Teisėjai savo nepriklausomybę supranta kaip teisę daryti sunkius nusikaltimus
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI
PAREIŠKIMAS
dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jurgitos Kolyčienės galimo piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis)
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
PAREIŠKIMAS
2026 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė priėmė nutartį, kuria atmetė mano skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Susipažinęs su nutartimi, manau, kad yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjos tarnybinių pareigų pažeidimo.
1. Teisėja neišnagrinėjo pagrindinio skundo argumento
Mano skundo esmė buvo ne BK 228 straipsnio požymių vertinimas.
Pagrindinis klausimas buvo:
ar Generalinė prokuratūra turėjo teisę vietoje BPK numatyto procesinio sprendimo priimti paprastą informacinį raštą ir tokiu būdu eliminuoti teisę apskųsti procesinį sprendimą.
Šio argumento teisėja apskritai neišnagrinėjo.
Nutartyje nėra jokios analizės:
- dėl BPK reikalavimų;
- dėl procesinio sprendimo privalomumo;
- dėl teisės į teisminę gynybą.
Vietoje to nutartyje tik konstatuojama, kad prokurorės nutarimas teisėtas.
Tokiu būdu nebuvo atlikta teisėjo pareiga išnagrinėti visus esminius skundo argumentus.
2. Nutartyje nepateikta motyvų
Nutartyje pakartotinai konstatuojama:
- kad pareiškimai buvo kartotiniai;
- kad nutarimai teisėti;
- kad argumentai nepagrįsti.
Tačiau visiškai nepaaiškinta:
- kokie konkretūs ankstesni pareiškimai buvo laikomi tapačiais;
- kokie procesiniai sprendimai dėl jų buvo priimti;
- kodėl skirtingų teisėjų veiksmai laikomi tuo pačiu klausimu.
Tai neatitinka teismo sprendimams keliamų motyvavimo reikalavimų.
3. Neįvertintos faktinės aplinkybės
Skunde buvo aiškiai nurodyta, kad:
- 2026 m. vasario 6 d. pareiškimas buvo dėl vieno teisėjo;
- 2026 m. vasario 16 d. – dėl kito;
- 2026 m. vasario 27 d. – dėl dar kito.
Nepaisant to, teisėja be jokios analizės pripažino juos kartotiniais.
Tokia išvada nėra pagrįsta jokiais faktais.
4. Ignoruota teisė į veiksmingą teisminę gynybą
Skunde buvo nurodyta, kad Generalinė prokuratūra:
- nepriėmė procesinių sprendimų;
- vietoje jų siuntė administracinius informacinius raštus.
Nutartyje visiškai nevertinama:
- ar tokia praktika atitinka BPK;
- ar ji neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui;
- ar nepažeidžia teisės į veiksmingą teisinę gynybą.
Teisėja šių argumentų iš esmės neanalizavo.
5. Formalus teisingumo vykdymas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą vykdo tik teismai.
Teisingumo vykdymas negali apsiriboti vien deklaratyviu institucijų pozicijos pakartojimu.
Šiuo atveju didelė nutarties dalis atkartoja prokurorės argumentus, tačiau nėra savarankiško pareiškėjo argumentų teisinio vertinimo.
6. Galimi BK 228 ir BK 229 straipsnių požymiai
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad teisėja sąmoningai:
- atsisakė nagrinėti pagrindinius skundo argumentus;
- sąmoningai nevertino reikšmingų aplinkybių;
- priėmė nemotyvuotą procesinį sprendimą;
- tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą,
tokie veiksmai galėtų būti vertinami BK 228 arba BK 229 straipsnių aspektu.
Šių aplinkybių įvertinimas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu.
PRAŠAU
- Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jurgitos Kolyčienės veiksmų.
- Įvertinti, ar jos veiksmai neturi BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo tarnyba požymių.
- Įvertinti, ar nėra BK 229 straipsnyje numatyto tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
- Išreikalauti visą bylos medžiagą ir įvertinti, ar nutartyje buvo atsakyta į visus pareiškėjo esminius argumentus.
- Apklausti teisėją Jurgitą Kolyčienę dėl motyvų, kuriais vadovaujantis nebuvo pasisakyta dėl skunde kelto klausimo apie procesinių sprendimų pakeitimą informaciniais raštais.
Priedas:
- Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis.
