15 lapkričio, 2026
sssss_1_1 (1)

Aurimas Drižius

„Laisvas laikraštis” jau rašė apie masinį baudžiamųjų bylų klastojimą prokuratūros ir teismų sistemoje.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas (nuotr. kairėje) ir palankaus sprendimo savo baudžiamojoje byloje siekęs tuo metu kaltinamuoju buvęs Druskininkų gyventojas Giedrius Valatkevičius (centre) pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje įrodyta, jog G. Valatkevičius, norėdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti ir vėliau davė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam tuomečiam advokatui Drąsučiui Zagreckui (nuotr. dešinėje) 15 tūkst. Eur kyšį, siekdamas, kad pastarasis, pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą nagrinėjusį teisėją. Taip pat įrodyta, kad G. Čekanauskas D. Zagreckui pažadėjo ir susitarė priimti 10 tūkst. Eur kyšį, pažadėjęs paveikti G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą nagrinėjusį teisėją, kad pastarasis priimtų G. Valatkevičiui palankų nuosprendį (atidėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą).

G.Valatkevičius buvo kaltinamas, kad vežė į užsienį nepilnamečius, ir ten vertė juos daryti nusikaltimus. Kaltinimas rimtas, už tau numatyta sunki bausmė. Tačiau advokatas D. Zagreckas, paskaitęs jo bylą, suprato, kad ji yra klastotė – mat nepilnamečiai liudininkai, kurie liudijo prieš G.Valatkevičių, jau patys yra teisti ir šioje byloje ne vieną kartą keitė savo parodymus. Vieną kartą buvo net pradėtas tyrimas dėl to, kad policija prievartavo šiuos liudininkus keisti parodymus kalėjime, tačiau tyrimas kaip visada baigėsi niekuo.

 „Nukentėję nepilnamečiai, tačiau nepanašūs į nepilnamečius, nes jau teisti, o toks nukentėjęs Žukauskas parodymus keitė tris kartus, jam būnant kalėjime, su juo buvo grasinama susidoroti“.

„Matydamas tokią subtilią situaciją, pasiūliau savo klientui, kad reikėtų duoti kyšį bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui Rimui Švirinui (nuotr. viršuje), – teisme pasakojo „skilęs“ advokatas, – mano klientas sutiko mokėti pinigus „iš desperacijos“, matydamas į kokias girnas pateko. Jeigu paskaitytumėte jo bylą, suprastumėte. Tada aš kreipiausi į savo pažįstamą teisėją, su kuriuo mokiausi viename universiteto kurse Čekanauską, kad tas pakalbėtų su teisėju Švirinu, kadangi pats jo asmeniškai nepažinojau“.


D.Zagreckas su G.Čekanausku buvo susitikęs mažiausiai tris kartus aptarti, kaip sekasi kyšio perdavimas teisėjui Švirinui. Tačiau pastarasis, sulaukęs advokato Zagrecko pasiūlymo už 15 tūkst. eurų išteisinti ginamąjį G.Valaškevičių, neskubėjo pasakyti nei taip, nei ne. Tada Zagreckas suprato, kad teisėjas „laužosi“, nes nori daugiau pinigų, ir paprašė kliento dar 2 tūkst. eurų. Pastarasis pinigus perdavė, kaip prieš tai jau buvo perdavęs 15 tūkst. eurų kyšiui teisėjui Švirinui.
„Teisėjui Čekanauskui sakiau, kad jau turiu pinigus teisėjui Švirinui, tačiau Čekanauskas atsisakė paimti, motyvuodamas tuo, kad dar negavo aiškaus Švirino atsakymo, – pasakojo D.Zagreckas, – nors pats Čekanauskas man pasakojo, kad dėl kyšio jis kalbėjosi su Švirinu, tačiau tas nedavė aiškaus atsakymo“.
Zagreckas dar pasakojo, kad apie kyšius teisėjui Švirinui jis kalbėjo dar su keliais advokatais, pvz., advokatu Pacevičumi – „jam sakiau, kad reikia kažką daryt dėl Valatkevičiaus, o aš ieškosiu galimybių, kaip prieiti prie teisėjo Švirino“.
Savo klientui Valatkevičiui advokatas sakė, kad „nėra rezultatų, todėl reikia didinti sumą – kadangi negavome atsakymo, reikia padidinti sumą“.
Pinigų mokėtojas Valatkevičius iškėlė advokatui tik vieną sąlygą – kad jis nebūtų nuteistas kalėti, o pagal galimybes – ir būti išteisintas. „tai būtų teigiamas rezultatas“ apibūdino teisėjas, kuris sakė, kad savo parodymais nenori pabloginti teisiamųjų Valatkevičiaus ir Čekanavičiaus padėties.
Zagreckas ne kartą pripažino, kad pinigus teisėjui Švirinui siūlė per jo kolegą Čekanauską tik todėl, kad nepažinojo Švirino, tik girdėjo, kad jis „geras žmogus“. (Beje, tas geras žmogus Rimas Švirinas yra net rekordininkas – vienoje byloje nuteisė net 34 nekaltus žmones – Garliavos bylos žudikės liudininkus, kuriuos vėliau išteisino aukščiausias teismas“.
Klausiamas, ar Čekanauskas apskritai kalbėjo dėl kyšiu su Švirinu, advokatas Zagreckas bandė pastaruosius išsukti : „neprisimenu“. Tačiau kolegijos pirmininkas Dzedulionis jam priminė, kad per ikiteisminį tyrimą Zagreckas visai kitaip čiulbėjo :

pats Zagreckas atskleidė, kaip vadinamieji teisėjai gali lengvai manipuliuoti byla – ir nuteisti ir išteisinti. Zagreckas mano, kad teisėjas Švirinas lengvai galėjo išteisinti jo klientą, nes nukentėjusiųjų parodymai keitėsi ir yra prieštaringi, todėl galėjo būti vertinami kaip nepatikimi“.
Valatkevičiui inkriminuojamų 54 ir 62 str. inkriminuoti nebuvo jokių galimybių.
Čia neištvėrė posėdžių salėje sėdėjęs teisiamasis Valatkevičius : „Tai Alytaus policininkai man visą suklastojo, neturėjau jokių šansų laimėti“.

Zagreckas pasakojo, kad pamatęs Valatkevičiui suklastotą bylą, jis iš karto suprato, kad be kyšio čia neapsiesi. Kodėl advokatas pats pasiūlė klientui mokėti kyšius teisėjui? „Jie gi ne teisininkai, nesupranta, kas čia vyksta. Mano tikslas buvo padėti klientui išvengti kalėjimo, – sakė Zagreckas, – aš pasiūliau, kad kyšis turi būti 15 tūkst. eurų, maniau, kad tiek užteks. O kaip dėl kitos instancijos – apeliacinio teismo – manau, kad būtume viską sutvarkę ir ten“.

Tada pasiūlė ja sumokėti teisėjui kyšį, šis „iš desperacijos“ sutiko.  Teisėjas Čekanauskas sutiko pakalbėti su Švirinu, tačiau avansu pinigų neėmė.

Apklausiamas Zagreckas pripažino, kad su Čekanausku apie kyšį Švirinui kalbėjo tris kartus – tai neigti būtų kvaila, nes STT įrašė visus pokalbius. Čekanaukas pažadėjo pakalbėti su Švirinu, tačiau ar pakalbėjo, Zagreckas nežino. Tiesa, vėliau Čekanaukas sakė Zagreckui, kad jis kalbėjo su Švirinu dėl šios bylos, tačiau pastarasis nieko aiškaus nepasakė. Pasak Čekanausko, Švirinas nebuvo apsisprendęs, kokį nuosprendį priimti dėl Valatkevičiaus.

Tiesa, Zagreckas paėmęs 15 tūkst. eurų iš Valatkevičiaus, teisėjui Švirinui pasiūlė tik 10 tūkst. eurų.

STT sulaikius Zagrecką, iš 15 tūkst. eurų kyšiui skirtų pinigų jis teturėjo jau tik 13 400 eurų – daugiau nei 1,5 tūkst. eurų jau buvo išleidęs „savo reikmėms“.

Advokatas Drąsutis Zagreckas prisipažino organizavęs kyšius teisėjams, tačiau pats išvengė bausmės: buvęs teisėjas Gintaras Čekanauskas nuteistas

Teismų korupcijos byloje – 15 tūkstančių eurų kyšis, slapti STT įrašai, advokato parodymai apie susitarimus su teisėjais ir klausimai dėl teisėsaugos taikytų metodų. Buvęs teisėjas Gintaras Čekanauskas nuteistas už prekybą poveikiu, tačiau pagrindinis kaltinimo liudytojas, advokatas Drąsutis Zagreckas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

Advokatas pats pasiūlė klientui papirkti teisėją

Lietuvos teismų korupcijos istorijoje – dar vienas iškalbingas epizodas. Buvęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas nuteistas už prekybą poveikiu, o advokatas Drąsutis Zagreckas, kuris, kaip pats pripažino, organizavo neteisėtus susitarimus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Šios istorijos centre – Giedrius Valatkevičius, kurio baudžiamąją bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas.

Valatkevičius buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis. Jo gynėjas Zagreckas teisme aiškino manęs, kad baudžiamojoje byloje yra rimtų įrodymų patikimumo problemų.

Pasak advokato, nukentėjusiųjų parodymai keitėsi, dalis jų buvo anksčiau teisti, o vienas liudytojas parodymus keitė net tris kartus.

Zagreckas taip pat teigė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl galimo policijos spaudimo liudytojams, tačiau šis tyrimas nedavė rezultatų.

Šie advokato teiginiai savaime neįrodo, kad policija klastojo bylą. Tačiau jie atskleidžia, kaip pats gynėjas teisme aiškino aplinkybes, dėl kurių pasiūlė klientui neteisėtą būdą išvengti įkalinimo.

„Mano tikslas buvo padėti klientui išvengti kalėjimo“, – pagal anksčiau paskelbtą teismo posėdžio aprašymą aiškino Zagreckas.

Būtent advokatas, jo paties teigimu, pasiūlė 15 tūkstančių eurų kyšį.

15 tūkstančių eurų – už galimybę išvengti kalėjimo

Zagreckas pripažino, kad asmeniškai nepažinojo baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo Rimo Švirino.

Todėl nusprendė pasinaudoti pažintimi su buvusiu universiteto bendrakursiu, administracinio teismo teisėju Gintaru Čekanausku.

Pagal teismo nustatytas aplinkybes, advokatas kreipėsi į Čekanauską, kad šis padėtų paveikti Šviriną ir pasiekti Valatkevičiui palankų sprendimą.

Zagreckas iš savo kliento gavo 15 tūkstančių eurų, tačiau Čekanauskui pasiūlė 10 tūkstančių eurų.

Taigi tarp iš kliento gautos sumos ir teisėjui pasiūlytos sumos buvo penkių tūkstančių eurų skirtumas.

Teismas nustatė, kad Čekanauskas sutiko priimti kyšį už pažadą daryti neteisėtą poveikį kitam teisėjui. Tačiau pinigai jam faktiškai nebuvo perduoti.

Čekanauskas neigė siekęs paveikti kolegą. Taip pat nebuvo nustatyta, kad Švirinas būtų priėmęs kyšį.

Nepaisant to, teismas nusprendė, kad susitarimo dėl neteisėto poveikio pakanka prekybos poveikiu nusikalstamai veikai konstatuoti.

Zagreckas: mano parodymų – jau terabaitai

Anksčiau Vilniaus apygardos teisme vykusio posėdžio metu Zagreckas pasakojo apie savo bendradarbiavimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pasak jo, STT pareigūnai jį apklausė daugiau kaip šimtą kartų, o surinkta medžiaga apėmė daugybę atskirų epizodų.

„Mano parodymų yra jau nebe gigabaitai, bet terabaitai“, – teismo posėdyje sakė advokatas, kaip nurodoma ankstesniame žurnalistiniame reportaže.

Zagreckas buvo vienas svarbiausių liudytojų platesnio masto teismų korupcijos tyrime.

Jis pripažino dalyvavęs neteisėtuose susitarimuose ir sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Už tokį bendradarbiavimą jam buvo pritaikytas Baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnis, leidžiantis įstatymo nustatytomis sąlygomis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Tai kelia esminį klausimą: kodėl asmuo, kuris pats pasiūlė kyšį, paėmė pinigus ir organizavo kontaktus su teisėjais, išvengė baudžiamosios atsakomybės, o jo įvardyti asmenys buvo nuteisti?

Teisiškai tokia galimybė numatyta įstatyme. Tačiau visuomenė turi teisę vertinti, ar šios išimties taikymas konkrečiu atveju buvo proporcingas.

Zagreckas pasakojo ir apie Aloyzą Kruopį

Ši istorija neapsiriboja Čekanausko ir Valatkevičiaus byla.

Ankstesniame teismo posėdžio reportaže aprašyti ir Zagrecko parodymai apie buvusį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Aloyzą Kruopį.

Pasak advokato, Kruopys esą galėjo padėti pasiekti, kad konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėtų pageidaujamas teisėjas.

Zagreckas pasakojo, kad savo klientui buvo užsiminęs apie papildomų pinigų poreikį apeliacinėje instancijoje.

Šie parodymai kelia klausimų dėl bylų paskirstymo teismuose skaidrumo.

Lietuvos teismuose teisėjų paskyrimas byloms nagrinėti grindžiamas automatizuota informacine sistema, tačiau joje egzistuoja ir teisės aktuose numatytos galimybės pakeisti paskirtą teisėją.

Ar tokios galimybės galėjo būti naudojamos piktnaudžiaujant?

Tai svarbus klausimas, tačiau vien Zagrecko parodymai neįrodo, kad bylų paskirstymo sistema buvo neteisėtai manipuliuojama.

Kruopiui buvo pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo. Vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, o teismai patenkino jo prašymą pakeisti tyrimo nutraukimo pagrindą į reabilituojantį.

Todėl Kruopio kaltės negalima laikyti nustatyta.

Vis dėlto advokato pasakojimas apie galimybes paveikti teisėjų paskyrimą yra reikšmingas platesniame teismų korupcijos tyrimo kontekste.

Teisėjai, kurie patys buvo apklausti korupcijos byloje

Dar viena neįprasta aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant Čekanausko ir Valatkevičiaus bylą Vilniaus apygardos teisme.

Ankstesnio reportažo duomenimis, bylą nagrinėję teisėjai Gintaras Dzedulionis ir Audrius Cininas patys buvo apklausti platesniame Zagrecko korupcijos tyrime.

Generalinės prokuratūros atstovas kėlė klausimą dėl jų galimybės objektyviai nagrinėti bylą.

Pagal reportaže aprašytą posėdžio eigą, teisėjai anksčiau buvo bandę nusišalinti, tačiau jų nusišalinimas nebuvo patenkintas.

Prokuratūros atstovo pareikštas nušalinimo klausimas taip pat nebuvo patenkintas, remiantis procesiniais argumentais.

Tai kelia svarbų klausimą: ar teisėjas, kuris pats buvo apklaustas kaip liudytojas su nagrinėjama byla susijusiame tyrime, gali užtikrinti ne tik faktinį nešališkumą, bet ir visuomenei pagrįstai atrodyti nešališkas?

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nešališkumas vertinamas tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu.

Vien faktas, kad teisėjas buvo apklaustas kitame tyrime, savaime nereiškia jo šališkumo. Tačiau tokios aplinkybės turi būti tinkamai įvertintos.

Slapti advokato ir kliento pokalbiai

Teismų korupcijos tyrime STT naudojo slaptas kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso priemones.

Buvo fiksuojami Zagrecko pokalbiai, įskaitant bendravimą su jo ginamuoju.

Nuteistųjų gynėjai kėlė klausimą, ar tokie veiksmai nepažeidė advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo.

Advokato profesinė paslaptis yra viena esminių teisės į gynybą garantijų.

Tačiau teismai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju slapti veiksmai buvo teisėti, nes buvo tiriamas paties advokato galimas dalyvavimas nusikalstamose veikose.

Ši aplinkybė atskleidžia sudėtingą ribą tarp valstybės pareigos tirti korupciją ir pareigos apsaugoti asmens teisę į konfidencialų bendravimą su gynėju.

Po septynerių metų – apkaltinamasis nuosprendis

2026 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Gintaro Čekanausko ir Giedriaus Valatkevičiaus apeliacinius skundus.

Čekanauskui palikta 20 tūkstančių eurų bauda už prekybą poveikiu.

Valatkevičiui už kyšio davimą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus ją su kitomis bausmėmis, galutinė bausmė sudarė šešerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

Teismas taip pat pripažino, kad baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai.

Bylą teko nagrinėti pakartotinai, o proceso trukmė tapo viena iš aplinkybių, reikšmingų vertinant bausmių griežtumą.

Kas atsako už korupciją teismuose?

Šios bylos rezultatas išryškina prieštaringą situaciją.

Advokatas Drąsutis Zagreckas, kuris pats pripažino pasiūlęs klientui duoti kyšį ir organizavęs neteisėtus susitarimus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Gintaras Čekanauskas, kuris, teismo vertinimu, sutiko už pinigus daryti poveikį kitam teisėjui, nuteistas 20 tūkstančių eurų bauda.

Giedrius Valatkevičius, kuris sumokėjo pinigus tikėdamasis išvengti kalėjimo, nuteistas už kyšio davimą.

O Rimo Švirino dalyvavimas neteisėtame susitarime nebuvo nustatytas.

Ši istorija atskleidžia ne tik konkrečią korupcinę schemą, bet ir platesnę problemą: kokia yra advokatų, teisėjų ir jų tarpusavio pažinčių įtaka teisingumo vykdymui?

Ar teisėsauga vienodai principingai vertina visų tokiuose susitarimuose dalyvavusių asmenų atsakomybę?

Ir ar visuomenei pakankamai paaiškinama, kodėl vienas neteisėtos schemos organizatorių tampa valstybės saugomu liudytoju, o kiti jos dalyviai – nuteistaisiais?

Svarbiausias šios istorijos klausimas – ne vien tai, kiek kainavo pažadas paveikti teisėją, bet ir tai, kiek Lietuvos teisingumo sistema pajėgi apsaugoti savo nepriklausomumą nuo asmeninių pažinčių, pinigų ir neteisėto poveikio.

What do you feel about this?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *