Eduardo Vaitkaus byloje dėl Prezidento Gitano Nausėdos dekreto, kuriuo politikas buvo išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, išryškėjo esminė aplinkybė: Prezidento kanceliarija teismui nurodė, kad priimant sprendimą Prezidentui nebuvo pateikta nei VSD, nei Generalinės prokuratūros pažymų, išvadų ar kitos tokios papildomos informacijos.

Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2097-1114/2026 Eduardas Vaitkus ginčija Respublikos Prezidento 2025 m. gegužės 27 d. dekretą Nr. 1K-355. Šiuo dekretu jis buvo išbrauktas iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi sąrašo, nurodant, kad jis pažemino apdovanotojo vardą.

Tačiau nagrinėjant bylą iškilo paprastas ir kartu esminis klausimas: kokiais konkrečiais faktais ir dokumentais buvo pagrįstas toks Prezidento sprendimas?

Teismas pareikalavo pateikti visą medžiagą

Dar 2026 m. sausio 5 d. teismas įpareigojo Prezidento instituciją pateikti ne tik atsiliepimą į Vaitkaus skundą, bet ir „visą turimą, su ginčijamu sprendimu susijusią medžiagą“.

Vaitkus vėliau pareiškė, kad šis teismo reikalavimas nebuvo tinkamai įvykdytas. Nors Prezidentūra pateikė atsiliepimą, pareiškėjo vertinimu, ji nepateikė dokumentų, kuriais realiai buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas.

Vaitkus atkreipė dėmesį ir į pačios Prezidentūros atsiliepime išdėstytą poziciją, kad Prezidentas sprendimus priima įgyvendindamas savo konstitucinę diskreciją, įvertinęs kitų institucijų pateiktą bei kitą reikšmingą informaciją.

Tačiau, kaip savo prašymuose pažymėjo Vaitkus, pati tokia informacija teismui nebuvo pateikta.

Vaitkus pareikalavo VSD ir prokuratūros informacijos

2026 m. vasario 6 d. Vaitkus jau konkrečiai paprašė teismo išreikalauti informaciją, ar Prezidentui buvo pateiktos Valstybės saugumo departamento arba Generalinės prokuratūros pažymos, išvados ar kita informacija, susijusi su jo kelione į Baltarusiją.

Jis taip pat reikalavo pateikti visą 2025 m. gegužės 22 d. Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžio protokolą, informaciją apie kvorumą, vardinio balsavimo rezultatus ir kitus dokumentus, kuriais Prezidentūra grindė savo poziciją.

Ir būtent Prezidentūros atsakymas į šį reikalavimą yra bene įdomiausia visos bylos dalis.

Prezidentūra: VSD ir prokuratūros pažymų Prezidentui nebuvo pateikta

2026 m. vasario 27 d. Prezidento kanceliarija teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad priimant sprendimą Prezidentui buvo pateiktas Valstybės apdovanojimų tarybos sprendimas rekomenduoti išbraukti Vaitkų iš apdovanotųjų sąrašo.

Tačiau kartu buvo aiškiai pareikšta:

VSD ir (ar) Generalinės prokuratūros pažymos, išvados ar kita Vaitkaus prašyme minima informacija Prezidentui pateikta nebuvo.

Prezidentūra taip pat nurodė, kad papildomų dokumentų ar informacijos kartu su Tarybos sprendimu nebuvo pateikta.

Ši aplinkybė iškelia kur kas svarbesnį klausimą negu procesinis ginčas dėl 600 eurų baudos:

kokia konkreti faktinė medžiaga buvo Prezidento sprendimo atimti iš Eduardo Vaitkaus valstybės apdovanojimą pagrindas?

Teismas Prezidentūros paaiškinimu patikėjo

Vaitkus su tokiu atsakymu nesutiko.

Jis nurodė, kad Prezidentūra vis tiek nepateikė viso Valstybės apdovanojimų tarybos protokolo, duomenų apie posėdyje dalyvavusius tarybos narius ir vardinio balsavimo rezultatų.

Pareiškėjo nuomone, Prezidentūra pati nusprendė, kurie teismo išreikalauti dokumentai yra reikšmingi bylai, nors tai turėtų spręsti ne proceso šalis, o teismas.

Tačiau teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė laikėsi kitokios pozicijos.

Teismas nusprendė, kad viso Valstybės apdovanojimų tarybos protokolo bylai nereikia – pakanka tos jo dalies, kurioje nagrinėjamas Vaitkaus klausimas.

Dar reikšmingesnė nutarties vieta yra ši:

„Teismas neturi pagrindo kvestionuoti, nesutikti, laikyti neteisinga atsakovo 2026-02-27 rašte pateiktą informaciją.“

Kitaip tariant, teismas nusprendė neturintis pagrindo abejoti Prezidentūros pareiškimu, kad papildomų dokumentų nėra.

Bet kas tada pagrindė Prezidento dekretą?

Čia atsiranda pagrindinis šios bylos paradoksas.

Pats teismas nutartyje konstatuoja, kad Valstybės apdovanojimų taryba yra tik visuomeninė patariamoji institucija.

Jos išvados Respublikos Prezidentui nėra privalomos.

Teismas netgi aiškiai pažymėjo, kad teisines pasekmes Vaitkui sukėlė ne Tarybos išvada, o būtent Respublikos Prezidento dekretas.

Todėl kyla fundamentalus klausimas.

Jeigu Tarybos išvada Prezidentui neprivaloma, jeigu VSD ar Generalinės prokuratūros pažymų nebuvo, jeigu, kaip nurodo pati Prezidentūra, papildomi dokumentai ar informacija Prezidentui nebuvo pateikti, tai kokiais objektyviais duomenimis pats Respublikos Prezidentas nustatė, kad Eduardas Vaitkus pažemino apdovanotojo vardą?

Vien faktas, kad patariamoji taryba pateikė rekomendaciją, dar neatsako į klausimą, kokiais faktais buvo grindžiamas galutinį teisinį poveikį sukėlęs Prezidento sprendimas.

Tai ir turėtų tapti vienu svarbiausių pagrindinės administracinės bylos klausimų.

Vaitkus prašė bausti Prezidentūrą

Vaitkus kelis kartus prašė teismo Prezidento kanceliarijai arba jos atstovui skirti maksimalią – 600 eurų – procesinę baudą.

Jis argumentavo, kad Prezidentūra neįvykdė teismo reikalavimo pateikti visus dokumentus ir negali savo nuožiūra spręsti, ką pateikti teismui, o ką paskelbti nereikšminga.

ABTĮ 83 straipsnis iš tiesų leidžia teismui skirti iki 600 eurų baudą pareigūnams ar institucijų atstovams už teismo reikalavimų nevykdymą.

Tačiau teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė nusprendė, kad teismo įpareigojimai Prezidentūrai „iš esmės yra įvykdyti“, todėl visus tris Vaitkaus prašymus skirti baudą atmetė.

Ir šios nutarties apskųsti negalima

Teismas papildomai pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pagal nutartyje cituojamą LVAT 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Nr. AS-706-442/2022 ABTĮ numato galimybę atskirai apskųsti nutartį, kuria bauda paskiriama, tačiau nenumato analogiškos galimybės apskųsti nutartį, kuria baudą skirti atsisakoma.

Todėl 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinė dalis trumpa:

netenkinti visų trijų Eduardo Vaitkaus prašymų skirti baudą atsakovui. Nutartis neskundžiama.

600 eurų bauda – tik šalutinis klausimas

Vis dėlto 600 eurų procesinė bauda šioje istorijoje nėra svarbiausias dalykas.

Daug svarbesnė yra aplinkybė, kuri dabar jau užfiksuota pačioje teismo nutartyje: Prezidento kanceliarija teismui pareiškė, kad priimant sprendimą dėl Eduardo Vaitkaus išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo Prezidentui nebuvo pateikta VSD ar Generalinės prokuratūros pažymų, išvadų arba kitų papildomų dokumentų.

O teismas kartu pripažino, kad Valstybės apdovanojimų tarybos išvada Prezidentui nėra privaloma.

Todėl pagrindinis klausimas lieka neatsakytas:

kas konkrečiai ir kokiais įrodymais nustatė, kad Eduardas Vaitkus „pažemino apdovanotojo vardą“, ir kokiais patikrintais faktais Prezidentas grindė tokias teisines pasekmes sukėlusį dekretą?

Atsakymas į šį klausimą gali būti daug svarbesnis už ginčą dėl procesinės baudos.