Tiesos sakymas Lietuvoje baudžiamas kalėjimu
PRAŠYMAS
dėl teisėjos nušalinimo
Teismui:
Vilniaus apygardos teismas
Bylos Nr.: 1S-11-576/2026
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
(adresas, el. paštas)
Prašymas dėl nušalinimo:
teisėjos Nida Vigelienė
I. Prašymo pagrindas
Šiuo prašymu prašau nušalinti teisėją Nidą Vigelienę nuo mano skundo nagrinėjimo, nes egzistuoja objektyvios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo, kaip tai suprantama pagal:
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį;
- Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį;
- Lietuvos teismų praktiką dėl subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo kriterijų.
II. Faktinės aplinkybės
- Iš Vilniaus apygardos teismo pranešimo apie teismo posėdį matyti, kad mano skundą rašytinio proceso tvarka nagrinėja teisėja Nida Vigelienė
- Ta pati teisėja 2013 m. spalio 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013, kurioje buvau nuteistas pagal BK 245 straipsnį, aiškiai ir tiesiogiai konstatavo, kad:
„kaltinamojo A. Drižiaus pozicija, jog jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam sprendimui, nėra teisiškai reikšminga.“
- Šia formuluote teisėja oficialiai pripažino, kad:
- baudžiamoji atsakomybė buvo taikoma už tikrovę atitinkančio teiginio paviešinimą;
- informacijos teisingumas buvo eliminuotas kaip teisiškai nereikšmingas kriterijus;
- buvo palaikyta išankstinė informacijos cenzūra, nevertinant jos atitikties Konstitucijai.
- Būtent šios aplinkybės – cenzūros taikymas, tiesos kriminalizavimas ir Konstitucijos 44 straipsnio ignoravimas – sudaro mano skundo dėl prokuratūros neveikimo esmę.
III. Nešališkumo stoka (objektyvus kriterijus)
Net ir nesprendžiant dėl subjektyvaus šališkumo, objektyviai egzistuoja pagrįstos abejonės, kad teisėja gali nešališkai nagrinėti bylą, kurioje:
- vertinamas prokuratūros atsisakymas tirti galimai nusikalstamas veikas,
- susijusias su tais pačiais teismo motyvais, kuriuos pati teisėja anksčiau taikė,
- ir kurios dabar tiesiogiai kritikuojamos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijai.
Tai sukuria situaciją, kai teisėja faktiškai turėtų vertinti savo pačios ankstesnių motyvų teisėtumą, o tai nesuderinama su nešališkumo principu.
IV. Prašymas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau teismo:
- Nušalinti teisėją Nidą Vigelienę nuo mano skundo nagrinėjimo byloje Nr. 1S-11-576/2026.
- Paskirti kitą teisėją, nedalyvavusį ankstesniuose procesuose, susijusiuose su cenzūros taikymu mano atžvilgiu.
V. Priedai
- Vilniaus apygardos teismo 2026-01-05 pranešimas apie teismo posėdį;
- 2013-10-18 nuosprendžio ištrauka (citata dėl „tiesos teisinio nereikšmingumo“);
- Kiti susiję dokumentai.
Data
Parašas
SKUNDAS
dėl Generalinės prokuratūros neveikimo ir atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą
Teismui: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, , llredakcija@gmail.com
Skundžiama institucija: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
I. Skundo dalykas
Šiuo skundu skundžiu Generalinės prokuratūros neveikimą, pasireiškiantį tuo, kad į mano 2025-12-02 ir 2025-12-05 skundus dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtos cenzūros taikymu ir palaikymu, nebuvo priimtas joks Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesinis sprendimas. Vietoje to buvo pateikti informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nepriimant nutarimo.
Aurimui Drižiui
llredakcija@gmail.com 2026-01-
Į 2025-12-02
2025-12-02
2025-12-05 Nr.
Nr.
17.2.-
AP-32336
AP-32347
AP-32855
Dėl SKUNDŲ
Atsakydami į Generalinėje prokuratūroje gautus Jūsų 2025-12-02 ir 2025-12-05 skundus (reg. Nr. AP-32336, AP-32347 ir AP-32855) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skunduose nurodytų pareigūnų, kurių sprendimai Jums nepriimtini, pakartotinai informuojame, kad šie skundai yra nenagrinėtini kaip ir ankstesni Jūsų analogiški pareiškimai, į kuriuos prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai dėl tų pačių klausimų bei skundai dėl informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymų taip pat bus paliekami nenagrinėti.
Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr. I-103 (2022-10-27 įsakymo Nr. I-313 redakcija), 56.1 papunkčio nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Paskesnis kartotinis Jūsų prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba dėl šio atsakymo bus paliktas nenagrinėtas.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas
Neringa Būdvytienė, el. p. neringa.budvytiene@prokuraturos.lt
II. Faktinės aplinkybės
Esu žurnalistas ir laikraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius.
2009 m. civilinėje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo man ir redaguojamam leidiniui uždrausta publikuoti informaciją, siejančią viešą asmenį su valstybės mastu reikšmingais įvykiais (AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu).
Šio sprendimo pagrindu vėliau man buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos pagal BK 245 straipsnį, kuriose buvau nuteistas už minėto draudimo „nevykdymą“.
2025-12-02 ir 2025-12-05 kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų ir prokurorų veiksmų, sąmoningai taikant ir palaikant cenzūrą, galimai prieštaraujančią Konstitucijai.
2026 m. sausį gavau Generalinės prokuratūros raštą „Dėl skundų“, kuriame nurodyta, kad mano skundai laikomi „kartotiniais“, „nenagrinėtinais“, o pateiktas atsakymas laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir neskundžiamu.
III. Esminė aplinkybė: cenzūros teisėtumas niekada nebuvo vertintas
Pažymiu, kad nė viename mano atžvilgiu vykusiame teismo procese iki šiol nebuvo iš esmės nagrinėtas klausimas, ar pats draudimas publikuoti informaciją buvo teisėtas.
Teismai: nevertino draudimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 daliai, kuri absoliučiai draudžia masinės informacijos cenzūrą; nevertino jo atitikties Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsniui; nevertino draudimo proporcingumo, būtinybės ir galimumo demokratinėje visuomenėje.
Baudžiamosiose bylose teismai apsiribojo formaliu konstatavimu, kad egzistuoja civilinis teismo sprendimas, todėl jis turi būti vykdomas, nevertindami, ar toks sprendimas pats savaime neprieštarauja Konstitucijai ir apskritai gali sukelti teisines pasekmes.
IV. Papildoma esminė aplinkybė: tiesos sakymo pripažinimas teisiškai nereikšmingu
Cenzūros taikymas mano atžvilgiu buvo aiškiai įtvirtintas ir teismo motyvuose, paneigiant pačią tiesos reikšmę saviraiškos laisvės kontekste. 2013 m. spalio 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013 teisėja Nida Vigelienė tiesiogiai konstatavo, kad: „kaltinamojo A. Drižiaus pozicija, jog jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam sprendimui, nėra teisiškai reikšminga.“
Šia formuluote teismas oficialiai pripažino, kad: baudžiamoji atsakomybė buvo taikoma ne už melagingos informacijos skleidimą, o už tikrovę atitinkančio teiginio paviešinimą, vien dėl to, kad egzistavo išankstinis informacijos draudimas.
Tai reiškia, kad buvo taikoma išankstinė cenzūra, kuriai: informacijos teisingumas neturėjo jokios reikšmės; tiesos sakymas buvo eliminuotas kaip teisiškai nereikšmingas; saviraiškos laisvė paneigta pačiu savo turiniu.
Nepaisant šios aiškios teismo pozicijos, Generalinė prokuratūra: atsisakė vertinti šią aplinkybę kaip galimą nusikalstamos veikos požymį; netyrė, ar baudžiamoji atsakomybė už tiesos sakymą neperžengė konstitucinių ribų; apsiribojo formaliu „kartotinių skundų“ argumentu.
V. Prokuratūros pareigos pažeidimas
Pagal BPK 168 straipsnį, gavęs pareiškimą apie galimai nusikalstamą veiką, prokuroras privalo: pradėti ikiteisminį tyrimą, arba priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti jį pradėti.
Generalinė prokuratūra: nepriėmė jokio nutarimo; nevertino cenzūros ir tiesos sakymo kriminalizavimo kaip galimai neteisėto veikimo; rėmėsi vidaus administraciniu aktu, kuris negali paneigti Konstitucijos ir įstatymo viršenybės.
VI. Teisės į teisminę gynybą pažeidimas
Toks prokuratūros neveikimas: eliminuoja mano teisę gauti procesinį sprendimą; panaikina galimybę jį apskųsti; pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir tarptautinius įsipareigojimus dėl veiksmingos teisinės gynybos.
VII. Teismo prašau
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašau teismo: Pripažinti Generalinės prokuratūros neveikimą neteisėtu. Įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti BPK nustatytą procesinį sprendimą dėl mano 2025-12-02 ir 2025-12-05 skundų.
Konstatuoti, kad informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštai negali pakeisti procesinių nutarimų, kai keliami galimų nusikalstamų veikų požymiai.
Pavargau žiūrėti, kaip naikinami bet kokie teisinės valstybės likučiai, tiesos sakymas tampa nusikaltimu, o teismas – nusikaltėlių įrankiu.
VIII. Priedai
2026 m. sausio 5 d. Generalinės prokuratūros rašto kopija;
2025-12-02 ir 2025-12-05 skundų kopijos;
Aurimas Drižius
