Pasikuičiau savo archyve ir radau įdomią medžiagėlę – dar 2008 m. patriarchas Landsbergis kreipėsi į teismą, reikalaudamas paneigti „Laisvo laikraščio” teiginį apie tai, kad V.Landsbergis daugelį metų organizavo visokias provokacijas prieš Kazimierą Prunskienę.

Kitas to paties straipsnio teiginys – kad V.Landsbergį į KGB užverbavo toks skerdikas Dušanskis, liko V.Lansdbergio nepastebėtas, nes patriarchas neprašė jo paneigti.

Teismas, žinoma, vyko demokratiškai ir teisėtai – V.Landsbergio ieškinys buvo išnagrinėtas „už akių” ir patenkintas. Teisėjas Maciejevski, priėmęs teisingą sprendimą, šiuo metu pluša aukščiausiame teisme.

Kas tas Nachmanas Dušanskis, užverbavęs į KGB būsimą Lietuvos „vadovą” Vytautą Landsbergį?

Apie tai rašoma Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro straipsnyje:

https://www.genocid.lt/centras/lt/1378/a

„Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys, 35 žmonėms sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Be to, nukankintieji nebuvo atpažinti dar ir todėl, kad dalis jų buvo Kretingos apskrities gyventojai, perkelti iš Kretingos kalėjimo. Artimieji apie jų nužudymą sužinojo tik po laidotuvių”.

Pridedu to straipsnio kopiją su pačio patriarcho autografu, kad „kopija tikra” (viršuje)

Įdomiausia ta dalis, kuriame buvęs KGB majoras Vladas Gulbinas pasakoja, kad „pirmasis V.Landsbergį užverbavo Nachmanas Dušanskis, paskui su juo dirbo toks Slavinas, paskui – Sprindys, buvęs tiesioginis mano viršininkas. Paskutinis su V.Landsbergiu dirbo toks Abromaitis, kai V.Landsbergis dar 1978 m. dirbo Konservatorijos filiale Klaipėdoje. Minėtas Abromaitis yra davęs parodymus mano byloje. Abromaitis papasakojo, kas verbavo V.Landsbergį, papasakojo, kad jo pirmasis slapyvardis buvo „Vytautas”, paskui pakeistas į „Dėdulę”. Kad V.Landsbergio tėvas dar 1927 m. Kaune buvo užverbuotas NKVD, ir kad jį tuo metu verbavo SSSR pasiuntinybės Kaune darbuotojai. Dar vienas įdomus dalykas, kad aš kalbėjau su A.Sakalu, ir jis patvirtino, kad dalyvavo Abromaičio apklausoje. Abromaitis tuo metu labai sirgo, jam buvo likę gyventi keli mėnesiai. Apklausoje dar dalyvavo prokuroras Č.Narinkevičius, Seimo nariai A.Sakalas ir V.Čepas. Visi šie parodymai yra mano byloje”.

Žurnalistas Aurimas Drižius rengia ieškinį teismui, kuriuo sieks prisiteisti žalą iš Vytauto Landsbergio ir prašys išreikalauti visą 2003 m. Vilniaus apygardos teismo bylos medžiagą dėl Kazimiros Prunskienės tariamo bendradarbiavimo su KGB.

Dar 2007 m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimu „už akių” priteisė iš jo ir UAB „Laisvas laikraštis“ 10 000 litų neturtinės žalos Vytauto Landsbergio naudai. Sprendimas buvo priimtas pripažinus, kad publikacijoje paskelbti teiginiai apie V. Landsbergio organizuotas provokacijas prieš Kazimirą Prunskienę neatitiko tikrovės.

Tai yra teismas patenkino Landsberhio pretenziją ir pripažino, kad teiginys ‘dabar V.Landsbergiui, daugelį metų orgabizavusiam įvairias provokacijas prieš Prunskienę (prisiminkime, kas B.Gajauskui davė neva „originalų” dokumentą apie jos bendradarbiavimą su KGB), teks ir pačiam patirti viso šio fakto pasėkmes”.

Itin ironiška, kad Landsbergis neprašė paneigti kito teiginio – pačio straipsnio pavadinimo : ” Landsbergis gali prarasti Seimo nario mandatą dėl nuslėpto bendradarbiavimo su KGB”.

Tačiau, A. Drižiaus teigimu, šioje byloje nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su K. Prunskienės byla ir dokumentais apie jos tariamą bendradarbiavimą su KGB.

2003 m. Vilniaus apygardos teismas panaikino 1992 m. sprendimą ir konstatavo, kad nėra įrodymų, jog K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB, tačiau bylos medžiaga buvo nevieša ir teismas viešai nekonstatavo, kad dokumentas yra klastotė. Viešai skelbta, kad K. Prunskienė teisme teigė, jog dokumentas yra falsifikatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (2010 m.)

• Panaikino Liustracijos komisijos 2009 m. sprendimą.
• Konstatavo, kad Komisija neteisėtai rėmėsi jau panaikintu 1992 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nes 2003 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs.

Reikalauja išslaptinti visą bylos medžiagą

Ieškinyje bus prašoma teismo išreikalauti:

• visą 2003 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo bylą dėl Kazimiros Prunskienės;
• ekspertų išvadas dėl byloje nagrinėtų dokumentų;
• teismo posėdžių protokolus;
• visus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas sprendimas;
• visą 2007 m. civilinės bylos medžiagą, įskaitant V. Landsbergio ieškinį ir jo pateiktus įrodymus.

A. Drižiaus teigimu, tik ištyrus visą šią medžiagą galima objektyviai įvertinti, ar ankstesnėje byloje teismui buvo pateiktos visos reikšmingos aplinkybės ir ar buvo pakankamas faktinis pagrindas priteisti jam neturtinę žalą.

Sieks žalos atlyginimo

A. Drižius teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą dėl 2007 m. teismo sprendimo. Todėl jis ketina prašyti teismo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą.

Pasak jo, esminis būsimos bylos tikslas – ne iš anksto konstatuoti tam tikrus faktus, o užtikrinti, kad būtų ištirta visa pirminė dokumentinė medžiaga ir teismas galėtų įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

A. Drižius pabrėžia, kad, jo nuomone, tik išreikalavus visą archyvinę medžiagą ir ankstesnių bylų dokumentus bus galima galutinai atsakyti į klausimą, ar 2007 m. civilinė byla buvo išspręsta remiantis visapusiškai ištirtais faktais.

chat informacija