Teisėja Savkinienė : „Tai, kad teismai 17 metų klastoja savo nutartis, nepatvirtina, kad jie veikė organizuotoje gaujoje”
Aurimas Drižius
Gavau tokios teisės gigantės, Vilniaus rajono teismo teisėjos Indrės Savkienės (nuotraukoje su savo globėja – to net nežinojau nagrinėjant bylą, dabar tapo viskas aišku) išmintį, surašytą apie 20 psl.
Teismas jau 17 metų nesugeba nustatyti tokio paprasto dalyko – kas yra cenzūra (draudimas žurnalistams dirbti savo darbą). Žinoma, tokio dalyko nesugebėjo nustatyti ir tokia teisės gigantė, baigusi edukologijos universitetą, teisėja Indrė Savkinienė.
Septyniolika metų cenzūros Lietuvoje: teismai atsisako atsakyti, ar žurnalistui buvo teisėtai uždrausta vykdyti savo pareigas.
Žurnalistas ir „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta didelė dalis jo bylos prieš Lietuvos valstybę. Žurnalistas reikalauja atsakyti į klausimą, į kurį, jo teigimu, Lietuvos teismai vengia atsakyti jau septyniolika metų: ar teismo draudimas skelbti informaciją apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko sąsajas su „Mažeikių nafta“ buvo Konstitucijos draudžiama cenzūra?
Teismas pripažino, kad cenzūros klausimas svarbus, tačiau jo nenagrinėjo
2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu Aurimui Drižiui buvo nustatytas draudimas skelbti tam tikrą informaciją apie Alvydą Sadecką ir jo sąsajas su AB „Mažeikių nafta“.
Žurnalistas šį draudimą laiko išankstine cenzūra, tiesiogiai prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsniui, kuriame nustatyta:
„Masinės informacijos cenzūra draudžiama.“
Tačiau, kaip teigiama 2026 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, per daugybę metų nė vienas teismas iš esmės neišsprendė klausimo, ar šis konkretus draudimas atitiko Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą.
Dar daugiau – spalio 9 d. sprendime pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad Konstitucijos 25, 30 ir 44 straipsniuose bei Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos garantijos yra reikšmingos vertinant publikacijų ribojimą.
Tačiau tuoj pat pareiškė:
„Išsamesnis šių argumentų išdėstymas, įskaitant ribojimo įvardijimą išankstine cenzūra, nepakeičia ginčo faktinio pagrindo ir nesudaro pagrindo pakartotinai spręsti jau išnagrinėtą ginčą.“