Teismas išaiškino, kad G.Nausėda neprivalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (papildytas skundu teismui)
Aurimas Drižius
Šiandien gavau Regionų administracinio teismo teisėjos Kirkutienės nutartį, kad prezidentas Gitanas Nausėda neprivalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nes jis nėra šių įstatymų „subjektas”.
Kaip žinia, prokuratūra ir teismai mane jau 15 metų persekioja už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veika, ir taikydami cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija.
Persekiojimas už teisėtą veiklą ir cenzūros taikymas yra sunkūs prokurorų ir teisėjų nusikaltimai, todėl kai paprašau juos traukti baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą, tai gen. prokurorė Grunskienė labai nustemba ir parašo, kad „žurnalistų persekiojimas už straipsnių rašymą yra teisėjų pareiga”.
Tada paprašau gražuolio vykdyti savo pareigas, nes pagal įstatymus tik prezidentui suteikta teisė ir pareiga patraukti baudžiamojon atsakomybėn gen. prokurorą už sunkius nusikaltimus, tame tarpe ir savo pareigų nevykdymą, tai Nausėdą man parašo, kad tai ne jo reikalas, ir jis nevykdys savo pareigos
Ką gi, tada šį Nausėdos neveikimą apskundžiu taip vadinamam teismui, kurio teisėja Kirkutienė man išaiškina, kad prezidentas neprivalo vykdyti nei Konstitucijos, nei įstatymų, nes jis yra „aukščiau visko”.
Administracinė byla Nr. eI2-14500-484/2025
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, ak 36808110026, Moliakalnio 86, Vilnius, llredakcija@gmail.com
Atsakovas: LR Prezidento kanceliarija, Biudžetinė įstaiga, S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius, kanceliarija@prezidentas.lt
Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui
SKUNDAS dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties atsisakyti priimti mano skundą
Vilnius, 2025-06-30
Regionų administracinis teismas šioje byloje priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą dėl LR Prezidento kanceliarijos (toliau kanceliarija) rašto (2025-06-03 Nr. (1D-1329, 1D-1450)-2D-2137) panaikinimo.
Tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl tokių motyvų:
Teismas iš esmės nurodė, kad Prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis Konstitucijoje jam priskirtas funkcijas, tarp jų – atstovauti valstybei, spręsti tam tikrus tarptautinius ir vidaus politikos klausimus, taip pat atlikti kitas Konstitucijoje numatytas išimtines pareigas. Teismas nurodė, kad Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu.
Šis teisinis reguliavimas neatleidžia LR Prezidento nuo Konstitucijos ir įstatymų laikymosi. Nors Prezidentas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ prasme, tačiau tai nereiškia, kad jis gali nevykdyti savo pareigos inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos, jei tam yra teisinis ir faktinis pagrindas.
Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalies norma:
„Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.“
Tai reiškia, kad: Prezidentas yra vienintelis subjektas, turintis teisę ir pareigą inicijuoti tokį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Tai nėra įprasta administracinė funkcija, o konstitucinės ir statutinės Prezidento kompetencijos dalis.
Nors Prezidentas neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, tačiau yra specifinių atvejų, kai Prezidento veiksmai turi administracinio pobūdžio bruožų, pvz. darbo santykiai su Prezidento kanceliarijos darbuotojais arba teisinio reguliavimo ar kontrolės funkcijos įstatymų pagrindu. Šiuo atveju įstatymas yra numatęs išimtinę pareigą Prezidentui pradėti tyrimą dėl generalinio prokuroro įtariamų nusikaltimų, ir niekas kitas, tik Prezidentas turi tokią pareigą.
Atsisakymas inicijuoti tyrimą be objektyvių priežasčių galėtų būti laikomas Prezidento pareigų netinkamu vykdymu. Prezidentas negali ignoruoti ar savavališkai atsisakyti vykdyti įstatymuose jam pavestų pareigų, net jei jos nėra viešojo administravimo funkcijos siaurąja prasme.
Nors šios pareigos nevykdymas nėra administracinės teisės klausimas, jis gali turėti politinių arba konstitucinių pasekmių (pvz., apkaltos pagrindą, jei būtų nustatytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ar priesaikos sulaužymas).
Prezidentas negali remtis tuo, kad neatlieka viešojo administravimo funkcijų, kaip pagrindu atsisakyti inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro, jei tam yra teisinis pagrindas. Tai būtų ne Konstitucijos statuso apsauga, o funkcijų vengimas, kuris pats savaime gali turėti rimtų teisinės ir politinės atsakomybės pasekmių.
Savo skunde nurodžiau tokias aplinkybes:
Kreipiausi pareiškimu dėl gen. prokurorės Nidos Grunskienės ir jos pavaduotojo G.Ivanausko įtariamų sunkių nusikaltimų – tarnybos pareigų neatlikimo, sunkių nusikaltimų slėpimo ir piktnaudžiavimo
Prokuratros įstatymo 12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas nurodo:
- Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
- Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui.
- Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.
Nurodžiau, kad kadangi tiek generalinė prokurorė Nida Grunskienė, tiek ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas jau daug metų slepia sunkius nusikaltimus, o visa prokuratūros sistema pridenginėja šiuos nusikaltimus, nematau kitos išeities, kaip kreiptis į prezidentą ir Seimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Nurodžiau, kad prokurorė N.Grunskienė ir jos pavaduotojas G.Ivanauskas slepia ir dengia šiuos sunkius nusikaltimus: - Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą skundu (kopija pridedama) dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. (kopija pridedama)
Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimo nevykdymu”. - Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą (tai yra cenzūrą). Mat Vilniaus pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su melagingu „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje. - Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią tiesiogiai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”. - Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net 15 kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams. - Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, Vilniaus apygardos teismo teisėjai A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas, šioje byloje mane nuteisdami už teisėtą veiklą, žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. - Prokuratūra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nurodė, kad minėtų teisėjų grupės veikoje nėra nusikaltimų sudėties visumos, todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tyčinis žmogaus nuteisimas už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir įstatymais uždraustą veiksmą – cenzūrą – yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.
Kad teisėjai suprato, kad nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą, jie patys pripažino savo paskelbtame nuosprendyje, nurodę visus mano išvardintus argumentus, tačiau dėl jų nieko nepasisakydami. Be to, minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę.
Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti teisėjų nusikaltimai ir piktnaudžiavimas tarnyba.
Prokuratūra nuolat kartoja, kad viso šito persekiojimo nėra buvę, o tai tėra mano haliucinacijos ir prielaidos. Atimtas mano šeimos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuriame norėjome su šeima gyventi – nėra mano haliucinacija, tai realybė, su kuria aš ir mano žmona iki šiol negalime susitaikyti.
Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? - Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad 1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba.
Prokuratūra puikiai žino, kad gali atsisakyti pradėti IT tik tada, jeigu pareiškimas būtų melagingas. Šiuo atveju viskas yra labai lengvai patikrinama tiesa. Prokuratūra kažkada turi imtis vykdyti savo pareigą tirti ir teisėjų nusikaltimus. Remdamasis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos Vaidachavičienės įtariamo nusikaltimo – dokumento suklastojimo. - Prokuroras G.Ivanauskas, turėdamas pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, juos nuslėpė, parašydamas neskundžiamą „raštelį” Nr. 17.2-852, neva nieko panašaus nėra buvę : atsisakė pradėti tyrimą „nesant objektyvių duomenų”. Tokiu būdu prokuroras taip pat suklastojo savo nutartį, puikiai žinodamas, kad visi šie įvykiai tikrai buvę, tačiau juos nuslėpdamas. Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas, informuotas apie šiuos nusikaltimus ir turintis pareigą juos ištirti, piktnaudžiavo tarnyba, parašęs „raštelį”, kuriuo atsisakė tirti šiuos nusikaltimus. Taip padarė nusikaltimą – neatliko tarnybos pareigų ir piktnaudžiavo.
- Gen. prokurorė Grunskienė rašteliu Nr. 17.2 (pridedamas) man nurodė, kad „Atsakydami į Generalinėje prokuratūroje 2024-01-09 gautą Jūsų skundą (reg. Nr. AP-616), kuriuo prašote pradėti ikiteisminį tyrimą skunde nurodytų teisėjų ir pareigūnų, kurių sprendimai Jums nepriimtini, atžvilgiu, pranešame, kad jie yra nenagrinėtini kaip ir ankstesni Jūsų pareiškimai, kuriais deklaratyviai prašėte pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams ar pareigūnams, pateikusiems atsakymus ir priėmusiems Jus netenkinančius sprendimus, ir į kuriuos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai tuo pačiu klausimu bus palikti nenagrinėti.
Pakartotinai paaiškiname, kad teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, ar pateiktų atsakymų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini. Generalinės prokuratūros teiktuose atsakymuose Jūs jau ne kartą buvote informuotas, kad vien tai, jog Jūsų netenkina teisėjų ar kitų pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir kad reikia spręsti klausimą dėl tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr. I-103 (2022-10-27 įsakymo Nr. I-313 redakcija), 56.1 papunkčio nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Paskesnis kartotinis Jūsų prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba dėl šio atsakymo bus paliktas nenagrinėtas”. - Gen. prokurorė man nurodė, kad žurnalistų persekiojimas ir sodinimas į kalėjimą už tai, kad jie vykdo savo tiesiogines pareigas – vykdo žurnalistinius tyrimus apie mafijinę teisėsaugą – yra „teisėjų pareigų vykdymas”. Primenu gen. prokurorei, kad į teisėjų ir porkurorų darbines pareigas neįeina pareiga persekioti žurnalistus už jų darbą. priešingai, tai draudžia Konstitucija ir įstatymai. Todėl teisėjų padaryti nusikaltimai negali būti traktuojami kaip „tiesioginės darbinės funkcijos”, o kaip organizuota nusikalstama veikla. Visa ši gauja skęsta, tačiau kiekvienas naujas klastotojas pasiryžęs su ja nuskęsti verčiau negu įvykdyti teisingumą ir savo pareigas.
- Prokuratūros įstatymo 20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės nurodo:
- Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
Šiuo atveju prokurorė Grunskienė ir jos pavaduotojas Ivanauskas, oficialiai atsisakę vykdyti savo pareigą – tirti sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, persekiojant mane už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir įstatymu uždraustą cenzūrą, ir tai nurodę savo raštuose, kad žurnalistų persekiojimas BK tvarka už teisėtą veiklą yra teisėjų pareiga, sulaužė Konstituciją ir priesaiką. Kaip jau minėjau, įstatymas nurodo, kad inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Todėl prašiau LR prezidento Nausėdos pradėti vykdyti savo pareigas, o ne slėptis po „lapais”, kaip Nausėda yra įpratęs daryti visą savo gyvenimą. Tai yra prašau inicijuoti tyrimą dėl gen. prokurorės Grunskienės ir jos pavaduotojo Ivanausko nusikalstamos veiklos – tarnybos pareigų neatlikimo ir nusikaltimų slėpimo, kreiptis į Seimą dėl jos nušalinimo nuo pareigų.
Kaip minėta, atsakovas niekaip nesureagavo į mano minėtas aplinkybes, nurodė, kad visi šie išdėstyti ir labai lengvai patikrinami faktai tėra mano subjektyvi nuomonė. Todėl prezidentas nevykdys savo pareigų patraukti atsakomybėn gen. prokurorę.
Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktas nurodo, kad Prezidentas „užtikrina Konstitucijos vykdymą”. Jis prisiekia vykdyti Konstituciją eidamas pareigas.
Sąmoningas Konstitucijos nevykdymas ar pažeidimas gali būti pagrindas apkaltos procesui pagal Konstitucijos 89 straipsnį.
Prokuratros įstatymo 12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas nurodo: - Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Šiuo atveju teisinis reguliavimas numato prezidento pareigą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro nusikalstamos veiklos. Ši pareiga numato prezidento pareigą pradėti tyrimą dėl prokuroro nusikaltimų, o ne dengti šiuos nusikaltimus. Kai Prezidentas vengia atlikti savo pareigą, ypač pažeidžia Konstituciją arba sulaužo priesaiką, yra aiški teisinė tvarka, kaip galima reaguoti – surengti jam apkaltą. Jei Prezidentas šiurkščiai pažeidžia Konstituciją arba sulaužo priesaiką, Seimas gali pradėti apkaltos procesą (Konstitucijos 89 straipsnis).
Prezidentas negali nevykdyti Konstitucijos, nes jis ją privalo saugoti. Jei Prezidentas nevykdo Konstitucijos – tai gali tapti pagrindu apkaltai.
Nors Prezidentūros raštai paprastai nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, nes: jie nėra privalomi, nesukuria ar nepakeičia teisių ar pareigų, ir nėra administraciniai aktai ABTĮ prasme, tačiau šiuo atveju įstatymas numato išimtinę pareigą Prezidentui inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro galimai nusikalstamos veikos.
Toks konkretus Prezidentūros veiksmas (atsisakymas vykdyti savo pareigas) turi teisinį poveikį, nes lieka neatskleisti sunkūs nusikaltimai teisingumui, kai žmonės yra teisiami ir nuteisiami už tai, kad jie vykdo savo tiesiogines pareigas, o teismai taiko Konstitucijoje ir įstatymuose tiesiogiai draudžiamus veiksmus.
Be to, ABTĮ 91 straipsnis. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai nurodo, kad : - Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
Kaip žinia, BPK 2 straipsnis: Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad :
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
BPK 170 straipsnis:
Prokuroras privalo organizuoti ikiteisminį tyrimą ir kontroliuoti, ar jis atliekamas teisėtai bei laiku.
Tai reiškia, kad prokuratūra ne tik turi teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad nusikaltimai būtų ištirti, tačiau gen. prokurorė Grunskienė oficialiai tai atsisakė daryti, nurodydama, kad žurnalistų persekiojimas už teisėtą veiklą yra teisėjų pareiga. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, o prezidento kanceliarija, turėdama pareigą prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų ir Konstitucijos, taip pat oficialiai atsisako tai daryti.
Remiantis išdėstytu, ABTĮ 91, 3 ir 17 str. prašau pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta ir ją panaikinti.
Sutinku procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, byla kol kas nebus veda per advokatą
Taip pat prašau priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes atsakovo elgesys padarė man žalą – dar kartą įsitikinau, kad jokie įstatymai ir Konstitucija Lietuvoje neveikia
Aurimas Drižius
