KAUNO „ŽIEMOS PASAKA“: KATASTROFA TAIKOS PR. 66A IR KLERKŲ CINIZMO OLIMPIADA
Kaunas, 2026-01-30
Sausio 30-oji, penktadienis. Kaunas didžiuojasi, trimituoja apie savo rekordines
investicijas ir „veiksmą, kurio tikrai netrūks 2026-aisiais“. Ir neklysta – veiksmo netrūksta: ties
Taikos pr. 66A , Kaune, vis dar veikia puiki, natūrali, savivaldybės dovanota čiuožykla. Tiesa,
skirta ne pasilinksminimams, o kasdieniam išgyvenimui.
Laikinas sprendimas atskleidžia sisteminį abejingumą
Nors gyventojų Rūtos ir Egidijaus Avižienių 2026-01-27 reikalavimas dėl katastrofiškos
situacijos ties Simono Daukanto progimnazijos stotele (Taikos pr. 68) ir pėsčiųjų perėja (Taikos pr.
66A) iš pradžių buvo ignoruojamas, po kuklaus spaudimo ir pirmųjų raštų, sausio 28 d. ryte,
stotelės prieigos visgi buvo nuvalytos. Tačiau tai tik parodė, kad priemonės yra, bet noro jas naudoti
– nėra. Juk iki tol situacija buvo siaubinga katastrofa ir prie minėtos stotelės (žr. foto). Ir, kas
baisiausia, nuvalius siaubingas stotelės prieigas, pagrindinis pavojus liko nepajudintas.
Kur slypi tikrasis pavojus?
Taip sakant, baisiausios vietos – nėra pati plačios perėjos saugumo salelė, o, technikai
valant prospektą, suvarytos sniego sankaupos ties perėjos prieigomis: ypač ties Taikos pr. 66A (žr.
nuotrauką). Visi savi ir, per nesibaigiančius darbus bei esminius rūpesčius, neįmanoma prisiminti,
kad egzistuoja ne tik automobiliai su savo keliais, bet ir – žmonės – su pėsčiųjų perėjomis. Kita
vertus, mažiau vaikščios žiemos metu per gatves, padidės transporto pralaidumas, sumažės
partrenktų ir (ar) trenktų praeivių. Taigi, šios sniego sangrūdos per kelias dienas suledėjo,
pavojingai išsipėdino ir virto sunkiai įveikiamais ledo luitais. Šis nepraeinamas ledynas
kelia tiesioginę grėsmę gyvybei. Neįgalieji ir senjorai (pažymėtina, kad Rūta Avižienienė turi
sunkią judėjimo negalią) bet kurią akimirką gali iškristi į važiuojamąją kelio dalį ir patirti sunkius
sužalojimus.
Klerkų „komunikacija“: nuo tylos iki cinizmo lavinos. Cinizmo olimpiada tęsiasi: „Švara“
moko etiketo
Savivaldybė ir jos samdoma UAB „Kauno švara“ toliau demonstruoja
olimpinį neveiklumą ir cinišką požiūrį. Nors siaubingos būklės stotelės prieigas laikinai nuvalė, tai
– neįvyko sklandžiai. Prireikė daug nervų, brangaus laiko kritikai išreikšti.
Reaguojant į pakartotinius gyventojų reikalavimus dėl situacijos ties Taikos pr. 66A,
„Švaros“ dispečerė, matyt, puikiai išmananti rinkos ekonomiką, lyg niekur nieko, ciniškai
2
suvalkietiškai paklausė: „O kas pinigus mokės?“ ir pareiškė, kad „ tik negalvokite, rankomis čia
niekas nedirbs“.
Ryšys su atsakingais asmenimis – atskira „sėkmės“ istorija. Drg. Vilma Ridikienė, Miesto
tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė, tiesiog neatsiliepė laidiniu telefonu. Gražiai, lyg tyčia
susitarę, tądien pavyzdingai tylėjo ir visi kiti Miesto tvarkymo skyriaus telefonai: vedėjo
pavaduotoja Inga Bendokienė, patarėja Jolanta Miliauskienė. Šio darnaus susigrojimo sau negadino
netgi specialistė referentė Emilija Serkevičienė, kuriai, logiškai mąstant, atrodytų privalu darbo
valandomis rūpestingai sėdėti šalia telefono. Skyriaus vedėjas drg. Aloyzas Pakalniškis, savo
darbiniu mobiliuoju, kantriai atmetinėjo skambučius, o, sykį atsiliepęs, ištarė tik „Alio ir py py
py…“ tai, jam, matyt, įprastai, nutraukdamas pokalbį. Vėliau visgi parašė mums SMS žinutę:
Sveiki, esu susirinkime, parašykite, kokia problema?“ Nedelsiant įvykdėme šį prašymą, detaliai ir
viltingai aprašydami aštrią problemą, juk, kaip ne kaip, drg. Aloyzas Pakalniškis – ilgametis,
legendinis Skyriaus vedėjas, tačiau ir šįsyk, vos gražiai užsikūrusi komunikacija „netyčia“ nutrūko
visiškai. Netekę kantrybės, skambinome Asmenų aptarnavimo skyriaus specialistei Daivai
Dambrauskienei. Išsakėme problemą, tačiau skaudžiai pajutome, kad ragelyje girdėjome ne tik,
švelniai tariant, abejingą balsą, galima pasakyti, joks raumuo, atsiprašant, nesukrutėjo: atsipūtusi
patarė kreiptis į jau minėtą drg. Vilmą Ridikienę. „Jeigu norite, galiu duoti jos telefoną.“ „Ten jau
skambinome, sakėme, visi tyli, pats drg. Aloyzas Pakalniškis atmetinėja skambučius.“ Abejingai
išklausiusi mūsų kalbas, dar abejingiau pasakė: „Daugiau jums niekuo padėti negaliu.“ Visgi po
mūsų išsakytos graudžios nuostabos Savivaldybės klerkų pusėn ir, jau galutinai iškritus į nuosėdas,
galimai prisiminė visgi turinti sąžinę ir abejingu balsu mestelėjo: „Sakykite, kurioje vietoje ten
viskas vyksta?.. Taip, užsirašiau, perduosiu. Tik – perduosiu. Bet jų darbo įtakoti aš negaliu.“
Nuliniai rezultatai ir nulinis dėmesys. Matyt, atsakingi asmenys ruošiasi savaitgalio iššūkiams,
palikdami miestiečius spręsti elementarias komunalines problemas.
Miesto „higiena“ aukščiausiu lygiu
Kauno meras gruodį džiaugėsi, kad miestas laikosi „normos – miesto higienos“. Šiandien
ši „higiena“ atrodo kaip neprižiūrėta laukinė čiuožykla. Gyventojams aiškinama, kad „rankomis čia
niekas nedirbs“. Ką gi, galbūt tikimasi, kad ledas ištirps pats, o iki to laiko, neįgalieji tegu lieka
namuose arba treniruojasi slidinėti su vežimėliais. Beje, galima priminti, kad Savivaldybės
klerkai puikiai žino, kad Rūta Avižienienė turi sunkią judėjimo negalią, savarankiškai, be
palydovo, vaikščioti negali!!! Bet, tai juk irgi, matyt, nereikšmingų, sunkiai pastebimų
smulkmenų, sąraše. Ypač kai viduje nėra vienos ar kitos atjautos, empatijos ir tarnystės žmonėms
„detalės“.
R. ir E. Avižieniai primygtinai reikalauja ne tik nedelsiant nuvalyti ledą ir sniegą (galima ir
kojomis, jei rankos – per brangios), bet ir raštiško atsiprašymo už ciniškas patyčias. Tačiau, atrodo,
kad viešumas ir kreipimasis į žiniasklaidą yra vienintelė priemonė šioje „švaros“
ir veiksmo kupinoje 2026-ųjų realybėje.
3
Apibendrinant, švelniai tariant, „storažieviams“ Kauno savivaldybėms klerkams šiais, jų
požiūriu, ekstremaliais karo laikais, galimai atrodo ganėtinai žmogiška tyliai ramiai leisti sau
nekreipti dėmesio į tokias smulkmenas, juk viso labo tai tėra „šposas“, nuobodžios gyvenimo
kasdienybės paįvairinimas, kas be ko, suteikiantis privilegijuotą teisę netyčia užsimerkti ir į savo
pačių netyčia išrastas Kauno tvarkymo ir švaros taisykles T-559, kur Šių Taisyklių 12 punkte
teigiama: „Teritorijų naudotojai (juos atstovaujantis Administratorius) priskirtoje teritorijoje žiemą
privalo:
12.1. reikalauja: pasnigus laiku valyti (kaupti) sniegą, barstyti smėlį, skaldelę ir kitas sniegą ar
ledą tirpdančias priemones, nukapoti ledą jiems priskirtuose ar faktiškai naudojamuose plotuose
įrankiais, negadinančiais dangos;
12.3. nurodo: nustojus snigti, sniegą tuoj pat bet kuriuo paros metu valyti ir kaupti taip, kad
netrukdytų pėstiesiems ir transportui;
12.7. įpareigoja: prasidėjus plikšalai, nedelsdami barstyti smėliu, smėlio ir chlorido mišiniu
(šlapia druska) priskirtas ar faktiškai naudojamas (valomas ir tvarkomas) teritorijas, kad būtų
užtikrintas transporto eismo ir pėsčiųjų saugumas bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į oro
sąlygas.“
REIKALAUJAME: šiandien pat, penktadienį, 2026-01-30, operatyviai likviduoti ledyną
ir pateikti raštišką atsiprašymą už ciniškas patyčias ir taisyklių ignoravimą.
BEJE, IR PO ŠIANDIENINIO, 2026-01-30, MŪSŲ PAKARTOTINO REIKALAVIMO
SPENGIA ANALOGIŠKA TYLA, KAIP IR PO 2026-01-27 PATEIKTO REIKALAVIMO. PO
SAULE NIEKO NAUJA.
Pagarbiai Jums, bet su didžiuliu pasipiktinimu Savivaldybės klerkams,
kol kas vis dar netyčia nenukentėję
Egidijus Avižienis
Rūta Avižienienė
Apačioje viso labo tik pasyvi Savivaldybės raštinės registracija, belaukiant ankstyvo pavasario.
kontora2015@kaunas.lt 2026-01-30; 08:31
(prieš 5 valandas)
skirta aš
Informuojame, kad Jūsų pateiktas dokumentas Pakartotinai dėl sniego ir ledo, ties pėsčiųjų
perėja prie Taikos pr. 66A, valymo užregistruotas – Reg.data 2026-01-30, Reg. Nr. R13-
317.
