Laisvo žodžio naikintoja M.Garbačiaukaitė : „Šalin rankas nuo laisvo žodžio”
Stačiai juokinga, kaip LRT užgrobusi saujelė žmonių susitapatina su laisva spauda.
Nors LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė visą gyvenimą naikino laisvą žodį, tai yra kitokią nei jos nuomonę.
Dabar ji šaukia mitingą dėl „laisvo žodžio” naikinimo.
https://www.facebook.com/watch/hashtag/%C5%A1alinrankas
Ar kas prisimena, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ėmė reikalauti, kad Žurnalistikos programos studijų komitetas įvertintų dėstytoją doc. dr. Jolantą Mažylę vien todėl, kad ji dalyvavo „OpTv“ laidoje? Vilniaus universiteto centrinė etikos komisija priėmė dėstytojai palankų sprendimą – pažeidimo ji nepadarė. Tačiau tuo aistros nesibaigė. Vilniaus universiteto rektorių ir fakulteto dekanę pasiekė raštas, kuriame dėstoma, kaip universitetas turėtų elgtis toliau.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/garbaciauskaites-budrienes-ir-destytojos-mazyles-konfliktas-pasieke-nauja-lygi-universiteto-vadovybe-gavo-dar-viena-skunda-93022657
M. Garbačiauskaitės įkvėpti studentai reikalauja uždrausti kitokią nuomonę
studentai
Nuotr. viršuje – Komunikacijos fakulteto studentai
Vilius Kavaliauskas
JEI TURIT SAVIGARBOS – NEDALYVAUKIT TAME. 15min.lt perskaičiau pamokantį tekstą. Čia pacituotas 96 žurnalistikos studentų skundas, kad būtų išmesta iš darbo jų Dėstytoja. Mane apėmė siaubas – netrukus tie šimtas jaunuolių (dabar – I-III kursų studentai) susės į redakcijas ir kvies skaitytojus, žiūrovus būti dorais, daryti visuomenei ir tautai reikalingus darbus.
96 studentai pasipiktinę, kad jų Dėstytoja dalyvavo OpTv laidoje. Sprendžiant iš teksto, kada ir apie ką buvo ta laida – jaunimas nežino. Esu įsitikinęs – dauguma jos ir nematė. O aš mačiau – „Sengirės“ laidą, kur kolega Gintautas Kniukšta (laikraščio redaktorius, buvęs Seimo narys) ir docentė Jolanta Mažylė pristatinėjo knygą apie Vytautą Gedgaudą. Kelių epochų lietuvių spaudos patriarchas buvo neįtikėtina asmenybė. Kelerius metus kas savaitę iš Klyvlendo jis pasakojo man fantastiškus siužetus iš spaudos istorijos. Jau pirmomis Laisvės dienomis įsteigėme Gedgaudo premiją talentingiems naujos kartos žurnalistams. Labai susigėdau, o paskui džiaugiausi, kad ne aš, o jaunus profesionalus mokanti kolegė Jolanta pagaliau parašė knygą apie svarbų spaudos istorijos skirsnį. Iš esmės – vadovėlį studentams.
Kai studijavau VU žurnalistiką, 1969 metų lapkritį vienu kursu vyresni kolegos praėjo pro šventinę tribūną, traukdami dainą „apie sesutę ir rūtą“. Iš universiteto išmetė tik penkis, nes KGB nerado skundikų, galinčių įvardinti daugiau. Gal tai galėtų būti pamoka Jums? Tais metais valdžiai spaudžiant net menininkai smerkė Solženicyno knygas, nors jos gulėjo tik KGB stalčiuose. Kam po nebūtais dalykais pasirašėte Jūs? Kaip Jūs žvelgsite į akis savo Dėstytojai?
Kaip žurnalistas su 50 metų stažu, gyvenimo pabaigoje supranti, kad didžiausididžiausias spaudos profesionalo turtas – geras vardas. Saugokite jį nuo pat gyvenimo pradžios.
