15 lapkričio, 2026
trečias

83 žmonės. Milžiniška žalos suma. Areštuotas turtas. Ir pavardės, kurios įrašytos į šios istorijos puslapius.

Jeigu ši byla būtų spektaklis, jos scenarijų būtų galima pavadinti „Kaip nuo kaltinimo pereinama prie nuosprendžio, o paskui – prie žmonių gyvenimų griuvėsių“.

🎬 I VEIKSMAS. SCENARIJAUS AUTORIAI

Prokurorai R. Betingis ir R. Matevičius.

Būtent jų vaidmenį šioje istorijoje visuomenė turi teisę analizuoti ir vertinti. Kokios įvykių versijos tapo kaltinimo pagrindu? Kokie įrodymai buvo laikomi svarbiausiais? O kokie argumentai galėjo likti paraštėse?

Juk geras scenarijus turi vieną privalumą – jis paklūsta autoriui. Tačiau baudžiamajame procese scenarijaus nepakanka. Čia reikalingi įrodymai, objektyvumas ir abejonėmis neparemtas teisingumo siekis.

⚖️ II VEIKSMAS. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SCENA

Teisėjai M. Striaukas, E. Jeglinskis ir Z. Vilnienė.

Pirmasis didysis veiksmas, kuriame sprendžiami ne aktorių vaidmenys, o tikrų žmonių likimai. Čia kiekvienas įrodymas turi svorį, kiekvienas argumentas – reikšmę, o kiekviena procesinė klaida gali kainuoti žmogui metus gyvenimo, reputaciją ir finansinę ateitį.

Žiūrovai gali palikti teatrą po spektaklio. Tačiau teismo proceso dalyviai negali tiesiog nusivilkti savo vaidmens ir grįžti į gyvenimą taip, lyg nieko nebūtų įvykę.

🏛️ III VEIKSMAS. APELIACINIO TEISMO FINALAS

Kolegijos pirmininkas A. Cininas, pranešėjas R. Keidūnas ir M. Ražanskas.

Finalas, kuriame statymai pasiekė aukščiausią tašką. 83 nuteistieji, solidariai priteista žala, antstolių išieškojimai ir areštuotas turtas.

Kokia ironija: teismo sprendimas telpa į dokumentus, o jo pasekmės – į ištisų šeimų gyvenimus.

Vieniems tai bylos numeris. Kitiems – sąskaitos, skolos, baimė dėl namų ir klausimas, kaip rytoj išgyventi.

🎭 O DABAR – SATYROS KULMINACIJA.

Prokurorai pateikia kaltinimą. Teismai priima sprendimus. Antstoliai vykdo išieškojimą. Sistema veikia.

Bet ar vien tai, kad sistema veikia, automatiškai reiškia, kad kiekvienas jos sprendimas yra neklystantis?

Ar galima užbaigti teismo procesą ir tikėtis, kad visuomenei nebekils klausimų? Ar pakanka paskelbti nuosprendį, kad išnyktų pareiga atsakyti į pagrįstas abejones?

O gal didžiausias šios istorijos paradoksas tas, kad dokumentuose byla gali būti užbaigta, tačiau žmonių sąmonėje teisingumo klausimas lieka atviras?

Čia ir baigiasi teatras – ir prasideda tikrasis gyvenimas.

Nes už pavardžių yra žmonės. Už nutarčių – šeimos. Už skaičių – likimai.

Ir jokia uždanga negali paslėpti klausimų, į kuriuos visuomenė vis dar laukia atsakymų.

Teisingumas neturi bijoti klausimų. O tie, kurie priima sprendimus kitų žmonių likimų klausimais, turi suprasti: istorija vertina ne tik nuosprendžius, bet ir tai, kiek pasitikėjimo jie palieka visuomenėje.

Mes prašome visuomenės pagalbos!

Paramos fondas: VšĮ „Teisių ir pagalbos fondas“

Sąskaita: LT364010051006522416

Mokėjimo paskirtis: Parama fondo įstatuose numatytai veiklai

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *