2026 m. vasario 17 d.
Andrew Korybko

Tai, ką planuoja „Trump 2.0“, yra visapusiška Vakarų civilizacijos pertvarka – siekiant ją suformuoti į besiformuojančią civilizacinę valstybę. Ši turėtų be apribojimų panaudoti atstatytą kolektyvinę galią tam, kad priverstų kylančius varžovus jai paklusti ir taip atkurtų vienpolę pasaulio tvarką.

Marco Rubio, vienas įtakingiausių JAV politikų, einantis valstybės sekretoriaus ir nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, praėjusį savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė programinę kalbą. Joje jis išsamiai pristatė „Trump 2.0“ siekiamą naują pasaulio tvarką. Jo pasisakymas rėmėsi Nacionalinio saugumo strategija, Nacionaline gynybos strategija ir vadinamąja „Trumpo doktrina“.

Rubio griežtai kritikavo po Šaltojo karo paplitusią „istorijos pabaigos“ idėją – esą liberalios demokratijos turėjo išplisti visame pasaulyje, o „taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka“ pakeisti nacionalinius interesus. Jis ypač kritikavo pramonės perkėlimą į priešininkų ir varžovų rankas, suvereniteto perdavimą tarptautinėms institucijoms, savęs nuskurdinimą „klimato kulto“ vardu bei masinę imigraciją. Visa tai jis įvardijo kaip klaidas, kurias JAV dabar ketina ištaisyti.

Rubio pareiškė, kad „Trump 2.0“ prireikus vienašališkai atnaujins ir atgaivins Vakarų civilizaciją – nors pageidautina tai daryti kartu su Europa, iš kurios kilo JAV. Jis pabrėžė bendros civilizacijos reikšmę ir teigė, kad jos atgimimas sustiprins ir ginkluotąsias pajėgas. Toliau jis pristatė konkrečius planus: reindustrializaciją, masinės imigracijos stabdymą ir pasaulinės valdymo sistemos reformą. Visa tai turėtų atnešti apčiuopiamą naudą Vakarų visuomenėms.

Priešingai nei kai kurie spėliojo, JAV neketina tapti izoliuota valstybe. Vašingtonas siekia optimizuoti savo pasaulinį sąjungų tinklą, tačiau su sąžiningesniu naštos pasidalijimu. Pasididžiavimo Vakarų civilizacija atkūrimas yra vienas pagrindinių „Trump 2.0“ užsienio politikos tikslų. Pasak straipsnio, ši siekiama pasaulio tvarka aiškiai orientuojasi į Samuelio Huntingtono ir Aleksandro Dugino civilizacines koncepcijas, kuriose bendroji tapatybė tampa vis svarbesniu tarptautinių santykių veiksniu.

Kaip ir tikėtasi, kalboje ryškus amerikietiško išskirtinumo (American Exceptionalism) motyvas. Rubio teigė, kad JAV prireikus viena pati išgelbės Vakarų civilizaciją, o tariamą „terminalinį Vakarų nuosmukį“ pavadino sąmoningu pasirinkimu. Tai leidžia suprasti, kad multipoliškumas – kitų civilizacinių valstybių iškilimas kaip atsvara – nėra neišvengiamas procesas.

Iš to daroma išvada, kad kitų galios centrų iškilimas, Vašingtono požiūriu, esą yra Vakarų klaidingos politikos pasekmė, o ne tų šalių savarankiškų strategijų rezultatas. Tačiau ši interpretacija kelia abejonių: nors Niksono laikų JAV–Kinijos suartėjimas iš tiesų atvėrė Kinijai kapitalo srautus, Kinijos komunistų partija kryptingai valdė šį procesą siekdama išsaugoti nacionalinį suverenitetą ir paversti šalį ekonomine supervalstybe.

Galiausiai straipsnyje teigiama, kad „Trump 2.0“ siekia iš esmės pertvarkyti Vakarų civilizaciją, suformuoti ją į civilizacinę valstybę ir atstatytą jos galią panaudoti kylančių varžovų pajungimui – taip atkuriant vienpolę dominavimo sistemą. Nors JAV pastaraisiais metais pasiekė tam tikrų užsienio politikos laimėjimų, tai dar nereiškia, kad jai pavyks įgyvendinti tokį plataus masto projektą.

Straipsnyje išreikštos nuomonės nebūtinai atspindi TKP redakcijos poziciją. Už turinį atsako autorius.

Andrew Korybko – Maskvoje gyvenantis amerikiečių politinis analitikas, besispecializuojantis pasaulinės sistemos perėjimo prie multipoliškumo klausimu. Jis publikuoja anglų kalba savo „Substack“ tinklaraštyje, o vokiečių kalba – išskirtinai TKP portale.