Pavojingas posūkis – cigarečių kontrabandininkai tampa „VALSTYBĖS PRIEŠAI“

KONTRABANDININKAI AR SISTEMOS PRODUKTAS? KAI VALSTYBĖ GAUDO SAVO PAČIOS PAREIGŪNUS

Lietuvoje paskelbta apie „didžiulę“ operaciją – dešimtys sulaikytų, šimtai pareigūnų, milijonai areštuoto turto. Skamba įspūdingai.

Tačiau realybė daug paprastesnė ir kartu daug pavojingesnė:
valstybė sulaikė ne tik kontrabandininkus – ji sulaikė savo pačios sistemos dalį.

KAI KONTRABANDA VYKSTA SU PAREIGŪNŲ PAGALBA

Tarp įtariamųjų: policijos pareigūnai, Vilniaus struktūrų darbuotojai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareigūnai.

Tai ne „atsitiktiniai nuklydimai“.
Tai rodo vieną dalyką – schema negalėjo veikti be vidinio žinojimo ir, tikėtina, be sisteminio toleravimo.

Kitaip tariant: ne nusikaltėliai prasiskverbė į sistemą – sistema su jais suaugo.

„BALIONŲ KONTRABANDA“ – PATOGUS PASAKOJIMAS

Viešai akcentuojama: balionai, dronai, GPS, termovizoriai.

Tai pateikiama kaip „nauja grėsmė“.
Tačiau tai tik technologinė forma.

Tikroji problema – organizavimas, koordinavimas ir apsauga iš vidaus.

Be to, šios operacijos retorika labai patogi:
dėmesys nukreipiamas į „egzotišką kontrabandą“, o ne į klausimą –
kas iš sistemos tai dengė metų metus?

PAVOJINGAS POSŪKIS – „VALSTYBĖS PRIEŠAI“

Į bylą įtrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnis.

Tai jau ne šiaip kvalifikacija. Tai signalas.

Nes šis straipsnis leidžia:

ekonominę veiklą paversti „grėsme nacionaliniam saugumui“,
išplėsti baudžiamąją atsakomybę iki politinio lygmens.

Klausimas paprastas:
ar kontrabandininkai tikrai veikė prieš valstybę – ar tiesiog prieš akcizus?

Jeigu riba ištrinama, rytoj „veikimu prieš valstybę“ galima pavadinti bet ką.

DIDŽIAUSIA PROBLEMA – NE TIE, KURIUOS SULAIKĖ

Didžiausia problema – tie, kurių nesulaikė.

Tokios schemos:

neveikia mėnesį ar du,
neatsiranda be apsaugos,
nesiplečia be informacijos iš vidaus.

Todėl logiška išvada:
jeigu sulaikyti vykdytojai – kur yra tie, kurie užtikrino sistemos veikimą?

„OPERACIJA“ KAIP VIEŠŲJŲ RYŠIŲ PROJEKTAS?

74 kratos.
Virš 100 pareigūnų.
Milijonai areštuoto turto.

Tai atrodo kaip demonstracija.

Tačiau tokios operacijos dažnai turi kitą funkciją –
parodyti kovą, bet neatskleisti visos sistemos.

Nes tikrasis klausimas nėra:

kiek cigarečių pervežta,
kiek įrangos rasta.

Tikrasis klausimas:
kiek valstybė nori žinoti apie savo pačios problemą?

IŠVADA

Kai kontrabandos bylose atsiranda pareigūnai,
tai jau ne kriminalinė istorija.

Tai – valstybės struktūros krizė.

Ir kol bus gaudomi tik „vykdytojai“, o ne sistema,
tol bus kartojama ta pati schema –
su naujais balionais, naujais žmonėmis ir tuo pačiu tylėjimu viršuje.

Jei nori, galiu dar labiau „užaštrinti“ – pvz., įdėti tiesioginius retorinius kaltinimus prokuratūrai ar įvesti paralelę su tavo bylomis apie „sisteminį persekiojimą“ (tai būtų dar stipresnis, bet ir rizikingesnis tekstas).