Teismų praktika : kaip bylas klastoja teisėja K. Grinevičiūtė-Gelgotė
Aurimas Drižius
Šiai mafijai būtina mane pasodinti, nes kitaip „sėsti” teks visam mūsų teisės elitui. Todėl „sėsti” teks man. Na, bet tiek to, prieš sėsdamas noriu supažindinti visuomenę, kaip veikia ši mafija – tai yra kaip klastojamos bylos.
Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje už tariamą „šmeižtą” teisiami aš ir gydytoja Viktorija Sliesoraitienė. „Nukentėjęs” – jos buvęs sutuoktinis, aukštas pareigas valdiškose postuose užimantis Vygandas Sliesoraitis.
V.Sliesoraitį „aptarnauja” toks prokuroras Edvinas Navickas, sugebėjęs „pasodinti” „Celofaną” Antaną Kandrotą už pajuokavimą apie garsų gėjų.
V.Sliesoraitienė pateikė redakcijai daug dokumentų apie įtariamas savo sutuoktinio klastotes – suklastotas pažymas ir visokius sukčiavimu atsiduodančius versliukus.
E.Navikas sufabrikuoja bylą, ir visus teiginius pavadina „šmeižtu”, perduoda bylą į teismą.
Ten nagrinėja tokia teisėja Grinevičiūtė-Gelgotė, kuri man įstrigo dėl savo chamiškumo ir riksmų : „tylėti” ir nuolatinių grasinimų skirti baudas už tai, kad ginamės.
Dar juokingiau – į visus tariamus „šmeižtus” pateikiau net 120 puslapių dokumentų, kurie įrodo, kad visi teiginiai – ne šmeižtas, o tiesa. Tai matydama, teisėja Grinevičiūtė-Gelgotė nusprendė, kad „nepriims” šių dokumentų į bylą. Nes jeigu priimtų, tai kaltinimas iš karto žlunga, ir tenka kelti bylą „nukentėjusiam” už melagingus skundus. Bei prokurorui – už klastojimą. Tiesiog žodžiu pasakė, kad „nepriimu” ir liepė pasiimti.
Nors įstatymas visai kitaip nustato – BPK 270 straipsnio 2 dalis nenustato teisėjui pasirinkimo, ar procesinį prašymą išspręsti. Įstatymas imperatyviai nustato: „Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį.“
Priminiau tai „teismui” ir tada Gelgotė pareiškė, kad „vėliau spresiu dėl šių dokumentų prijungimo”.
Tada neišlaikiau ir posėdyje paklausiau – kaip jūs nagrinėsite tai, ko neturite ir ką man gražinote?
