Švenčiame diktatūrą

Aurimas Drižius

Kovo 11-ąją nešvęsiu, neisiu į valdžios mitingus ir neskanduosiu kartu su landsbergio chunveibinais „Lietuva”.

Geriau nuvažiuosiu prie Šilo ežero pasivaikščioti su šeima ir šunimi.

Kodėl? Puikiai žinote. Nes Lietuva yra kriminalinė diktatūra, ir nėra čia labai dėl to džiaugtis.

Ką man asmeniškai davė Nepriklausomybė? Tiek, kad esu 11 kartą teistas kaip kriminalinis nusikaltėlis vien todėl, kad dirbau savo darbą – dirbau žurnalistu ir rašiau straipsnius, kurie labai nepatiko valdžiai. „Teismai” taikė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija – tai yra dokumentas, kurį tie patys teisėjai prisiekė ginti ir saugoti. Galiausiai valdžios persekiojimas baigėsi „fūros” taranu autostradoje.

Todėl esu ne tik recidyvistas, tačiau ir sužlugdytas ne tik mano gyvenimas, tačiau uždaryti visi mano redaguojami žiniasklaidos kanalai – savaitraštis „Laisvas laikraštis” uždarytas, valdžia uždraudė jį platinti ar prenumeruoti, portalas laisvaslaikrastis.lt uždarytas „už akių” jau daugiau nei ketveri metai, portalai laisvas.info ir laisvas.com taip pat uždaryti „už akių”, man net neleidus pasiaiškinti ar sužinoti, kuo esu kaltinamas. Kaip teismui parašė tokios žurnalistų inspekcijos tarnybos specialistė, tai, kad laisva spauda yra sunaikinta, „nėra teisiškai reikšminga”.

Tokių kai aš – ne vienas, tik protingesni jau seniai pabėgo iš šio rojaus. Žinoma, esame ES, todėl valdžiai ne taip lengva visus ja nepatenkintus susodinti į konclagerius, nors ir kaip norėtųsi.

Žinoma, vaikščiojame į demokratinius rinkimus, tačiau niekam klausimų nekyla, kodėl valdžia spausdina 150 proc. rinkimų biuletenių – nes „taip patogiau”.

Primenu, kad Laurynui Ragelskiui „teismo” nuosprendžiu uždrausta skelbti savo nuomonę todėl, kad surinko šiukšles gatvėje.

Kęstučiui Griniui uždra skelbti savo nuomonę, nes ji nepatinka chunveibinams. Turi būti viena tiesa, ir viena partija, vienas fiureris.

Simboliška, kad vakar gavau Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje man 15 psl. „teismas” aiškina, kad valdžios sprendimas uždrausti skaitytojams prenumeruoti „Laisvą laikraštį” yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Nors įstatyme parašyta visaip kitaip, tačiau teismas išaiškina taip, kaip reikia šiai kriminalinei diktatūrai.

Kitaip ir būti negali, nes „teismą” skiria valdžia, kuriai šis ir tarnauja. Ne įstatymui, bet valdžiai.

Kaip taip nutiko, kad mes leidome šiai gražiai šaliai tapti kriminaline diktatūra?

Nes mūms nerūpėjo tai, ką valdžia darė su jos kritikais, ir mūsų „tai nelietė”.

Todėl niekas labai ir nesipiktino, kad spec. tarnybos žudė žmones – tą patį Drąsių Kedį, kuris tik bandė apginti savo prievartaujamą kūdikį nuo valdžiažmogių. Vyras buvo nužudytas itin žiauriai, o „prokuratūra” paskelbė, kad jis „užspringo žolės lapu”. Tai buvo valdžios įspėjimas tautai, kas jos laukia, jeigu bandys priešintis.

Tauta išgirdo ir niekas nepasipriešino, nes „manęs tai neliečia”.

Tada ir pasidarė aišku, kad šiai šaliai jau niekas nepadės – mes nesprendžiame savo likimo, o esame tik valdžiažmogių norų pildytojais.

Todėl ir šaukiame „Slava Ukraine”, visiškai nesigilindami, kas ten darosi. Nieko, greitai ir pas mus bus tas pats. tada, kai pulsime Rusiją, nes „taip reikia”. Na ir kas, kad mūsų nebeliks po penkių minučių, nes rusai čia nežais „specialios karinės operacijos”, o elgsis kaip amerikonai ar žydai Irane – nušluos viską raketomis.