Nutekėjęs susirašinėjimas atskleidė, kad valstybę valdo ne rinkti politikai, o kažkokia masonų ložė, kuri už pinigus gali priversti politikus elgtis taip, kaip jiems reikia.

Pvz., projektėlis „Visuotinė gynyba“ vadinama „nauju visuomeniniu startupu“, jam jau surinkta pusė milijono eurų

Verslo elito „valstybė valstybėje“? Tyrimas atskleidžia „Unicorns Lithuania“ aplinkoje veikiantį galios branduolį

Naujas tyrimas atskleidžia ne pažodinę slaptą „ložę“, o gerokai konkretesnį mechanizmą: siaurą verslo ir viešosios politikos veikėjų ratą, kuris persidengia skirtingose organizacijose, telkia dideles pinigų sumas, turi tiesioginę prieigą prie politikų ir atskiroms politinėms misijoms kuria atskirus juridinius bei komunikacinius instrumentus.

Dokumente „Neformalaus galios branduolio tyrimas“ nagrinėjama „Unicorns Lithuania“ (UL) aplinka. Autorius iš karto apsidraudžia nuo sensacingiausios interpretacijos: įrodymų apie pažodinę „masonų ložę“ ar slaptą valstybės aparato kontrolę nenustatyta.

Tačiau nustatyta kita struktūra – „uždaras elitinis politikos formavimo klubas“, turintis vidinį sprendimų branduolį, skirtingas narių teises, privačius „Off The Record“ forumus ir gebėjimą mobilizuoti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų.

134 nariai, bet balsą turi tik 26

Vienas įdomiausių tyrimo atradimų – skirtumas tarp viešai matomos organizacijos ir jos formalaus sprendimų centro.

Dokumento duomenimis, viešame UL narių sąraše buvo 134 nariai, tačiau tik 26 nurodyti kaip tikrieji nariai, turintys balsavimo teisę. Maždaug 108 asocijuotieji nariai tokios teisės neturi.

Tai reiškia, kad maždaug 81 proc. viešai rodomos bendruomenės formaliai nedalyvauja priimant pagrindinius asociacijos sprendimus. Tikruosius narius priima patys tikrieji nariai, o asocijuotuosius – valdyba.

Dar svarbesnė yra valdybos kompetencija. Septynių žmonių valdyba, kaip nurodoma tyrime, gali nustatyti strategines kryptis, tvirtinti biudžetą, skirti direktorių ir net steigti, reorganizuoti bei likviduoti juridinius asmenis.

Taigi naujai politinei ar visuomeninei misijai nebūtinai reikia kurti viską nuo nulio.

Tie patys žmonės – skirtingos organizacijos

Tyrimo 3 puslapyje pateikta lentelė parodo bene svarbiausią visos sistemos ypatybę: juridinių asmenų pavadinimai keičiasi, tačiau dalis žmonių kartojasi.

UL valdybos nariais dokumente nurodomi Mantas Katinas, Toma Sabaliauskienė, Arnas Stuopelis, Mantas Mikuckas, Gabrielė Navagrudskaitė, Rytis Laurinavičius ir Agnė Selemonaitė.

Trys iš septynių – Stuopelis, Mikuckas ir Laurinavičius – kartu nurodomi kaip asociacijos „Visuotinė gynyba“ steigėjai ir valdybos nariai.

Tyrimas išskiria platesnį persidengiantį ratą: M. Mikucką, A. Stuopelį, R. Laurinavičių, Giedrę Kaminskaitę-Salters, Andrių Romanovskį, Joną Tamulį, Edmundą Jakilaitį, Tomą Godliauską ir Vytautą Matulevičių. Dokumente jiems priskiriami skirtingi vaidmenys – nuo kapitalo ir strategijos iki lobizmo, komunikacijos bei valstybės sistemos žinių.

Tai savaime nėra pažeidimo įrodymas. Tačiau persidengimas leidžia tirti ne pavienes organizacijas, o žmonių tinklą.

Vidiniame laiške – 500 tūkst. eurų ir 2,5 mln. tikslas

Dar įdomesnė tyrimo dalis susijusi su 2026 m. rugsėjo 10 d. vidiniu pranešimu.

Dokumente nurodoma, kad jame „Visuotinė gynyba“ vadinama „nauju visuomeniniu startupu“.

Laiške esą nurodoma, kad „komandoj“ yra Jakilaitis, Tamulis, Laurinavičius, Mikuckas, Stuopelis ir Romanovskis. Taip pat rašoma apie ketinimą „spausti“ politikus ir kariuomenę, jau surinktus 500 tūkst. eurų ir 2,5 mln. eurų tikslą.

A. Stuopelis laiške, kaip nurodo tyrimas, teigia pervedęs 150 tūkst. eurų, „Mantas“ – 150 tūkst., „Rytis“ – 50 tūkst. eurų.

Čia būtina labai svarbi išlyga: tai nėra banko išrašai ar audituota finansinė ataskaita. Pats tyrimas šias sumas traktuoja kaip laiško siuntėjo savideklaraciją, o ne banko patvirtintus pavedimus.

Tačiau laiškas svarbus kitu aspektu – jis leidžia pamatyti, kaip patys dalyviai apibūdina projekto kūrimą.

„4 procentai“ – specialiai kampanijai įsteigta VšĮ

Tyrime VšĮ „4 procentai“ įvardijama kaip ryškiausias tokio veikimo modelio pavyzdys.

2024 m. finansiniams rėmėjams skirtame dokumente, kaip nurodo tyrimo autoriai, buvo tiesiai rašoma, kad projektui specialiai įsteigta VšĮ „4 procentai“, kurios steigėja – UL.

VšĮ vadovavo komunikacijos specialistas Vytautas Matulevičius, projektą įgyvendino „Bosanova“, o tarp priemonių buvo reklama, komunikacija, lobizmas, piliečių įtraukimas ir susitikimai su politikais.

Dokumento duomenimis, VšĮ 2024 m. gavo 324 821 eurą pajamų, neturėjo darbuotojų, turėjo tris Lietuvos juridinius dalininkus, o 2026 m. jau buvo pažymėta kaip likviduojama.

Tyrimas tai apibūdina kaip specialios paskirties juridinio instrumento ciklą: organizacija sukuriama kampanijai, joje koncentruojamos lėšos ir sutartys, o projektui pasibaigus jos veikla užbaigiama.

Svarbu: pats toks modelis yra teisėtas. Klausimų kyla dėl skaidrumo – kas tiksliai finansavo projektą, kas buvo dalininkai, kiek kainavo komunikacijos paslaugos ir ar buvo teikiama parama natūra.

„Thomas su Pamatais, Rytis su Švietimas Nr. 1…“

Bene iškalbingiausia tyrimo vieta – vidiniam laiškui priskiriama frazė:

„Thomas su Pamatais, Rytis su Švietimas Nr. 1, 4 % – parodė pavyzdį, kaip reikia daryt reikalus…“

Toliau kalbama apie iniciatyvos ėmimąsi ir kitų kvietimą prisijungti.

Tyrimo autoriai tai laiko stipriu požymiu, kad atskiros organizacijos pačių tinklo dalyvių suvokiamos kaip pakartojamas veikimo modelis, o ne vien tarpusavyje nesusijusios iniciatyvos.

Pagal tyrime sudarytą schemą skirtingoms misijoms atsiranda skirtingi instrumentai: gynybos finansavimui – „4 procentai“, švietimui – „Švietimas numeris vienas“, visuotinei gynybai – asociacija „Visuotinė gynyba“, o tiriamosios žurnalistikos srityje nagrinėjamas fondas „Pamatai“.

Ar tai reiškia žiniasklaidos kontrolę? Ne

Čia tyrimas daro svarbią ribą.

„Pamatų“ finansuotojų rate dokumentas nurodo dalį tų pačių technologijų verslo aplinkoje pasikartojančių asmenų ir organizacijų. Viešai buvo skelbiamas 3 mln. eurų neliečiamojo kapitalo tikslas ir 200 tūkst. eurų metinė premija.

Tačiau tyrimas tiesiogiai perspėja:

„Negalima teigti, kad tinklas kontroliuoja žurnalistus.“

Fondas turi nepriklausomų ekspertų, tarptautinio atrankos komiteto, interesų konfliktų vengimo ir administravimo per Atviros Lietuvos fondą saugiklius. Todėl donorų persidengimas savaime nėra redakcinės kontrolės įrodymas.

Politinė prieiga – taip. Valstybės kontrolė – ne

Tyrimas taip pat nepatvirtina „giluminės valstybės“ hipotezės.

UL atstovai susitinka su premjerais, ministrais ir kitais sprendimų priėmėjais. Tačiau dokumente pateikiamas ir priešingas pavyzdys: vidiniame laiške pripažįstama, kad vadinamoji „Tech šauktinių“ idėja kariuomenėje buvo atmesta.

Todėl daroma racionalesnė išvada: tinklas turi politinę prieigą ir gebėjimą daryti organizuotą spaudimą, tačiau tai nėra tas pats, kas kontroliuoti valstybės institucijas.

Kur dingsta visas pinigų ir įtakos vaizdas?

Čia, mano vertinimu, yra stipriausia publikacijos tema.

Problema nebūtinai yra atskirų VšĮ ar asociacijų steigimas. Problema – informacijos fragmentacija.

Tyrimo autoriai konstatuoja, kad nėra vienos ataskaitos, kuri parodytų visą grandinę:

finansuotojas → juridinis asmuo → agentūra → reklama / žiniasklaida → lobistinis kontaktas → politinis sprendimas → galimas naudos gavėjas.

Atskiri juridiniai asmenys sukuria teisėtą apskaitos atskyrimą, tačiau kartu suskaido informaciją taip, kad visuomenei tampa sunku pamatyti visą politinės įtakos mechanizmą.

Dokumentas taip pat pažymi, kad kampanijos komunikacijos posūkis į partijų pozicijų viešinimą galėtų būti pagrindas VRK patikrinimui, tačiau konkreti naudos gavusi partija ir koordinavimas tyrime nenustatyti.

Ką dar būtina išsiaiškinti?

Šio tyrimo vertė ta, kad jis neapsimeta atsakęs į visus klausimus. Priešingai – 7 puslapyje pateikiamas konkretus dokumentų sąrašas, kuris leistų patikrinti hipotezę iki galo.

Reikšmingiausi būtų UL 2023–2026 m. visuotinių susirinkimų ir valdybos protokolai, VšĮ „4 procentai“ steigimo dokumentai ir dalininkų registras, paramos sutartys ir banko išrašai, komunikacijos agentūrų sutartys bei sąskaitos, SKAIDRIS deklaracijos, „Visuotinės gynybos“ donorų registras ir biudžetas bei Tomo Godliausko interesų deklaravimo ir perėjimo iš KAM chronologija.

Tai leistų atsakyti į esminį klausimą: ar matome tik aktyvią, gerai organizuotą verslo interesų grupę, ar jau susiformavusią paralelinę viešosios politikos formavimo infrastruktūrą, kurios realus finansinis ir sprendimų centras visuomenei nėra pakankamai matomas?

Kol tokių dokumentų nėra, kategoriškas teiginys apie „slaptą valstybės valdymą“ būtų nepagrįstas.

Tačiau paties tyrimo dokumentais paremta išvada yra pakankamai rimta ir be tokių epitetų: viešai matomos skirtingos iniciatyvos turi reikšmingų žmonių, finansavimo, organizacinių ir politinių tikslų persidengimų.

Tiksliausias šio mechanizmo apibūdinimas, kurį siūlo pats tyrimas: „pasikartojančio verslo elito branduolio valdoma politikos iniciatyvų ekosistema, kuri neformaliai pasirenka misijas, sutelkia kapitalą ir kiekvienai misijai sukuria atskirą juridinį bei komunikacinį instrumentą“.