„Celofaną” pasodinęs legendinis prokuroras Navickas pričiupo ir šmeižiką A.Drižių
Aurimas Drižius
Vilniaus miesto prokuratūra išplatino oficialų pranešimą spaudai apie tai, kad pagaliau pagavo tą šmeižiką „Laisvo laikraščio” redaktorių Aurimą Drižių, kuris stos prieš teismą už šmeižimą.
Tai, kad prokuratūra iš anksto skelbia apie savo pergalę prieš A.Drižių, ir praneša apie tai visuomenei, tik įrodo, kokia aš jiems esu rakštis subinėje.
Kita vertus, jau pats prokuratūros pranešimas spaudai yra elementarus šmeižtas, nes jame konstatuota, kad aš paskelbiau „melagingus, šmeižikiškus teiginius”. Pranešime vartojamos tokios formuluotės kaip: „melagingi, šmeižikiški teiginiai“, „žinomai melagingi“, „turėdamas tiesioginę tyčią“, „šmeižikiško pobūdžio straipsniai“.
Šios formuluotės pateikiamos kaip konstatuoti faktai, o ne kaip įtarimai ar kaltinimo versija.
Pagal Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus, kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Valstybės institucijos, ypač teisėsaugos, privalo: susilaikyti nuo išankstinių kaltės vertinimų, viešojoje komunikacijoje naudoti neutralias formuluotes.
Tačiau nagrinėjamu atveju: konstatuojama, kad teiginiai yra „melagingi“, konstatuojama „tiesioginė tyčia“, turinys įvardijamas kaip „šmeižikiškas“. Nors joks teismo procesas dar net neprasidėjo, tačiau prokuratūra jau nuteisė mane, pranešdama visuomenei, kad aš šmeižikas ir t.t.
Dabar apie kaltinimą šmeižtu. Iš esmės tai yra prokuroro Navicko pastangos paversti žurnalistiką kriminaliniu nusikaltimu.
Kalba eina apie aukštą valdininką Vygandą Sliesoraitį, kuris po skyrybų su žmona daug metų persekioja tiek ją, tiek ir judviejų dukras. Navickas šmeižtu vadina buvusios V.Sliesoraičio sutuoktinės Viktorijos Sliesoraitienės asmeninius išgyvenimus ir pasakojimus, paremtus dokumentais.
Tų teiginių yra nemažai, tačiau visi jie paremti V.Sliesoraitienės pasakojimu ir dokumentais.
Vienas pavyzdžių – kaltinime prokuroras Navickas nurodo, kad aš šmeižiu vargšą V.Sliesoraitį, nurodydamas, kad jis persekioja ir kelia baudžiamąsias bylas savo šeimos nariams – buvusiai sutuoktinei ir dukrai Eglei Sliesoraitytei.
„Jokių bylų savo šeimos nariams aš nekėliau ir jų nepersekiojau”, – teigia valdininkas Sliesoraitis.
Tada pasižiūrime bylos dokumentus – jo dukra Eglė Sliesoraitytė nuteista Kauno apygardos teismo nuosprendžiu : (iš nutarimo nutraukti tyrimą) : „Tokiu būdu E. Sliesoraitytė pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB Šv. Luko medicinos centras priklausantį turtą – pinigines lėšas, atitinkančias 24 492,71 Eur. Šioje
baudžiamojoje byloje kaip liudytojas apklaustas Vygantas Sliesoraitis, sutikęs liudyti, teisme,
parodė, kad yra kaltinamosios E. Sliesoraitytės tėtis ir buvo UAB „Šv. Luko medicinos centras“
akcininku. Dukra E. Sliesoraitytė nuo 2012 m. dirbo UAB „Švento Luko medicinos centras“, kai
grįžo iš užsienio. Liudytojas nežino, kokios 2018 m. buvo E. Sliesoraitytės pareigos toje įmonėje.
Liudytojas apie pinigų išgryninimą iš įmonės sąskaitos sužinojo tik iš žurnalisto A. Diržiaus,
kuris Vilniaus apygardos teismui pateikė akcininkų sprendimus ir protokolus. Po šio atvejo
liudytojas kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo”
Kai aš kreipiausi, kad tai Sliesoraičio šmeižtas, tokių dalykų nebuvo, nes aš to niekada nežinojau, ir negalėjau skelbti, tai prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą.
Dar juokingiau apie tai, kaip V.Sliesoraitis „nepersekiojo savo buvusios sutuoktinės”:
Oficialiame FNTT dokumente konstatuota, kad: V. Sliesoraitis telefoninio pokalbio metu pateikė
informaciją, ši informacija buvo perduota kriminalinei policijai, ji tapo pagrindu Viktorijos Sliesoraitienės
paieškai ir sulaikymui.
Tuo tarpu teismo nutartyje nurodyta, kad: tai tėra pareiškėjo „interpretacija“; toks pokalbis nepatvirtina
melagingų parodymų; nėra duomenų apie aktyvų vaidmenį ar žinojimą.
Tokiu būdu: oficialus dokumentas patvirtina aktyvius veiksmus, o teismo nutartis šiuos veiksmus
paneigia arba nuvertina.
Tai nėra vertinimo klausimas.
Tai yra: objektyvus faktinis prieštaravimas.
Prokuratūra šio prieštaravimo netyrė ir nepagrįstai jį kvalifikavo kaip „interpretaciją“.
Pažymėtina, kad: dokumento klastojimas gali pasireikšti ne tik teksto pakeitimu, bet ir klaidinančiu
turinio pateikimu, ignoruojant esmines aplinkybes.
Priešingu atveju susidaro situacija, kai: bet koks oficialaus dokumento turinys gali būti paneigtas teismo
sprendime, tai įvardinant kaip „interpretaciją“, ir tokiu būdu eliminuojama BK 300 straipsnio taikymo
galimybė.
„ELITAI” prievartauja, žudo ir valgo vaikus. Dar kartą: „ELITAI” prievartauja, žudo ir valgo vaikus, tad persekioti, kad ir savo šeimos narius, žurnalistus viešinančius tiesą ir pan., jiems kaip du pirštus … .