A. Sadecko grasinimai A. Drižiui susidoroti su jo šeima nėra susiję
Aurimas Drižius
Pasikapsčiau senose bylose, kur teismas mane teisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką.
Randu tiesiog perliukų – pvz., Vilniaus apygardos teismas taip nutarė dėl beveik atvirų „nukentėjusio” Alvydo Sadecko grasinimų teismo posėdyje mano atžvilgiu, kai Sadeckas man ėmė grasinti, sakydamas, kad turiu pagalvoti apie savo šeimą, jeigu toliau rašysiu straipsnius apie Sadecką.
Garbus teismas taip pasisakė : Taip pat paliktini nenagrinėti apeliacinio skundo teiginiai, kad šioje byloje nukentėjęs A. Sadeckas jam beveik atvirai grasino, sakydamas, jog apeliantas turi pagalvoti apie savo šeimą ir vaikus, ką apeliantas suprato kaip atvirą grasinimą susidoroti su jo šeima, jeigu toliau rašys straipsnius apie A. Sadecką. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas A. Drižiaus veiksmų neteisėtumo klausimas ir nurodyti teiginiai su šia byla nėra susiję”
Byla 1A-424-562-2014
1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nuteistajam A. Drižiui, gynėjai advokatei L. K., nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. Sadecko atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui.
2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 245 straipsnį už 2012-08-18 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, dvidešimt dviejų parų arešto bausme; pagal BK 245 straipsnį už 2012-11-10 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą dvidešimt dviejų parų arešto bausme; pagal BK 245 straipsnį už 2013-02-02 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą dvidešimt dviejų parų arešto bausme.
3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas, šią bausmę atliekant areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
4Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, iš A. D. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 20 000 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
6A. D. nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti), kurio redakcija yra Vilniuje, ( – ), redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2012-08-18 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2012 m. rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
7„<…> Tam, kad nuslėptų buvusio ( – ) A. S. nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko – nutarė, kad nors A. S. pats asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį buvo privatizuota AB „M“ (duomenys pakeisti), tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. S. asmeniškai gaudavo iš „W“ (duomenys pakeisti) po 300 litų už valandą konsultacijų, buvo „M“ (duomenys pakeisti) bendrasavininkas, būdamas ( – ), ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. S. nėra niekaip susijęs nei su AB „M“ (duomenys pakeisti), nei su šios įmonės privatizavimu,
8<…> Kaip žinia, „L“ (duomenys pakeisti) redaktorius A. D. yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. S. ir jo bendrovė „E“ (duomenys pakeisti) dalyvavo nusikalstamame AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus …
9<…> Visose trijose bylose, kuriose buvo nuteistas A. D., A. S. davė melagingus parodymus, kad jis nėra susijęs su AB „M“ (duomenys pakeisti) ir jos privatizavimu ir būtent pagal melagingus A. S. parodymus A. D. ir buvo nuteistas. Nors prokuratūrai ir teismams buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo AB „M“ (duomenys pakeisti) bendrasavininkas, asmeniškai gaudavo po 300 litų už valandą konsultacijų iš „W“ (duomenys pakeisti) iki „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo, taip pat, būdamas ( – ), asmeniškai rengė įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos buvo privatizuota AB „M“ (duomenys pakeisti), vėliau minėto komiteto posėdyje ragino kitus jo narius pritarti „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimui, ir pats balsavo už privatizavimą. Be A. S. rengtų minėtų įstatymo pataisų ir ( – ) komiteto pritarimo AB „M“ (duomenys pakeisti) niekada nebūtų privatizuota.
10<…> Akivaizdu, kad savo parodymuose A. S. pripažino, kad jo dalyvavimas „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant, ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese…
11<…> Kaip žinia, dar 2009 m. A. S. padavė teismui melagingą ieškinį, prašydamas uždrausti „L“ (duomenys pakeisti) jį sieti su AB „M“ (duomenys pakeisti), jos privatizavimu ir buvusio šios įmonės direktoriaus G. K. nužudymu.
12<…> Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo A. S. ieškinį, ir vėliau A. D. buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose, apkaltinus tuo, kad jis neva nevykdė šio įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir toliau rašė straipsnius apie A. S. sąsajas su AB „M“ (duomenys pakeisti).
13<…> Bet kokie A. D. bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. S. su „M“ (duomenys pakeisti) ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus …“.
14A. D. taip pat nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti), kurio redakcija yra Vilniuje, ( – ), redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2012-11-10 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45 (401) straipsnyje „Aukščiausias teismas dar kartą patvirtino – rašyti tiesą yra nusikaltimas“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
15„<…> Kaip žinia, teisėjas A. P. nuteisė „L“ (duomenys pakeisti) redaktorių A. D. už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. V. sprendimo uždrausti „L“ (duomenys pakeisti) spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs ( – ) A. S. būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo „L“ (duomenys pakeisti) skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. Teisėja R. V. taip nutarė po to, kai A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti „L“ (duomenys pakeisti) rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su minėta naftos perdirbimo įmone, nors teismui buvo pateikti tai įrodantys dokumentai. Kadangi teisėjos R. V. sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsitesėjo.
16<…> Nors kai „L“ (duomenys pakeisti) redaktorius pateikė teisėjai naujus minėtus teiginius įrodančius dokumentus, teisėja sutiko, kai šie įrodymai „viską keičia iš esmės“. Tai yra, teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime.
17<…> Nors teisėjui A. P. buvo pateikti visi įrodymai (dokumentų kopijos spausdinamos šalia), kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime…
18<…> „A. S. kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu“…
19<…> Žodžiu, susidarė tokia situacija, kad A. D. nuteistas už tai, kad parašė straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tokius absurdiškus teismų sprendimus, ir A. S. negalima sieti su minėta naftos įmone …“.
20A. D. taip pat nuteistas pagal BK 245 str. už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti), kurio redakcija yra Vilniuje, ( – ), redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2013-02-02 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:
21„<…> „L“ (duomenys pakeisti) buvo uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu…
22<…> A. S. … davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kad „M“ (duomenys pakeisti) privatizavime jis nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti…
23<…> A. S. pats pripažino, kad ne tik asmeniškai dalyvavo AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavime, bet ir asmeniškai teikė įstatymo, leidusio privatizuoti AB „M“ (duomenys pakeisti), pakeitimus. Savo parodymuose anot pareiškėjo, A. S. pripažino, kad jo dalyvavimas „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese.
24<…> R. J. pripažino, kad A. S. galėjo „hipotetiškai“ dalyvauti „M“ (duomenys pakeisti) privatizavime, tačiau nedalyvavo.
25<…> Tam, kad išgelbėti A. S. nuo baudžiamosios bylos, P. F. nurodė, kad Seimo komitetų sprendimai nėra privalomi Vyriausybės institucijoms, jie yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir tai reiškia, kad A. S. nedalyvavo „M“ (duomenys pakeisti) privatizacijoje. „L“ (duomenys pakeisti) redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose, kuriose jis teigė, kad niekaip nėra susijęs su „M“ (duomenys pakeisti), jos privatizavimu ir G. K. nužudymu.
26<…> Nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo „M“ (duomenys pakeisti) bendrasavininkas, aktyviai dalyvavo abiejose šios įmonės privatizavimo etapuose, asmeniškai konsultavo „W“ (duomenys pakeisti) už 300 litų per valandą, vadovavo ( – ) posėdžiui, kuriame ragino balsuoti už „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimą…“.
27Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nusikalstamas. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl jo pagrindinio gynybos argumento, jog A. S. skundas uždrausti jį sieti su AB „M“ (duomenys pakeisti), jos privatizavimu ir G. K. nužudymu, buvo melagingas, ką savo nutarime pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra 2013-05-16 nutartimi pripažino, kad minėtas A. S. skundas yra melagingas, tačiau jau suėjo senaties terminas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio A. S. nusikaltimo.
28Pasak apelianto, teismas taip pat nieko nepasisakė dėl A. D. argumento, kad teismo draudimas uždrausti spaudai rašyti straipsnius apie ką nors ateityje yra cenzūra, kurią draudžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. S. dar 2008 m. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydamas uždrausti apeliantui rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „M“ (duomenys pakeisti), jos privatizavimu ir šios įmonės vadovo G. K. nužudymu. Teismas patenkino šį A. S. prašymą, nepaisant apelianto pateiktų įrodymų, kad A. S. dalyvavimas šios įmonės privatizavime buvo plačiai žinomas. Apeliantas pažymi, kad nuo 2009 m. jis penkis kartus kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, kad ši civilinė byla būtų atnaujinta ir cenzūra panaikinta, tačiau visi Vilniaus apylinkės teismo teisėjai, nagrinėję šią bylą, atmetė jo prašymus neteisėtais motyvais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vien už tai, jog nepaisė šios cenzūros ir toliau rašė straipsnius apie A. S. ir jo firmos „E“ (duomenys pakeisti) dalyvavimą „M“ (duomenys pakeisti) privatizavime bei valdyme, ir pateikė įrodymus, jis buvo nuteistas net šešis kartus. Apeliantas mano, kad visose šiose bylose A. S. davė melagingus parodymus, jog jis niekaip nesusijęs su AB „M“ (duomenys pakeisti) ir jos privatizavimu. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. S. teismo posėdžio metu vėl sakė, kad jis nesusijęs su AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimu, nors A. D. teismui pateikė A. S. parengtą AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo įstatymą ir nurodė, kad būtent A. S. sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis parduoti valstybei priklausančias AB „M“ (duomenys pakeisti) akcijas, t. y. kas gali ją privatizuoti.
29Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pagrindinio motyvo, jog A. S., būdamas „M“ (duomenys pakeisti) akcininku, negalėjo Seime spręsti su šia bendrove susijusių klausimų, nors jis ir rengė „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo įstatymus. Pasak apelianto, vien tai turėjo būti įvardinta kaip neteisėta veikla. Apeliantas pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog minėti „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo sandėriai yra prieštaraujantys Konstitucijai, todėl neteisėti. Apeliantas mano, kad bet koks A. S. dalyvavimas sprendžiant AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo klausimus yra neteisėtas ir nusikalstamas, todėl jis ir neigia bet kokias sąsajas su šiuo privatizavimu, duodamas melagingus parodymus.
30Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje apylinkės teismo buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis paaiškintų, ar teismo draudimas spaudai ateityje skelbti informaciją yra cenzūra ir neteisėtas veiksmas. Tačiau, pasak apelianto, teisėjas V. P. atmetė šį jo prašymą. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje nukentėjęs A. S. jam beveik atvirai grasino, sakydamas, kad apeliantas turi pagalvoti apie savo šeimą ir vaikus. Tai apeliantas suprato kaip atvirą grasinimą susidoroti su jo šeima, jeigu toliau rašys straipsnius apie A. S.. Apeliantas prašė apylinkės teismo įvertinti šiuos A. S. pasisakymus, tačiau teismas dėl šio prašymo nieko nepasisakė. Apeliantas taip pat prašė teismo duoti laiko pasirengti paskutiniajam žodžiui, tačiau šis prašymas buvo atmestas, byla iš esmės išnagrinėta praktiškai per vieną posėdį.
31Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja L. K. prašė A. D. išteisinti, taip pat nurodė, kad protingiausia yra sustabdyti tyrimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prokuroras ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. S. atstovas advokatas M. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.
32Nuteistasis A. D. 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad po apeliacinės instancijos teismo posėdžio paaiškėjo naujos svarbios aplinkybės, kurios dar nebuvo pateiktos ir svarstytos. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi jam buvo uždrausta UAB „L“ (duomenys pakeisti) leidžiame savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti) leidybos teisės dar 2009 m. spalio 26 d. buvo perleistos UAB „L. L.“ (duomenys pakeisti). Pasak apelianto, teismo sprendimo, draudžiančio UAB „L. L.“ (duomenys pakeisti) spausdinti straipsnius, kuriuose A. D. būtų uždrausta spausdinti minėtus teiginius, nėra. Apeliantas prašo grąžinti šią baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios niekada nebuvo teisme vertintos. Apeliantas taip pat prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – spausdinti straipsnius teismas buvo uždraudęs UAB „L“ (duomenys pakeisti), o ne UAB „L. L.“ (duomenys pakeisti), kuri juos spausdino.
33Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.
34Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
35Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas A. D. kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 245 str., bei paskirdamas proporcingą bausmę.
36BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įsiteisėjusių teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai.
37Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 buvo patenkintas ieškovo A. S. prevencinis ieškinys ir uždrausta atsakovams A. D. ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Sprendimas įsigaliojo 2009 m. gegužės 10 d. (T. 1., b. l. 28-31). Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti) leidybos teisės 2009 m. spalio 26 d. buvo perleistos UAB „L. L.“ (duomenys pakeisti), nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 str. klausimą, reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu teismo sprendimu, be kita ko, A. D. kaip fiziniam asmeniui buvo uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti minėto turinio rašinius, todėl ir pasikeitus savaitraščio „L“ (duomenys pakeisti) leidėjui minėtas draudimas A. D. nepasikeitė.
38Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. D. patvirtino, kad jis yra kaltinime nurodytų straipsnių autorius, kad jam žinomas teismo sprendimas, kurio nevykdymu jis kaltinamas, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jam suprantama teismo sprendimo esmė (T. 2., b. l. 13). Nepaisant to, A. D. nevykdė teismo paskirto draudimo ir 2012-08-18 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2012 m. rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“, 2012-11-10 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45 (401) straipsnyje „Aukščiausias teismas dar kartą patvirtino – rašyti tiesą yra nusikaltimas“, 2013-02-02 savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), su šios bendrovės privatizavimu (T. 1., b. 1. 13-27). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. D. darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kryptingais, nuosekliais veiksmais padarė teisme pasitvirtinusias nusikalstamas veikas. Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 245 str.
39Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl jo pagrindinio gynybos argumento, jog A. S. skundas uždrausti jį sieti su AB „M“ (duomenys pakeisti), jos privatizavimu ir G. K. nužudymu, buvo melagingas, ką savo nutarime pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra 2013-05-16 nutartimi pripažino, kad minėtas A. S. skundas yra melagingas, tačiau jau suėjo senaties terminas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio A. S. nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pirmosios teismui buvo pateikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. 2013-05-29 (apeliaciniame skunde nurodoma klaidinga nutarimo data) nutarimą (T. 1., b. l. 143-148). Kolegijos vertinimu, nuteistasis A. D. klaidingai interpretuoja minėtą prokurorės nutarimą ir teigia, kad juo buvo pripažintas A. S. parodymų melagingumas, bet ikiteisminis tyrimas, anot apelianto, nutrauktas dėl suėjusio senaties termino. Priešingai nei nurodo nuteistasis, iš prokurorės nutarimo motyvų bei rezoliucinės dalies matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str., sudėties. Prokurorės nutarime iš tikrųjų yra nurodyta, kad dėl A. S. prevencinio ieškinio yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, tačiau toks prokurorės motyvas yra perteklinis, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai kitu pagrindu, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl neva melagingų parodymų davimo, o ne dėl prevencinio ieškinio, kurio jokiu būdu negalima laikyti parodymais, todėl šis prokurorės nutarimo motyvas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto prokurorės nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kurie atitinkamai 2013-09-04 ir 2013-10-04 nutartimis prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos požymių, pripažino teisėtu ir pagrįstu.
40Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl A. D. argumento, jog teismo draudimas spaudai rašyti straipsnius apie ką nors ateityje yra cenzūra, kurią draudžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.
41Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d. numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis saviraiškos laisvę laiko nesuderinama su šmeižtu ir dezinformacija. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį teisė skleisti informaciją gali būti priklausoma nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas. Vienas iš tokių apribojimų yra siekis apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (inter alia Times Newspapers Ltd (Nos. 1 and 2) v. the United Kingdom, 3002/03 and 23676/03, judgment of 10 March 2009) Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais. Kaip nustatyta šioje byloje, pagal nukentėjusiojo A. S. prevencinį ieškinį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 yra uždraudęs A. D. publikuoti atitinkamo turinio rašinius. Taigi nagrinėjamu atveju A. D. teisė skleisti informaciją apibrėžta įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštų, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtų nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra.
42Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad šioje byloje apylinkės teismo buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis paaiškintų, ar teismo draudimas spaudai ateityje skelbti informaciją yra cenzūra ir neteisėtas veiksmas. Tačiau, pasak apelianto, teisėjas V. P. atmetė šį jo prašymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja nurodė, kad protingiausia yra sustabdyti tyrimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
43Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, kai yra pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas, šioje baudžiamojoje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą siekiant patikrinti ir nuspręsti, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimas Nr. 2-117-734-09 bei CK 1.138 ir 6.255 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 44 straipsniui. Kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti minėtą A. D. prašymą.
44Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu, A. S. tariamu dalyvavimu sprendžiant AB „M“ (duomenys pakeisti) privatizavimo klausimus ir kt., paliktini nenagrinėti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla ir neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 str. klausimą. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju A. D. pateikti kaltinimai ir jis nuteistas pagal BK 245 straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Taigi, turinti reikšmės šiai bylai išspręsti teisingai aplinkybė yra teismo sprendimo, kuriuo A. D. ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) uždrausta savaitraštyje „L“ (duomenys pakeisti) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, nevykdymas. Paties įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris pagal Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas A. D. baudžiamąją bylą, teismas negali revizuoti teismo sprendimo civilinėje byloje, dėl kurio nevykdymo jis kaltinamas. Taip pat paliktini nenagrinėti apeliacinio skundo teiginiai, kad šioje byloje nukentėjęs A. S. jam beveik atvirai grasino, sakydamas, jog apeliantas turi pagalvoti apie savo šeimą ir vaikus, ką apeliantas suprato kaip atvirą grasinimą susidoroti su jo šeima, jeigu toliau rašys straipsnius apie A. S.. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas A. D. veiksmų neteisėtumo klausimas ir nurodyti teiginiai su šia byla nėra susiję.
45Apibendrinat išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Nutarė
47Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.