Už nevykusį pokštą „Celofanas” metams siunčiamas į kalėjimą, už vaiko tyčinį nužudymą – lygtinė bausmė
Aurimas Drižius
Antanas Kandrotas yra grėsmė bananų respublikai, todėl teismai pasirūpino, kad jis nebekeltų grėsmės šiai kriminalinei valstybei.
Nuotr. – Kandrotą nuteisusi teisėja Mozūraitienė
Tai yra už kvailą pokštą – už viešą pasakymą apie Seimo narį Vytautą Raskevičių: „pas jį kai burna užimta, pas jį būna kietas daiktas burnoj“ A.Kandrotas nuteistas realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme
Kaip žinia, lietuviškas teismas už tyčinį vaiko nužudymą skiria lygtinę kalėjimo bausmę:
Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija (susidedanti iš Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas – nuotr. viršuje su Adamkumi) ), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės nusprendė, kad moksleivį Vilniaus centre dienos metu mirtinai uždaužęs kikboksininkas Danielius Gulinas yra nuteistas per griežtai, skyrus jam ketverių metų kalėjimo lygtinai bausmę, ir sumažino ją trečdaliu.
https://lebionka.blogspot.com/2020/06/moksleivi-del-mokyklos-grazuoles.html?m=0#google_vignette
1. Dėl BK 170 straipsnio netinkamo taikymo
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai asmens veiksmai pasireiškia ne tik įžeidimu, bet ir realiu:
- neapykantos skatinimu, arba
- kurstymu diskriminuoti
Tačiau nagrinėjamu atveju:
- teismas nenustatė jokių veiksmų, kuriais būtų skatinama imtis veiksmų prieš konkrečią asmenų grupę;
- neįrodė, kad pasisakymai sukėlė ar galėjo sukelti realią grėsmę;
- apsiribojo konstatavimu, kad vartoti žodžiai yra įžeidžiantys.
Tokiu būdu teismas nepagrįstai sutapatino:
įžeidimą su neapykantos kurstymu.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 170 straipsnį negali būti taikoma vien dėl įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų.
https://www.facebook.com/reel/969703762390541
Teismas nuteisė už pasisakymus: ginčas dėl žodžio laisvės ribų Lietuvoje
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Antanas Kandrotas ir Andrejus Lobovas pripažinti kaltais dėl neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Byla susijusi su viešais pasisakymais teismo patalpose bei jų vėlesniu platinimu socialiniuose tinkluose. Teismas konstatavo, kad šie pasisakymai buvo nukreipti prieš žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, buvo žeminantys ir peržengė leistinos saviraiškos ribas.
Tuo tarpu gynybos pozicija išlieka priešinga. Kaltinamieji kaltės nepripažino ir teigė, kad jų pasisakymai buvo dalis viešo diskurso, provokacijos ar kritikos, susijusios su politiniais ir visuomeniniais klausimais.
Planuojama nuosprendį skųsti apeliacine tvarka. Skunde bus keliami esminiai klausimai:
- ar teismas nepagrįstai sutapatino įžeidžiančią kalbą su neapykantos kurstymu;
- ar buvo įrodyta reali grėsmė ar poveikis visuomenei;
- ar nebuvo pažeista saviraiškos laisvė, saugoma Konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų.
Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, apibrėžiančiu ribą tarp baudžiamosios atsakomybės ir žodžio laisvės Lietuvoje.
