Didžioji Orbano valanda
Orbano didžioji valanda
2025 m. spalio 17 d.
Autorius: Thomas Oysmüller
Skaitymo laikas: 2,3 minutės
Susitikimas Budapešte tarp Trumpo ir Putino yra daugiau nei simbolinis ES biurokratijos pralaimėjimas – tai pažeminimas von der Leyen, Kallos ir Macronui. Viktoras Orbánas švenčia didelę pergalę.
Vengrija per Ukrainos karą įsitvirtino kaip taikos politikos jėga Europoje. Viktoras Orbánas pasinaudojo Vengrijos pirmininkavimu ES Tarybai, kad kalbėtųsi su visais svarbiausiais veikėjais: jis lankėsi Maskvoje, Kyjive, Pekine ir Mar-a-Lago – tada Trumpas dar nebuvo prezidentas. Dabar įvyks antrasis Trumpo ir Putino susitikimas – Budapešte.
Britų „Telegraph“ parašė akivaizdų dalyką:
„Vengrijos pasirinkimas viršūnių susitikimo vieta tikriausiai nuplėšė šypseną nuo ES veido. Bendrija iš esmės nedalyvavo taikos derybose dėl Ukrainos ir nerimauja dėl savo menko vaidmens taikos plane Gazai. Šalis, kurią beveik visos ES valstybės narės ir institucijos buvo atstūmusios, dabar atsidūrė Trumpo dėmesio centre – jis tiki, kad Sąjunga buvo įkurta siekiant susilpninti JAV.“
Atviras Orbáno pasisakymas už kompromisą su Rusija jam dabar atneša šią diplomatinę sėkmę. Budapeštas tampa „Europos suvereniteto simboliu – už Briuselio linijos ribų“, kaip rašo Global Affairs. Dar viena priežastis, kodėl pasirinkta Vengrija, gali būti nesenas šalies pasitraukimas iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), todėl Vengrija neprivalo sulaikyti Rusijos prezidento jam atvykus.
Vengrija juda greitu tempu: paskelbta, kad jau susitarta su JAV ir Rusija dėl susitikimo parengiamųjų darbų. Vengrijos užsienio reikalų ministras Szijjártó pranešė vakar vakare kalbėjęsis telefonu su Lavrovu ir JAV viceministru Landau. Šiandien Orbánas telefonu kalbėjosi su Putinu ir Trumpu.
Vengrija save vadina „taikos sala“. Susitikimas galėtų įvykti dar spalį – Vengrija nori garantuoti Putino saugumą. Tai keblu, nes norint patekti į Vengriją, Rusijos prezidentui tektų skristi virš NATO šalių. Ar jį lydės amerikiečių ar vengrų naikintuvai? Kremlius penktadienį pranešė, kad skrydžio maršrutas „žinoma, dar nėra žinomas“.
Tuo metu ES vadovybė elgiasi demonstratyviai abejingai.
Kol Orbánas kalba apie „taikos salą“, Ursula von der Leyen pareiškia:
„Susitarimas dėl Europos gynybos pramonės programos. 1,5 milijardo eurų Europos gynybos pramonei stiprinti. Parama Ukrainai.“
