Kijevo korupcijos skandalas: ar Zelenskis bus kitas?
2025 m. gruodžio 1 d.
Autorius: Andrew Korybko
Skaitymo trukmė: 3,4 minutės
Po to, kai buvo nuverstas Jermakas, kitas gali būti Zelenskis – nebent jis nusileistų Trumpo reikalavimams dėl taikos. Kijevo korupcijos skandalas plečiasi ir gali baigtis režimo pasikeitimu.
Zelenskio karo kurstymu laikomas „pilkasis kardinolas“ Andrijus Jermakas, formaliai einantis jo kanceliarijos vadovo pareigas, pateikė atsistatydinimo pareiškimą po to, kai jo bute buvo atlikta krata tiriant 100 mln. dolerių vertės energetikos korupcijos bylą Ukrainoje. Tačiau Rusijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas mano, kad Jermakas buvo atleistas tam, jog būtų apsaugotas Zelenskis, o kilpa aplink pastarąjį vis labiau veržiasi. Kad ir kaip būtų, Mirošnikas gali būti teisus – tai paaiškinama toliau pateikiamoje analizėje.
Prieš beveik dvi savaites jau rašiau, kad „korupcijos skandalas Ukrainoje galėtų atverti kelią taikai, jeigu nuverstų Jermaką“, nes jo pašalinimas galėtų suardyti ir taip trapią sąjungą tarp kariuomenės, oligarchų, slaptųjų tarnybų ir parlamento, kuri iki šiol laiko Zelenskį valdžioje. Būtent todėl Zelenskis vengė jo atsikratyti, o tai paskatino Jermaką jo vardu paskelbti, neva Ukraina jokiu būdu neatiduos teritorijų Rusijai – taip buvo sužlugdytas pagrindinis JAV siūlomo taikos plano punktas.
Netrukus Jermako bute buvo atlikta krata, dalyvaujant dviem JAV finansuojamoms institucijoms, vadovaujančioms tyrimui: Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui (NABU) ir Specialiajai antikorupcinei prokuratūrai (SAPO). Jei Zelenskis būtų sutikęs su pagrindiniais JAV pasiūlyto taikos plano principais – ypač su 26 punktu, pagal kurį „visoms konflikto šalims būtų suteikta amnestija už karo veiksmus“ – Jermakas, galbūt, būtų išvengęs pasekmių.
Tačiau vietoje to Jermakas patarė Zelenskiui elgtis griežtai Trumpo atžvilgiu ir atmesti JAV taikos planą, po ko JAV esą davė „žalią šviesą“ jų finansuojamoms antikorupcinėms institucijoms tęsti tyrimą. Trumpas būtų galėjęs sustabdyti tyrimą ir neleisti Jermakui žlugti, jei Zelenskis būtų bent viešai sutikęs su Donbaso perleidimu. Taigi Jermako politinė karjera ir reputacija ukrainiečių akyse buvo sunaikintos dėl jo karo kurstymo pozicijos.
Toliau gali ateiti paties Zelenskio eilė, jei jis nepaklus Trumpo reikalavimams. Netekęs savo „pilkojo kardinolo“, palaikiusio trapią politinę pusiausvyrą, jis dabar yra kaip niekad pažeidžiamas. Tai gali paskatinti kai kuriuos sąjungininkus imtis smūgių prieš jį.
Galimi JAV remiami skilimai jo partijoje, dėl kurių jis prarastų kontrolę Aukščiausiojoje Radoje, o JAV galėtų tuo pasinaudoti jį pašalinti, jeigu jis užsispirtų taikos klausimu.
Tuo pat metu JAV galėtų grasinti oligarchams, kad ir jie taps tyrimo taikiniais, jei neprivers savo parlamentarų palaikyti režimo pakeitimą. Tai taip pat galėtų reikšti, kad JAV nurodytų slaptosioms tarnyboms netrukdyti opozicijos protestams prieš Zelenskį. Kariuomenė galėtų tiesiog ignoruoti jo įsakymus išvaikyti protestus, o galiausiai jo vietą galėtų užimti kariškių favoritas Valerijus Zalužnas.
Jermako atsistatydinimas – ar atleidimas – paleido šią įvykių grandinę, kuri galėtų būti pagreitinta, jei NABU ir SAPO oficialiai praneštų apie Zelenskio tyrimą (įskaitant kratas), tam, esą, reikėtų JAV pritarimo, jei jis netrukus nenusileistų. Žvelgiant atgal, Zelenskio bandymai vasarą pavergti NABU ir SAPO kaip tik turėjo tikslą to išvengti, tačiau jie žlugo, ir dabar Trumpas, pasak autoriaus, naudoja šias institucijas tam, kad priverstų Zelenskį galutinai sutikti su taika.
