Policija smaginosi kankindama moteris

Viktorija Sliesoraitienė (nuotr. apačioje viduryje su dukromis, viršuje – eksas Vyganas Sliesoraitis, galimai policijos akcijos užsakovas)
victoria nomino@vahoo.coin SKUNDAS
2026-01-21
Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2026 m. sausio 15 d. įvykių : neteisėtos kratos, neteisėto atvesdinimo dėl dehumanizavimo, nusikaltimų žmoniškumui, galimo genocido apraiškų ir kūno sužalojimo požymių, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 ir 24 straipsniuose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje (genocidas), 100 straipsnyje (nusikaltimai žmoniškumui), 135-140 straipsniuose (kūno sužalojimas), taip pat 1948 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl genocido prevencijos ir baudimo už jį, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą ir 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute
FAKTINĖS APLINKYBĖS
Esu dalinai žydiškos kilmės, o mano giminės istorija tiesiogiai susijusi su Holokaustu: Antrojo pasaulinio karo metu mano giminaitis buvo nužudytas vokiečių SS struktūrų vykdytų masinių žudynių metu, o kiti giminės nariai buvo priversti keisti pavardes ir bėgti, siekiant išgyventi, todėl turiu pagrindo manyti, kad mano traktavimas kaip daikto, nėra atsistiktinis, turi istorinį ir teisinį kontekstą; šio konteksto fone 2026 m. sausio 15 d. „Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše”, šį dokumentą savo pavarde patvirtinusi tyrėja Eva Mindiui, vadovaujama prokuroro Edvino Navicko nurodė , kad Viktoriją
Sliesoraitienę tiesiogiai pavertė objektu ir apskaitė kaip inventorių, citata iš apyrašo :
*
„2015-01-15 kratos metu <…> rasti ir paimti objektai ” :
objektas Viktorija Sliesoraitienė; objekto numeris Nr. 1; obieko kiekis / svoris – 1″ individualūs požymiai 1956m rugpjiūčio 11d

Lietuvos respublikoje, tyrėja Eva Mindiui vadovaujama prokuroro Edvino Navicko 2026 m. sausio 15 d. gyvą žmogų Viktoriją Sliesoraitiene suinventorizavo kaip „objekta/daikta”, objektui suteikė numerį Nr.l nurodė daikto individualius požymius” – 1956m rugpjūčio 11d,, nurodė suinventorizuoto objekto svorį/kiekį -1 Vadinamuosius rasto ir paimto objekto „individualius požymius” vadovaujantis 2026 m. sausio 15 d. „Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašu” tyrėja Eva Mindiui galimai nustatė pagal galimai dantų nusidėvėjimą, kas neturi jokio teisinio pagrindo ir savo esme atitinka tarptautinėje teisėje pasmerktą dehumanizavimo praktiką, istoriškai taikytą vokiečių SS „Mirties galvos” dalinių (SS- Totenkopfverbande) metodika, kai žmonės buvo paverčiami apskaitos vienetais, numeriais ir „kiekiais”, todėl šie tyrėjos Evos Mindiui veiksmai privalo būti vertinami kaip galimi nusikaltimų žmoniškumui ir galimo genocido apraiškų požymiai pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinę baudžiamąją teisę
Privačioje valdoje Birutės 18c Vilnius, į kurią 2026-01-15 anksti ryte įsiveržė ginkluoti, neprisistatę, stambaus sudėjimo vyriškiai aš, Viktorija Sliesoraitiene negyvenu ir man ši nuosavybės valda jokia forma nepriklauso.. Tą rytą buvau atvykusi aplankyti dukros Eglės Sliesoraitytės.

Dėl itin šalto oro buvau sušalusi ir nuėjau Į antrame aukšte esantį dušą. Būdama visiškai nuoga ir stovėdama po dušu, išgirdau stiprius smūgius į vonios duris ir šauksmus „išlaušime duris“. Nesuvokdama, kas vyksta, nuoga pribėgau prie durų. Duris išplėšė uniformą vilkinti moteris, kuri pašaipiai juokėsi. Užjos pamačiau dukrą Eglę Sliesoraityte surakintą, parklupdytą ant žemės, stambaus sudėjimo ginkluotas vyriškis laužė dukros surakintas rankas . Mano pasirodė , kad dukra be sąmonės . Sunkiai suvokdama situacijos baisumą , bandžiau prieiti prie dukros, instinktyviai šaukiausi
pagalbos. Tuo metu ginkluotas ir laikydamas ranką ant ginklo vyriškis garsiai šaukė : „atvyksta pastiprinimas”. Drebančiom rankom ant savęs bandžiau užtempti rūbus , nesupratau kas vyksta . Nei vienas iš gikluotų žmonių nesakė kokiu tikslu įsibrovė , nei vienas nebandė mane identifikuoti, neprisistatė ir nepaaiškino įsiveržimo teisinio statuso
Tik vėliau iš ginkluotu asmenų palikto 2026-01-15d. Kratos protokolo supratau , kad aš Viktoriją Sliesoraitiene ,ginkluotų pareigūnų sąmoningai redukuota iki daikto ,o mano žmogiškumo egzistencijos paneigimą valsybė vardu vykdžiusi tyrėja Eva Mindiui ir tai savo parašu patvirtinusi „kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrase , galimai veikė inspiruota buvusio sutuoktinio Vyganto Sliesoraičio pagal jo 2022- 07-18 d. pareiškimą, dėl tariamo jo asmeninio šmeižto , pagal BK 145str.ld. Ši tariama Vyganto Sliesoraičio šmeižto civilinė byla Nr. e2-596-1101/2022 jau nepalankiai pareiškėjui išspręsta bei priimtas Vygantui Sliesoraičiui nepalankus sprendimas dėl jo teikiamos melagingos informacijos ,o teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Man „tyrėjos EvosMindiul redukuotai i objektą Nr.l, kiekis/svoris 1, individualūs požymiai 1956m.mgpiūčioll Iki 2026-01-15d. šioje tariamo šmeižto byloje Nr.01-1-44665-22 nebuvo suteiktas nei liudytojos , nei įtariamosios statusas , nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, nebuvo paskelbta paieška, – man,objektui Nr 1 nebuvo pateikti jokie nutarimai ar kiti dokumentai, aiškiai apibrėžiantys veiksmų tikslą ir teisėtumą kratai ar atvesdinimui.
Namų savininkė Eglė Sliesoraitytė būdama surakinta ir visiškai kontroliuojamoje padėtyje, vėliau buvo prievarta verčiama sėdėti , o pareigūnas nepaliaujamai už kažką ją gąsdino .Ginkluotas vyriškis save įvardijęs pareigūnu , nenaudodamas žodžių, priatartėjo prie manės ir ėmė tyliai rodyti pirštais ženklus, kurių aš nesupratau, tačiau kurie, vertinant situacijos kontekstą, mano bejėgišką būklę ir istorines analogijas, sudarė sąmoningo bauginimo, psichologinio spaudimo ir žeminimo poveikį. Aš maldavau neterorizuoti dukros . Tokie ginkluotų, kaip jie save įvardijo, pareigūnų veiksmai neatitinka jokių teisėtų teisėsaugos procedūrų, tačiau yra būdingi nacistinių represinių praktikų metodams, kai fizinė jėga, tyla, gestai ir artimas kūno priartinimas naudojami asmenybės palaužimui, dehumanizavimui ir psichologinei kontrolei ką šioje bejėgiškoje būklėje aš ir patyriau.
Po fizinio ir psichologinio smurto pareigūnai pareiškė, kad „krata jau atlikta“Taikydami tolesne prievarta ir baksnojimu pirštu , įsakinėjo kur ir ką pasirašyti kažkokiame vietoje išspausdintame dokumente Dėl patirto šoko ir prievartos nepamenu ar pasirašiau , verčiama pasirašyti , neturėjau su savimi jokio asmens dokumento , o tyrėja Eva Mindiul pasakė , kad ir nereikia jokio mano asmens dokumento, nes aš jau buvau suinventorizuota.
Po patirto psichologinio smurto man buvo nurodyta išeiti j lauką prie policijos automobilioTuo metu lauko oro temperatūra siekė apie 15 laipsnių ar daugiau šalčio, kelio danga buvo slidi. Atsižvelgdama į oro sąlygas, paprašiau leisti apsirengti šiltesniais drabužiais, tačiau ginkluoti pareigūnai man neleido judėti . Vienam pareigūnui atrakinus mano dukrą Eglę Sliesoraitytę, ji sugebėjo man perduoti paltą, taip iš dalies apsaugodama mane nuo šalčio. . Aš nesipriešinau, vykdžiau pareigūnų nurodymus ir ėjau savarankiškai, nekeldama jokios grėsmės nei pareigūnams, nei aplinkiniams. Nepaisant to, kad ėjau pati ir visiškai nesipriešinau, vienas ginkluotas policijos pareigūnas staiga grubiai sugriebė mane už kairės rankos su paniekinančią frazę, kurią supratau kaip „ji man atsibodo“, ir pradėjo man gnybti į žąstą ir jėga mane tempti, pajutau didžiuli tempimo skausmą stuburo srityje ir rankoje. Nutempęs mane prie policijos automobilio šono tas pats pareigūnas trenkė į mano kairę koją , savo koją ant kurios buvo pritvirtintas kietas daiktas, sukeldamas stiprų fizini skausmą, nuo kurio aš suklykiau. Šiuos smurtinius prieš mane veiksmus atliko pareigūnai tyrėjos Evos Mindiul nuorodoje , prokuroro Edino Navicko kontrolėje nors aš nesipriešinau ir nekėliau jokios grėsmės nei pareigūnams, nei aplinkiniams, ginkluoti pareigūnai elgėsi taip kaip tiesiog smagintųsi smurtu
Viktorijos Sliesoraitienės pats atvesdinimas buvo neteisėtas, nes nebuvo Įvykdytos BPK 142 straipsnyje nustatytos sąlygos – ji nebuvo tinkamai šaukta, jai nebuvo pareikštas joks procesinis statusas . ji nebuvo ir nėra ieškoma . nevengė proceso, nesipriešino ir vvkdė pareigūnų nurodvmus.

todėl prievartinis jos tempimas ir fizinės jėgos panaudojimas , smurtas prieš ją , pažeidė Policijos
todėl priimtas sprendimas atlikti neatidėliotina kratą “ kas leidžia pagrįstai teigti dėl psichologinio , teisinio teroro taikymo ir tikro dokumento suklastojimo ,o krata, atlikta remiantis teisiniu teroru , suklastotais ar tikrovės neatitinkančiais procesiniais dokumentais, laikytina neteisėta vadovaujantis tuo prašau pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjai Evai Mindiul, prokurorui Edvinui Navickui dėl neteisėto įsiveržimo į būstą, veiksmus kvalifikuojant pagal BK 165 straipsnį (neteisėtas įsibrovimas į būstą), taip pat pagal BK 300 straipsnį (tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą), BK 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), o kratos metu gautus duomenis apie asmens redukavimą į daiktą , jo inventorizavimą ir inventorinio numerio suteikimą pripažinti neleistinais įrodymais.
4) Vadovaudamasi tarptautine baudžiamąja teise, įtvirtinta Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Romos statutu, priimtu 1998 m. liepos 17 d. (įsigaliojusiu 2002 m. liepos 1 d.), kuriame 7 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimais žmoniškumui laikomi pareigūnų sąmoningi ir valstybės vardu vykdomi veiksmai, apimantys žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, taip pat asmens teisinio statuso paneigimą ir jo redukavimą i objektą priskirtini nusikaltimams žmoniškumui .O sąmoningi, valstybės vardu vykdomi veiksmai, kuriais atkuriamos represinės praktikos, istoriškai būdingos genocido nusikaltimams, saugomos asmenų grupės teisinio statuso paneigimą ir dehumanizavimą, atitinka BK 99 straipsnyje apibrėžto genocido sudėties elementus .prašau:
1) pradėti ikiteismini tyrimą dėl tyrėjos Evos Mindiul ir prokuroro Edvino Navicko galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnį (nusikaltimai žmoniškumui), BK 99 str.genocidas , BK 228 str. bei moralinės žalos atlyginimo , kadangi veikdami valstybės vardu šie pareigūnai sąmoningai paneigė asmens – žmogaus – teisinį statusą, gyvą žmogų* Viktoriją Sliesoraitienę redukuodami į „objektą“, ją inventorizuodami, sunumeruodami ir atvesdindami kaip valstybės nuosavybės objektą („inventorių Nr. 1“), o tokia institucinė praktika Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės ir tarptautinės baudžiamosios teisės požiūriu laikytina žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu
5) Vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalimi, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjai Evai Mindiul ir prokurorui Edvinui Navickui dėl padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 138 str., dėl sužalojimo ir pagal BK 24 str. kurstytant ginkluotus pareigūnus žaloti Viktoriją Sliesoraitiene
taip pat BK 228 ir BK 229 straipsnius, įvertinant tyrėjos Evos Mindiul ir prokuroro Edvino Navicko atsakomybę tiek kaip bendrininkų, tiek kaip pareigūnų, neužkirtusių kelio neteisėtam fizinės jėgos naudojimui Prašau pradėti ikiteiminį tyrimą tyrėjai Evai Mindiul ir prokurorui Edvinui Navickui dėl padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 135 dėl sunkaus mano Viktorijos Sliesoraitienes sveikatos sutrikdymo, kai ginkluotas pareigūnas panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškiant staigiu jėginiu tempimu ir traukimu už rankos man visiškai nesipriešinant, sukėlė neadekvačią ašinę ir sukimo apkrovą stuburui, ypač juosmens-krūtininės jungties srityje (Thl2/Ll-Ll/2), dėl ko buvo paūminti ir destabilizuoti esami stuburo pakitimai, įskaitant tarpslankstelinių diskų ekstruzijas su migracija, tarpslankstelinių angų stenozes bei L2 slankstelio kūne nustatytą galimai atipinę hemangiomą – kraujagyslinį darinį, kurio destabilizaciją dėl trauminės apkrovos galimai sukėlė mikrostruktūrinius pažeidimus ir ūmų skausmo sindromą. Šių veiksnių visuma objektyviai padidino nervinių struktūrų kompresiją, sukėlė intensyvų, nuolatinį stuburo skausmą, judėjimo funkcijos sutrikimus ir paralyžiaus grėsmę, o tai pagal savo pobūdį ir galimų padarinių sunkumą atitinka tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnyje, vertinant, kad fizinė jėga buvo panaudota sąmoningai, be būtinybės ir prieš asmenį, nekėlusį jokios grėsmė
6) Prašau skubiai nušalinti tyrėją Eva Mindiul ir prokurorą Edviną Navicką nuo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-44665-22, atsižvelgiant į jų galimai padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 138 str. kartu taikant BK 24 str., kaip galimus kurstytojus ar organizatorius, skatinusius ginkluotus pareigūnus naudoti smurtą prieš Viktoriją Sliesoraitienę. Taip pat prašau nušalinti šiuos pareigūnus nuo atstovavimo asmeniniams verslininko Vyganto Sliesoraičio interesams, kadangi įgyvendindami privataus asmens specifinius poreikius ir interesus šie pareigūnai galimai taiko veiksmus, kurių esmė atitinka tarptautinėje teisėje pasmerktą dehumanizavimo praktiką, laikytiną žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ir istoriškai taikytą vokiečių SS „Mirties galvos“ dalinių (SS-Totenkopfverbande) metodikoje , suinventorizuojant gyvus žmones . Dėl brutualių šių pareigūnų veiksmų kyla pagrįstų abejonių jų nešališkumu bei gebėjimu vykdyti pareigas laikantis Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės principų.
8) Kreipiuosi į Lietuvos respublikos Seimo narius ,nevyriausybines organizacijas , nepriklausomą žiniasklaidą , visus Lietuvos ŽMONES įsitraukt ir užkardinti veiksmus , vykdomus valstybės vardu,kurie turi nusikaltimų žmoniškumui požymių ir kelia grėsmę fundamentalioms žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principams
.

Priedai . Kratos metu rastų ir paimtu objektų apyrašas , sudarytas tyrėjos Evos Mindiul 2.Vilniaus teismo medicinos tarnybos specialisto išvada dėl Viktorijos Sliesoraitienes patirto kūno sužalojimų
Imagep
E027-va. DIAGNOSTINIO TYRIMO APRAŠYMAS Aprašymas Nr.: 10437124578 dėl patirto stuburo sužalojimo kai pareigūnas Viktorijai Sliesoraitiene sužalojo atlikdamas grubaus tempimo veiksmus
Viktorija Sliesoraitienė