Jono Valančiūno paskelbtas boikotas sužlugdė rinktinę
Aurimas Drižius
Ką veikė mūsų rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas, didysis tėvynės patriotas vakar, kai turkų milžinai mindė mūsų komandą?
Teisingai, Jonelis tuo metu vartėsi ant krosnies. Nes jam žaisti už Lietuvą tipo gėda. Valančiūno pavyzdžiu pasiekė vos ne visi veteranai, tik vienas Tubelis sugebėjo nebūti bandos dalimi.
Kodėl Jonelis boikotuoja Lietuvos krepšinio rinktinę? Nes jam nepatinka toks Balčiūnas, LKF prezidentas, kurį patys federacijos nariai išrinko demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose. Balčiūnas nedidele balsų persvara įveikė Robertą Javtoką, kuris pranešė, kad jokių permainų dabar nebus.
Kuo jiems užkliuvo tas Balčiūnas? Neva dėl jo krepšinio lygis krenta. Čia tai įdomi logika – tu boikotuoji rinktinę, ji suburiama iš „žalių” žaidėjų, kuriuos turkai sumindo, ir tada „seniai” sako – taigi be mūsų viskam amen.
Gal ir taip, tačiau prieš ko čia Lietuvos rinktinė ir Jonelio ambicijos pakeisti Balčiūną. Tegul organizuoja naujus LKF preizdento rinkimus, ir juose išsirenka tą, kuris jiems vadovaus. Nes dabar kaip vaikas žaislų parduotuvėje Jonelis vartosi ant grindų ir rėkia : „nuimkite tą balčiūną, kitaip nežaisiu”.
Šaunuoliai tie vyrai, kurie neįsivėlė į tas intrigas, žinodami, kad taps patrankų mėsa turkų komandai. Turkai pasiūlė visas savo žvaigždes, žaidžiančias NBA ir Eurolygoje, prieš kuriuos mūsų vyrai žinoma, buvo bejėgiai, tačiau nepasidavė. Šaunuolis ir Rimas, kuris viską puikiai supranta, tačiau negali kalbėti, kad tik neįsižeistų mūsų seniai veteranai. Žodžiu, Jonelis nusprendė paskelbti boikotą, ir juo pasekė kiti veteranai. Nes jie jaučiasi nepakeičiami. Nepakeičiamu, primenu nėra, tačiau toks poelgis, mano galva, yra dūris peiliu į nugarą.
Jonas Valančiūnas sąmoningai praleido šį langą. Jis sakė turintis savo priežasčių, tarp jų – pasirengimą sezonui, tačiau kartu labai aštriai kritikavo Lietuvos krepšinio valdymą ir kėlė klausimą, kodėl asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas neatsistatydina.
Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas dar gegužę buvo įtraukti į išplėstinį 30 kandidatų sąrašą, tačiau galutinėje rugpjūčio komandoje jų nebuvo. Vadinasi, negalima sakyti, kad federacija nuo pradžių apskritai nenorėjo veteranų.
Donatas Motiejūnas, priešingai, buvo sugrąžintas. Rimas Kurtinaitis pripažino, kad anksčiau nematė jam vietos savo komandoje, tačiau rugpjūtį jo prireikė būtent kaip patyrusio profesionalo ir „sportinio lyderio“.
Pats Kurtinaitis pripažino, kad rugpjūčio rinktinė tapo gerokai jaunesnė ir mažiau patyrusi. Jis sakė, kad dėl to komanda turės kompensuoti patirties stoką agresyvesne gynyba ir didesniu intensyvumu.
Tačiau svarbiausias klausimas – ar tai buvo savotiškas veteranų boikotas?
Tam tikrų požymių yra, tačiau patikimai teigti, kad buvo organizuotas boikotas, kol kas negalima.
Valančiūno atvejis sukėlė būtent tokias kalbas. Treneris Tomas Purlys dar liepą sakė manantis, kad Valančiūno sprendimas gali būti žinutė, jog rinktinėje yra gilesnių problemų.
Dar įdomesnė Kurtinaičio reakcija. Kai jo tiesiai paklausė, ar Valančiūno pavyzdys galėjo lemti, kad neatvyko ir daugiau žaidėjų, treneris neatsakė „ne“. Jis pasakė:
„Nenoriu to komentuoti.“
Kurtinaitis taip pat neigė turėjęs konfliktą su Valančiūnu.
Visa tai vyko po nesėkmingo pirmojo atrankos etapo. Po pralaimėjimo Italijai kilo kritikos banga treneriui ir asociacijos vadovybei. Kurtinaitis net buvo pateikęs atsistatydinimo pareiškimą, tačiau asociacijos vadovybė jo atsistatydinimui nepritarė, o pats treneris vėliau sutiko tęsti darbą.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: 2026 m. rugpjūtį Lietuva liko be dalies veteranų ne dėl vienos priežasties. Oficialiai žaidėjai turėjo individualių motyvų, tačiau Valančiūno vieša kritika, kitų žaidėjų neatvykimas, Kurtinaičio bandymas atsistatydinti ir konfliktas dėl Lietuvos krepšinio valdymo leidžia pagrįstai klausti, ar tai nebuvo platesnės pasitikėjimo krizės rinktinėje išraiška.
Kas dingo iš rinktinės ir kodėl?
| Žaidėjas | Buvo tarp 30 kandidatų? | Kodėl nebuvo prieš Turkiją? |
|---|---|---|
| Jonas Valančiūnas | Taip | Pats atsisakė šio lango. Aiškino, kad pradeda naują etapą „Žalgiryje“ ir nori nuo pradžių dalyvauti pasirengime. Kartu labai aštriai kritikavo Lietuvos krepšinio situaciją ir M. Balčiūną. |
| Edgaras Ulanovas | Taip | Atsisakė. Kurtinaitis sakė ilgai jį kalbinęs, nes komandai reikėjo patirties, tačiau Ulanovo atsakymas buvo „ne“. |
| Marius Grigonis | Taip | Galutinėje sudėtyje nebuvo. Jis šią vasarą po ilgo etapo „Panathinaikos“ grįžo į „Žalgirį“. Viešai aiškaus jo rugpjūčio neatvykimo paaiškinimo mano rastuose patikimuose šaltiniuose nėra. |
| Arnas Butkevičius | Taip | Norėjo žaisti, bet sutrukdė kirkšnies problemos. Pats sakė jau buvęs pažadėjęs Kurtinaičiui atvykti. |
| Ignas Brazdeikis | Taip | Persikėlė į naują klubą – Malagos „Unicaja“. Federacija tai įvardijo kaip vieną iš karjeros permainų, apsunkinusių komplektaciją; žiniasklaida skelbė, kad klubas rekomendavo jam likti pasirengime. |
| Kasparas Jakučionis | Taip | Norėjo padėti, tačiau persikėlė iš „Heat“ į „Bucks“ – naujas NBA klubas ir adaptacija. |
| Dovydas Giedraitis | Taip | Turėjo kelio problemų; dėl jų jau birželį iškrito iš rinktinės planų. |
| Deividas Sirvydis | Taip | Bent jau ankstesniam vasaros langui pats atsisakė. Kurtinaitis viešai stebėjosi ir sakė, kad Sirvydis „neišreiškė didelio noro žaisti už rinktinę“. |
| Eimantas Bendžius | Taip | Galutinėje rugpjūčio sudėtyje nebuvo; aiškaus viešo individualaus paaiškinimo neradau. |
| Donatas Motiejūnas | Ne gegužės 30-uke | Atvyko. Tai praktiškai vienintelis tokio lygio veteranas rugpjūčio komandoje. |
Ypač įdomus Ulanovo atvejis
Čia sunku viską paaiškinti traumomis ar klubų draudimais.
Kurtinaitis birželį pasakojo, kad ilgai kalbėjosi su Edgaru Ulanovu, nes rinktinei reikėjo būtent patirties. Tačiau Ulanovas atsakė „ne“. Treneris teigė į priežastis nesigilinęs.
Dar labiau Kurtinaitį nustebino Sirvydžio sprendimas. Apie jį treneris sakė, kad žaidėjui rinktinė net būtų buvusi naudinga dėl nedidelio žaidimo laiko klube, tačiau šis „neišreiškė didelio noro“.
O Valančiūnas?
Jo atvejis svarbiausias, nes jis pats dabar paneigė vieną versiją, bet kartu iškėlė kitą problemą.
Valančiūnas rugpjūčio 25 d. pareiškė:
„Nė vieno žaidėjo neskatinau neatvažiuoti.“
Taigi įrodymų, kad Valančiūnas organizavo veteranų boikotą, nėra, ir pats JV tai kategoriškai neigia. Savo neatvykimą jis pirmiausia aiškina naujo sezono pradžia „Žalgiryje“.
Tačiau tame pačiame interviu jis pasakė kur kas svarbesnį dalyką apie bendrą atmosferą:
„Susiskaldymas baisus.“
Ir tiesiai kreipėsi į asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentą Mindaugą Balčiūną klausdamas, kodėl šis neatsistatydina. Valančiūnas teigė matantis, kad „Lietuvos krepšinis eina žemyn“.
Dar viena labai svarbi Kurtinaičio reakcija
Žurnalistas trenerio paklausė beveik būtent to, ką dabar nagrinėjame:
„Ar J. Valančiūno pavyzdys galėjo būti priežastimi, kodėl ir daugiau žaidėjų neatvyko į šią rinktinę?“
Kurtinaitis atsakė:
„Nenoriu to komentuoti.“
Jis nepasakė, kad tokia versija yra nesąmonė ar kad visi neatvykimai visiškai nesusiję.
Tuo pat metu pats Kurtinaitis po nesėkmingo pirmojo etapo buvo atsistatydinęs. Asociacijos vadovybė atsistatydinimui nepritarė, o treneris galiausiai sugrįžo, nes, jo teigimu, neatsirado kito trenerio, norinčio perimti rinktinę.
Ką iš viso to galima pagrįstai išvesti?
Man atrodo svarbu atskirti faktą nuo hipotezės.
Faktas yra tas, kad vienos bendros neatvykimo priežasties nėra. Butkevičiui ir Giedraičiui sutrukdė sveikata; Jakučionis ir Brazdeikis keitė klubus; Valančiūnas priėmė asmeninį sprendimą; Ulanovas ir bent ankstesniame lange Sirvydis pasakė „ne“. Federacija pati aiškino, kad komplektaciją apsunkino ir sveikatos problemos, ir karjeros permainos.
Bet yra ir antras sluoksnis. Vien medicininėmis bei klubinėmis priežastimis sunku paaiškinti bendrą vaizdą: vienu metu iš komandos iškrito ne vienas ar du, o didelė dalis patyrusių žaidėjų; Valančiūnas viešai kalba apie „baisų susiskaldymą“; Ulanovas atsisako; Kurtinaitis nenori komentuoti galimo ryšio tarp JV ir kitų neatvykusių žaidėjų; pats treneris buvo atsistatydinęs.
O rezultatą jau pamatėme vakar Stambule – Turkija 94, Lietuva 66. Lietuvos rezultatyviausias žaidėjas Osvaldas Olisevičius pelnė vos 11 taškų, o komanda vien per pirmąją pusę praleido 55.
Todėl „organizuoto veteranų boikoto“ vadinti faktu negalime. Tačiau teigti, kad čia tik atsitiktinis traumų ir klubų pasikeitimų sutapimas, irgi būtų pernelyg paprasta. Vieši Valančiūno ir Kurtinaičio pareiškimai rodo, kad greta objektyvių neatvykimo priežasčių Lietuvos rinktinėje ir aplink ją egzistuoja rimta pasitikėjimo bei valdymo krizė.
Jeigu norite, iš šitos medžiagos galiu parengti aštresnį straipsnį „Kodėl Lietuvos krepšinio veteranai nusisuko nuo rinktinės: tylus boikotas ar Balčiūno eros krizė?“, įtraukiant Valančiūno, Kurtinaičio ir Ulanovo istoriją bei vakarykštį 66:94 pralaimėjimą Turkijai.
