Kaltės įrodymu tapo „kūno kalba”
Apeliacinis teismas paliko Ričardą Malinauską kaltu – teismas remiasi tarpininkų pokalbiais ir 60 tūkst. eurų perdavimo grandine
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. paskelbė nuosprendį vienoje didžiausių pastarųjų metų vadinamųjų teisėjų korupcijos bylų. Druskininkų merui Ričardui Malinauskui paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis dėl prekybos poveikiu – 60 tūkst. eurų bauda ir 30 tūkst. eurų konfiskavimas. Pats R. Malinauskas kaltę kategoriškai neigia ir teigia, kad tiesioginių jo kaltės įrodymų nėra.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-579/2026 yra milžiniškos apimties – Lietuvos apeliacinio teismo duomenimis, ją sudaro 117 tomų, buvo pateikta 15 apeliacinių skundų, o Apeliaciniame teisme surengti 29 posėdžiai.
Apeliacinis teismas iš esmės paliko galioti Kauno apygardos teismo išvadas dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro istorijos.
Teismo versija yra tokia: R. Malinausko interesais veikęs jo ilgametis patarėjas Aivaras Kadziauskas per tarpininkų grandinę siekė paveikti teismus, nagrinėjusius Vijūnėlės dvaro bylą.
60 tūkst. eurų kelias
Pirmosios instancijos teismo nustatyta pinigų perdavimo grandinė yra viena svarbiausių kaltinimo konstrukcijos dalių.
Kauno apygardos teismas buvo konstatavęs, kad R. Malinauskas perdavė A. Kadziauskui 60 tūkst. eurų grynaisiais.
A. Kadziauskas pinigus nugabeno į Vilnių ir perdavė Arūnui Blažaičiui.
A. Blažaitis juos perdavė Oksanai Sakalauskienei.
O. Sakalauskienė kartu su Ernestu Sakalausku 50 tūkst. eurų nugabeno į tuomečio advokato Drąsučio Zagrecko kontorą.
Pagal teismo nustatytas aplinkybes dalis pinigų turėjo likti tarpininkams, o kita dalis buvo skirta poveikiui teisėjams.
Būtent šią įvykių versiją Apeliacinis teismas iš esmės pripažino pagrįsta.
Tačiau kur tiesioginis Malinausko susitarimas dėl kyšio?
Tai yra esminis R. Malinausko gynybos argumentas.
R. Malinauskas teigia, kad jis pats su jokiu teisėju ar advokatu dėl kyšio nesitarė, byloje minimų teisėjų nepažinojo ir su jais nebendravo.
Jis taip pat neneigia perdavęs pinigų A. Kadziauskui, tačiau aiškina juos mokėjęs už teisines paslaugas.
Po Apeliacinio teismo sprendimo R. Malinauskas viešai pareiškė:
„Nė viename slaptai darytame įraše nėra jokių duomenų apie mano neteisėtus veiksmus ar ketinimus juos padaryti.“
Taigi ginčas šioje byloje nėra dėl to, ar pinigai iš R. Malinausko A. Kadziauskui buvo perduoti.
Esminis klausimas – kokiu tikslu jie buvo perduoti ir ką R. Malinauskas žinojo apie tolesnį jų panaudojimą.
Teismas remiasi tarpininkų pokalbiais
Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys po nuosprendžio paskelbimo paaiškino, kad teismui abejonių dėl R. Malinausko ir A. Kadziausko kaltės nekilo.
Anot teisėjo, byloje užfiksuota daug A. Kadziausko, O. Sakalauskienės, A. Blažaičio ir E. Sakalausko pokalbių.
Juose, pasak teisėjo, buvo kalbama apie pinigus teisėjams, galimybes juos paveikti ir siekiamą rezultatą Vijūnėlės dvaro byloje.
Tai reiškia labai svarbią aplinkybę: viešai paskelbtoje medžiagoje R. Malinausko kaltė pirmiausia siejama ne su jo paties pokalbiais su teisėjais, o su kitų asmenų pokalbiais, pinigų judėjimu ir iš šių aplinkybių teismo padarytomis išvadomis apie bendrą veikimo tikslą.
Apeliacinio teismo pozicija yra ta, kad šių netiesioginių įrodymų visuma yra pakankama.
Teismas pabrėžia Malinausko ir Kadziausko santykį
Dar viena svarbi kaltinimo konstrukcijos dalis – R. Malinausko santykiai su A. Kadziausku.
Teisėjas E. Gražys po nuosprendžio paskelbimo nurodė, kad pats R. Malinauskas pripažino A. Kadziauską veikus jo interesais ir pagal jo pavedimus.
Teismo vertinimu, A. Kadziauskas buvo ne savarankiškai veikiantis pašalinis žmogus, o R. Malinausko interesams atstovavęs asmuo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino telefoninius pokalbius, iš kurių padarė išvadą, kad A. Kadziauskas reikalavo iš tarpininkų informacijos apie atliktus veiksmus ir bylos eigą.
Teismas tai susiejo su R. Malinausko interesu išsaugoti Vijūnėlės dvarą.
Malinauskas: „Nė vieno kaltės įrodymo“
R. Malinausko pozicija visiškai priešinga.
Po nuosprendžio paskelbimo jis pareiškė negerbiantis tokio teismo sprendimo ir tvirtino, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų.
Pasak R. Malinausko, byloje apklausti asmenys nenurodė su juo kalbėję apie kyšį ar neteisėtą poveikį.
Jis taip pat pabrėžia niekada nebendravęs su byloje minimais teisėjais ir advokatais.
Todėl gynybos pozicijos esmę galima suformuluoti paprastai:
pinigų perdavimas A. Kadziauskui savaime dar neįrodo, kad R. Malinauskas nurodė juos panaudoti teisėjams papirkti.
Apeliacinis teismas šį argumentą atmetė, manydamas, kad visų netiesioginių įrodymų visuma leidžia padaryti priešingą išvadą.
Dar įdomesnis Viktoro Kažio epizodas
Apeliacinio teismo nuosprendyje yra ir precedentiškai įdomus įrodymų vertinimo epizodas.
Pirmosios instancijos teismas Viktorą Kažį dėl vieno kyšininkavimo epizodo buvo išteisinęs.
Apeliacinis teismas šią išteisinamojo nuosprendžio dalį panaikino ir skyrė V. Kažiui 12,5 tūkst. eurų baudą.
Teismas vertino V. Kažio ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Zagrecko pokalbį.
Apeliacinis teismas nurodė vertinęs ne tik žodžius, bet ir asmenų kūno kalbą, bendravimo pobūdį bei jų tarpusavio santykius.
V. Kažio pasakytą žodį „pasižiūrėsiu“ teismas interpretavo kaip teigiamą atsakymą į D. Zagrecko prašymą, t. y. kaip pažadą priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Šis epizodas gali tapti viena įdomiausių būsimos kasacijos dalių, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali tekti vertinti, ar Apeliacinis teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles darydamas baudžiamajai atsakomybei reikšmingą išvadą iš pokalbio konteksto, kūno kalbos ir vieno žodžio.
Taip, kūno kalba gali būti vertinama kaip viena iš aplinkybių, matomų vaizdo įraše, tačiau teisiškai labai abejotina būtų vien kūno kalbą laikyti pakankamu kaltės įrodymu.
BPK 20 straipsnio logika tokia: įrodymas turi būti teisėtai gautas, patikrintas ir teisme ištirtas duomuo, pagal kurį galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, ar konkretūs duomenys laikytini įrodymais, ir vertina kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą.
LAT praktikoje dar svarbesnė taisyklė: teismo „vidinis įsitikinimas“ negali būti tiesiog subjektyvus įspūdis. Jis turi turėti objektyvų pagrindą, atsirandantį patikrinus ir palyginus byloje esančius duomenis, pašalinus prieštaravimus ir argumentavus išvadas. Be to, joks įrodymas neturi iš anksto nustatytos galios.
Todėl jūsų pateiktame Viktoro Kažio epizode matau svarbų skirtumą. Apeliacinis teismas, kaip pats skelbia, vertino:
„jų kūno kalbą, bendravimo pobūdį bei egzistavusius tarpusavio santykius“
ir iš to kartu su atsakymu „pasižiūrėsiu“ padarė išvadą, kad tai buvo pažadas priimti kyšį.
Vaizdo įrašas yra duomuo/įrodymų šaltinis; tačiau teisėjo interpretacija, ką reiškė konkreti kūno kalba, pati savaime nėra savarankiškas faktas. Reikia pagrįsti, kodėl būtent toks gestas, elgesys ar reakcija patvirtina susitarimą priimti kyšį, ir tą išvadą tikrinti kitų įrodymų kontekste.
Dar svarbiau: žodis „pasižiūrėsiu“ lingvistiškai savaime nereiškia „sutinku priimti kyšį“. Kad jis įgytų būtent tokią reikšmę, teismui reikia pagrįsti ją pokalbio turiniu ir kitais patikimais duomenimis. Jei lemiama grandis būtų tik „pasižiūrėsiu“ + teisėjų subjektyviai interpretuota kūno kalba, kasacijoje galėtų kilti rimtas BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo klausimas.
Be to, LAT yra išaiškinęs, kad BPK 20 straipsnio pažeidimas gali būti konstatuotas, kai išvados nėra tinkamai argumentuotos, padarytos įrodymų turinio vertinimo klaidos arba argumentai yra nelogiški.
Todėl norint pasakyti, ar Kažys išteisintas pirmoje instancijoje, o vėliau nuteistas faktiškai dėl žodžio „pasižiūrėsiu“ ir kūno kalbos, būtina pamatyti visą Apeliacinio teismo nuosprendžio motyvuojamąją dalį. Jei ten nėra papildomų objektyvių įrodymų, tai būtų labai įdomus kasacijos klausimas.
Jaglinskio išteisinimas taip pat panaikintas
Apeliacinis teismas panaikino ir Henricho Jaglinskio išteisinimą dėl neteisėto praturtėjimo.
Kratos metu buvo rasta daugiau kaip 50 tūkst. eurų, kurių kilmė, teismo vertinimu, nebuvo pagrįsta teisėtomis pajamomis.
Pirmosios instancijos teismas H. Jaglinskį dėl šio epizodo išteisino.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad buvo netinkamai aiškinamos neteisėto praturtėjimo taisyklės, ir pripažino H. Jaglinskį kaltu.
Jam paskirta 5 tūkst. eurų bauda, o daugiau kaip 50 tūkst. eurų konfiskuota.
Galutinė subendrinta H. Jaglinskio bausmė – 55 tūkst. eurų bauda ir 50,34 tūkst. eurų konfiskavimas.
Kai kuriems nuteistiesiems bausmės sumažintos
Apeliacinio teismo sprendimas nebuvo vien kaltinimo pozicijos patvirtinimas.
Egidijus Galatiltis dėl dalies kaltinimų buvo išteisintas, nes Apeliacinis teismas konstatavo, kad nepakanka įrodymų, jog jis kartu su O. Sakalauskiene ir D. Zagrecku prekiavo poveikiu ir papirko teisėją Konstantiną Guriną.
Egidijui Laužikui bauda sumažinta nuo 12,5 tūkst. iki 7,5 tūkst. eurų, o konfiskuojama suma – nuo 10 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Aringui Kartanui galutinė bauda sumažėjo iki 5 tūkst. eurų.
Oksanai Sakalauskienei palikta viena griežčiausių bausmių – ketveri metai realaus laisvės atėmimo, 10 tūkst. eurų bauda ir 11 tūkst. eurų konfiskavimas.
Malinauskas netenka mero pareigų
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.
Tai turi R. Malinauskui ne tik baudžiamųjų, bet ir tiesioginių politinių pasekmių – įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui jis nebegalės toliau eiti Druskininkų mero pareigų.
Tačiau byla dar nebūtinai baigta.
Nuosprendis per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
R. Malinauskas jau paskelbė, kad nepasiduos ir toliau gins savo poziciją.
Todėl dabar svarbiausias dokumentas yra ne trumpas Apeliacinio teismo pranešimas spaudai, o visas 2026 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-579/2026.
Tik paskelbus visą jo tekstą bus galima tiksliai patikrinti, kokia įrodymų grandine teismas susiejo R. Malinausko perduotus pinigus su jo žinojimu apie tariamą teisėjų papirkimą ir kaip teismas atsakė į kiekvieną gynybos argumentą.
Būtent šie klausimai, tikėtina, taps svarbiausi ir kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį R. Malinausko ir kitų asmenų baudžiamojoje byloje – du asmenys buvo išteisinti nepagrįstai
asociatyvus vaizdas, sukurtas DI
2026-09-14
Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo už įvairius korupcinius nusikaltimus siekiant, kad teismuose būtų priimti suinteresuotiems asmenims palankūs sprendimai, buvo nuteista 14 fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo, o du fiziniai asmenys išteisinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš esmės visi asmenys, dėl kurių nagrinėti apeliaciniai skundai, buvo pagrįstai pripažinti kaltais, tačiau Viktoras Kažys nepagrįstai išteisintas dėl kyšininkavimo viename iš jam inkriminuotų nusikaltimų, o Henrikas Jaglinskis – dėl neteisėto praturtėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas V. Kažį pripažino kaltu dėl pažado priimti kyšį ir jam paskyrė 12,5 tūkst. Eur baudą, o H. Jaglinskį – dėl neteisėto praturtėjimo ir jam paskyrė 5 tūkst. Eur baudą (galutinė subendrinta bausmė – 55 tūkst. Eur bauda), taip pat iš jo konfiskavo daugiau nei 50 tūkst. Eur.
Apeliacinis teismas, išanalizavęs byloje surinktus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad byloje užfiksuoto pokalbio tarp V. Kažio ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Drąsučio Zagrecko metu jų kūno kalba, bendravimo pobūdis bei egzistavę tarpusavio santykiai leidžia daryti išvadą, jog kalbėta konfidencialia tema, o į D. Zagrecko išreikštą neteisėtą prašymą, kurį V. Kažys išklausė, pateiktas atsakymas „pasižiūrėsiu“ vertintinas kaip teigiamas atsakymas, t. y. kaip pažadas priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad apygardos teismas, išteisindamas H. Jaglinskį dėl neteisėto praturtėjimo (kratos metu rastų ir teisėtomis pajamomis nepagrįstų 50 tūkst. Eur), padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Apeliacinis teismas, priešingai nei aiškino apygardos teismas, konstatavo, kad neteisėto praturtėjimo bylose kaltas asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už visą teisėtomis pajamomis nepagrįstą bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą, jo nedalijant į dvi dalis.
Įvertinęs pirmosios instancijos teismo surinktus ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, atlikęs įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos apeliacinis teismas dėl kitų asmenų padarė šias išvadas: Ričardas Malinauskas ir Aivaras Kadziauskas pagrįstai nuteisti už prekybą poveikiu Vijūnėlės dvaro byloje, Oksana Sakalauskienė – už prekybą poveikiu ir papirkimą Vijūnėlės dvaro ir dar 3 bylose, dalyje veikų veikiant organizuota grupe, taip pat už pasikėsinimą prekiauti poveikiu bylose dėl Migracijos departamento sprendimų, Ernestas Sakalauskas – už prekybą poveikiu Vijūnėlės dvaro byloje, veikiant organizuota grupe, Egidijus Galatiltis – už prekybą poveikiu Vijūnėlės dvaro byloje, prekybą poveikiu ir papirkimą vienoje iš dviejų bylų ir pasikėsinimą prekiauti poveikiu bylose dėl Migracijos departamento sprendimų, Aringas Kartanas, Vasilijus Menkovas, Romutis Stočkūnas, Rolandas Vasiliauskas – už prekybą poveikiu, tuomečiai teisėjai Egidijus Laužikas, Konstantinas Gurinas ir Robertas Rainys – už kyšininkavimą, Henrichas Jaglinskis – už prekybą poveikiu ir papirkimą.
Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad E. Galatiltis kartu su O. Sakalauskiene ir D. Zagrecku prekiavo poveikiu ir papirko teisėją K. Guriną, todėl E. Galatiltis dėl šių kaltinimų išteisintas.
Išnagrinėjus apeliacinius skundus, taip pat buvo perkvalifikuotos kai kurios nusikalstamos veikos, patikslintos įrodytomis pripažintos kai kurių nusikaltimų padarymo faktinės aplinkybės (pvz., dėl E. Laužiko ir O. Sakalauskienės veikimo laikotarpio, neteisėtų veiksmų, dėl kurių atlikimo buvo susitarta ir kurie buvo atlikti, O. Sakalauskienės perduoto ir E. Laužiko priimto kyšio dydžio, dėl R. Rainio, A. Kartano ir K. Gurino atliktų neteisėtų veiksmų), ištaisyta klaida dėl neteisingai nurodyto A. Kartanui paskirtos minimalios baudos dydžio.
Toliau esančioje lentelėje pateikta informacija, kas pasikeitė po Apeliacinio teismo nuosprendžio ir kokias bausmes turės atlikti nuteistieji:
| Asmuo | Dėl ko buvo kaltinamas | Apygardos teismo paskirta galutinė bausmė | Lietuvos apeliacinio teismo pakeitimų esmė ir bausmės |
| Arūnas Blažaitis | prekyba poveikiu | laisvės atėmimas 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,35 tūkst. Eur bauda,3 tūkst. Eur konfiskavimas | apeliacinis skundas nepaduotas, lieka galioti apygardos teismo paskirta bausmė |
| Egidijus Galatiltis | prekyba poveikiuprekyba poveikiu ir papirkimaspasikėsinimas prekiauti poveikiu | laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams,72,5 tūkst. Eur bauda,0,5 tūkst. Eur konfiskavimas | išteisintas dėl prekybos poveikiu ir papirkimo vienoje byloje, viena veika perkvalifikuota, panaikintas konfiskavimasgalutinė bausmė – 72,5 tūkst. Eur bauda |
| Konstantinas Gurinas | kyšininkavimas | 17,5 tūkst. Eur bauda,7 tūkst. Eur konfiskavimas | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| Henrichas Jaglinskis | prekyba poveikiu ir papirkimas | 50 tūkst. Eur bauda | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| neteisėtas praturtėjimas | išteisintas | pripažintas kaltu ir paskirta 5 tūkst. Eur bauda bei 50,34 tūkst. Eur konfiskavimasgalutinė subendrinta bausmė – 55 tūkst. Eur bauda, 50,34 tūkst. Eur konfiskavimas | |
| Aivaras Kadziauskas | prekyba poveikiu | 60 tūkst. Eur bauda | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| Aringas Kartanas | prekyba poveikiu | 7,5 tūkst. Eur bauda | pašalintos kai kurios aplinkybės,ištaisyta klaida dėl minimalios bausmės dydžiobausmė – 5 tūkst. Eur bauda |
| Egidijus Laužikas | kyšininkavimas | 12,5 tūkst. Eur bauda,10 tūkst. Eur konfiskavimas | patikslintos kai kurios aplinkybės ir dėl to sumažinta baudos bausmė bei konfiskuotina sumabausmė – 7,5 tūkst. Eur bauda ir 5 tūkst. Eur konfiskavimas |
| Ričardas Malinauskas | prekyba poveikiu | 60 tūkst. Eur bauda,30 tūkst. Eur konfiskavimas | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| Vasilijus Menkovas | prekyba poveikiu | 17,5 tūkst. bauda | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| Robertas Rainys | kyšininkavimas | 16,5 tūkst. Eur bauda,6 tūkst. Eur konfiskavimas | pašalintos kai kurios aplinkybės, nekeičiant apygardos teismo paskirtų bausmių |
| neteisėtas ginklų ir šaudmenų laikymas | atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo | nepakeista | |
| Ernestas Sakalauskas | prekyba poveikiu | 60 tūkst. Eur bauda | veika perkvalifikuota, nekeičiant apygardos teismo paskirtos bausmės |
| Oksana Sakalauskienė | prekyba poveikiu ir papirkimasprekyba poveikiu pasikėsinimas prekiauti poveikiu | 4 metų laisvės atėmimas,17,5 tūkst. Eur bauda,11 tūkst. Eur konfiskavimas | patikslintos kai kurios faktinės aplinkybės, dalis veikų perkvalifikuota ir sumažintos dvi baudosgalutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas, 10 tūkst. Eur bauda ir 11 tūkst. Eur konfiskavimas |
| Romutis Stočkūnas | prekyba poveikiu | 42,5 tūkst. Eur bauda | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| Rolandas Vasiliauskas | prekyba poveikiu | 10 tūkst. Eur bauda | apygardos teismo paskirta bausmė nepakeista |
| UAB „VVM Servis“ | prekyba poveikiu | juridinio asmens likvidavimas | apeliacinis skundas nepaduotas, lieka galioti apygardos teismo paskirta bausmė |
| Viktoras Kažys | kyšininkavimas | išteisintas dėl dviejų nusikaltimų | pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo ir paskirta 12,5 tūkst. Eur baudadėl kito nusikaltimo lieka išteisintas (apeliacinis skundas dėl šios dalies nepaduotas) |
| Laimonas Vaškevičius | prekyba poveikiu ir papirkimas | išteisintas | apeliacinis skundas nepaduotas, lieka išteisintas |
Ši 117 tomų itin sudėtinga baudžiamoji byla, kurioje gauta 15 apeliacinių skundų, Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėta per 29 posėdžius, kurių dauguma truko visą dieną. Teisėjų kolegija bylą baigė nagrinėti ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo per mažiau nei 10 mėnesių nuo pirmojo teismo posėdžio.
Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-579/2026 įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.