Tai tik spektaklis
Tai tik spektaklis.
Nėra jokio susiskaldymo tarp Jungtinių Valstijų ir ES.
Tai – sutikimo gamyba.
Ši Grenlandijos istorija yra masalas, skirtas įsiutinti nacionalistinę / suverenistinę auditoriją Europoje, ir ES elitas tame dalyvauja.
Kaip aiškinau ankstesniuose straipsniuose (čia https://x.com/i/status/1965297577051783600 arba čia https://x.com/i/status/2011278456206872578), „Europos strateginė autonomija“ yra dūmų uždanga, metama europiečių akyse, kurie nuo 1945 metų buvo atimti iš savo suvereniteto.
Sunku priversti europiečius sutikti su būsimomis aukomis, jei jų vyriausybės jiems atvirai pasakytų:
„Jungtinės Valstijos nebėra suinteresuotos finansuoti karą Ukrainoje, jos turi kitų, svarbesnių reikalų Azijoje (t. y. Kiniją), todėl dabar mums teks apmokėti sąskaitą.“
Net ir padedant karingiems televizijos komentatoriams bei filosofams / strategams, propaganda turi savo ribas.
Todėl tam, kad Europos tautos sutiktų būti finansiškai išsekintos dėl Ukrainos (o vėliau siųsti savo vaikus žūti nuo dronų) ir dėl visų kitų begalinių karų, kuriuos ruošia hegemonas, ES vyriausybės turi priversti žmones patikėti, kad atsirado „istorinė galimybė“ atgauti suverenitetą: atkurti savo didžiąją armiją, apsiginkluoti daugybe ginklų ir pagaliau suteikti progą „spardyti užpakalius“ toms šalims, kurios siunčia pas mus migrantus, negerbia mūsų moterų, „nekenčia mūsų vertybių“ ir t. t.
Tuo metu paprasti žmonės akimirksniu priims šią naują „suvereniteto“ formą – net ir tie, kurie ilgus metus studijavo.
Hegemonui reikia tik vieno: supriešinti europiečius su Jungtinėmis Valstijomis dėl to, kad jos „mus paliko“ ir „atima Grenlandiją“ (iš tikrųjų JAV Grenlandiją kontroliuoja jau nuo 1950-ųjų), kad būtų galima pateisinti balsavimą už milžiniškus karinius biudžetus, šauktinių tarnybos sugrąžinimą ir Europos armijos sukūrimą — o tai reiškia nacionalinių armijų, paskutinio dar likusio suvereniteto elemento, kurio ES dar nebuvo atėmusi iš tautų, pabaigą.
Kalbant apie politines partijas — nacionalistus, suverenistus, konservatorius, kurie NEREIKALAUJA nedelsiant pasitraukti iš ES ir NATO, — jie taip pat atlieka savo vaidmenį šiame reikale. Iš tikrųjų jie yra šio „suvereniteto atgavimo“ maskarado priešakyje ir pasipiktinimo spektaklio, kuris prie jo veda.
