvendinant „norinčiųjų koalicijos“ planus.
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos visuomenės požiūris į Ukrainą pablogėjo po to, kai, autoriaus vertinimu, Zelenskis pagerbė su Voluinės žudynėmis siejamus OUN-UPA veikėjus. Todėl toks valdančiųjų liberalų sprendimas galėtų smarkiai pakenkti jų galimybėms būti perrinktiems per kitus Seimo (Sejm) rinkimus, numatytus 2027 m. rudenį.
Nepaisant to, kaip teigia autorius, neseniai sudarytas Lenkijos ir Vokietijos gynybos susitarimas neabejotinai teikia pirmenybę Berlyno, o ne Varšuvos interesams. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra taip glaudžiai susijęs su Vokietija, kad vienas įtakingiausių konservatyviosios opozicijos veikėjų kadaise net apkaltino jį esant „Vokietijos agentu“.
Todėl, autoriaus nuomone, negalima atmesti galimybės, kad Tuskas būtų pasirengęs rizikuoti savo valdžia kitais metais, jeigu Vokietija pareikalautų, kad Lenkija per „Europos legioną“ dislokuotų savo karius Ukrainoje.
Tačiau visai kitas klausimas – ar Rusija toleruotų tokią misiją.
Pastaba: tai Andrew Korybko analitinis/opinion tekstas; dalis teiginių, ypač apie galimą Lenkijos karių perdavimą ES kontrolei ir jų dislokavimą Ukrainoje, yra autoriaus interpretacija bei prognozė, o ne nustatytas planas. Originalo publikacija datuojama 2026 m. rugpjūčio 25 d.
https://korybko.substack.com/p/is-sikorskis-european-legion-proposal
