Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad mokytoja Astra Astrauskaitė nepagrįstai nuteista už vadinamųjų „riaušių” organizavimą.

kaip žinia, vadinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismas ( iš Jeugenijuš Jaglinski (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mindaugo Striauko (nuotr. viršuje) ir Zinos Vilnienės) buvo nuteisęs mokytoją už tai, kas vyko prie Seimo Astrauskaitei jau seniai būnant namuose.

Astra Astrauskaitė nuteista už riaušių organizavimą: ką iš tikrųjų nustatė teismas?

Teismo sprendimas Astros Genovaitės Astrauskaitės byloje atskleidžia, kokiais argumentais buvo grindžiama jos baudžiamoji atsakomybė dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie Seimo. Teismas jos veiksmus kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 283 straipsnio 1 dalį, tačiau pačiame sprendime užfiksuota ir nemažai aplinkybių, kuriomis Astrauskaitė grindė visiškai priešingą savo įvykių versiją.

Teismas konstatavo, kad Astrauskaitė organizavo ir provokavo žmonių sambūrį šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Kaltinimas buvo siejamas ne tik su tuo, kas įvyko vakare prie Seimo, bet ir su jos pasisakymais iki mitingo bei mitingo metu.

Vienu svarbiausių epizodų tapo Astrauskaitės raginimai žmonėms iki 17 valandos neiti aplink Seimą. Teismo dokumente cituojami jos žodžiai:

„Aplink Seimą nerekomenduoju eiti iki penktos valandos“ bei „iki penktos valandos kategoriškai jūsų prašau, jokių Seimo apjuosimų, jokių ten demonstracijų, nes iki penkių aš atsakinga“.

Teismas šiuos ir kitus pasisakymus vertino ne kaip raginimą apskritai susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, bet platesniame kontekste – kaip signalą, kad po jos atsakomybės laikotarpio žmonės galėtų imtis kitokių protesto veiksmų. Dokumente pažymėta, kad po mitingo pabaigos Astrauskaitė nenurodė dalyviams iš karto išsiskirstyti ir išvyko iš renginio vietos.

Astrauskaitė: mitingas buvo taikus

Pačios Astrauskaitės parodymai pateikia kitokią įvykių versiją.

Ji kaltės nepripažino. Astrauskaitė teigė, kad mitingą iš anksto derino su Vilniaus miesto savivaldybe, prašė užtikrinti policijos pajėgas ir apsaugą nuo galimų provokatorių. Kai paaiškėjo, kad į protestą gali susirinkti gerokai daugiau žmonių, ji, kaip nurodoma sprendime, susisiekė su savivaldybe ir derino didesnį dalyvių skaičių.

Dar svarbiau – sprendime užfiksuoti jos parodymai, kad mitingo metu ji pati reagavo į galimus incidentus.

Pamačiusi butaforines kartuves, Astrauskaitė nurodė jas pašalinti. Policijai paprašius atitraukti žmones nuo Seimo langų, ji per garsiakalbį ragino žmones pasitraukti. Pareigūnų prašymu ji taip pat nuėjo pas prie Seimo protestavusį A. Lobovą ir pareikalavo, kad šis pasitrauktų, net pagrasino sustabdyti protestą.

Astrauskaitė teigė apie 15.40 val. perskaičiusi rezoliuciją ir paskelbusi savo organizuoto mitingo pabaigą. Po to ji išvyko į Prezidentūrą pristatyti rezoliucijos. Pasak jos, grįžusi maždaug 17.20 val. ji pamatė, kad scena jau išardyta, žmonės išsiskirstę, o teritorija buvo švari. Apie vėliau kilusius susirėmimus, jos teigimu, ji sužinojo tik iš naujienų.

Teismas dalį kaltinimo vis dėlto pakoregavo

Ypač reikšminga aplinkybė yra ta, kad teisėjų kolegija nepritarė visam Astrauskaitei suformuluotam kaltinimui.

Jai buvo inkriminuota, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo 9 iki 17 valandos ji nekontroliavo protesto eigos ir jo dalyvių veiksmų.

Tačiau teismas nustatė, kad iki maždaug 15.30 val. Astrauskaitė buvo mitinge, nuolat buvo scenoje, vedė renginį ir jį kontroliavo. Todėl teismas konstatavo, kad šio laikotarpio „nekontroliavimas“ jai buvo inkriminuotas nepagrįstai.

Kaltinimas šioje dalyje buvo susiaurintas: teismas nusprendė, kad protesto eigos ji nekontroliavo laikotarpiu maždaug nuo 15.30 iki 17 valandos.

Tačiau teismas padarė išvadą, kad ir šių aplinkybių pakanka jos veiksmams kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 1 dalį.

Ar organizatorius atsako už tai, ką žmonės padarė jam išvykus?

Tai vienas esminių šios bylos klausimų.

Astrauskaitės pozicija buvo tokia: jos organizuotas mitingas baigėsi, ji išvyko į Prezidentūrą, o vėliau kitų žmonių atlikti veiksmai nebuvo jos kontroliuojami.

Teismas argumentavo priešingai. Jo vertinimu, išvykimas savaime nepanaikino organizatorės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad leidimas renginiui galiojo iki 17 valandos, o kai kurie žmonės net negirdėjo pranešimo, kad mitingas baigtas anksčiau. Todėl dalyviai galėjo manyti, kad teisėtas renginys vis dar tęsiasi.

Dar daugiau – teismas Astrauskaitės ankstesnius pasisakymus vertino kaip žmonių skatinimą po 17 valandos „supti Seimą“, priešintis valdžios sprendimams ir nepaklusti pareigūnų reikalavimams. Teismo vertinimu, tokiais pasisakymais buvo kuriamas žmonių priešiškumas ir sudaromos sąlygos vėlesniems viešosios tvarkos pažeidimams.

Svarbiu įrodymu tapo Astrauskaitės žinutės

Teismas rėmėsi ir iš Astrauskaitės telefono paimtais duomenimis.

Sprendime nurodyta, kad 18.12 val. ji N. Vasiliauskaitei parašė: „rytoj apsups Vyriausybę: meška žemaičių pabudo“.

Vėliau, 21.27 val., teismo duomenimis, ji rašė apie „rimtesnę kovą“, o 22.44 val. kitam asmeniui pranešė, kad vyrai liks per naktį ir renkasi daugiau žmonių.

Teismas šias žinutes vertino kaip aplinkybę, paneigiančią Astrauskaitės parodymus, jog vakariniai įvykiai jai buvo visiškai netikėti.

Atskiras kaltinimas – dėl raginimų įvykdyti karinį perversmą

Byloje nagrinėtas ir visiškai atskiras 2021 m. spalio 16 d. epizodas.

Astrauskaitė buvo kaltinama pagal BK 122 straipsnį – viešu raginimu smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Teismo dokumente cituojami jos pasisakymai, kuriais ji kreipėsi į policininkus, kariškius ir savanorius. Tarp jų buvo ir tiesioginis pasisakymas apie karinį perversmą bei valdžios paėmimą į kariuomenės rankas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje šie pasisakymai buvo įvertinti kaip raginimo kalbos aktas, kuriuo raginama įvykdyti karinį perversmą ir imtis ginkluotų veiksmų prieš valdančiuosius.

Astrauskaitė tam nepritarė. Ji aiškino kalbėjusi hiperbolizuotai ir metaforiškai, neturėjusi ketinimo organizuoti jokio karinio perversmo ir neturėjusi ginklų. Ji taip pat teigė, kad dalis jos žodžių buvo ištraukta iš konteksto.

Kur yra pagrindinis ginčas?

Perskaičius teismo sprendimą matyti, kad vien faktas, jog vakare prie Seimo vyko smurtiniai incidentai, nėra vienintelis klausimas. Dokumente aprašomas akmenų, pirotechnikos ir kitų daiktų mėtymas į pareigūnus, pareigūnų sužalojimai bei tarnybinių automobilių ir kito turto sugadinimas.

Esminis teisinis klausimas Astrauskaitės atžvilgiu yra kitas: ar jos kalbos ir veiksmai iki riaušių sudarė tokį ryšį su vėlesniais kitų žmonių veiksmais, kad jai galima priskirti BK 283 straipsnyje numatytą žmonių sambūrio organizavimą ar provokavimą?

Teismas atsakė teigiamai.

Astrauskaitė savo ruožtu tvirtino priešingai: jos organizuotas mitingas buvo taikus, ji ragino laikytis tvarkos, reagavo į policijos prašymus, paskelbė renginio pabaigą ir išvyko pristatyti rezoliucijos Prezidentui.

Taigi byla iš esmės sukasi apie ribą tarp politinės kalbos, protesto organizatoriaus atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės už kitų žmonių vėliau padarytus veiksmus.

Būtent šios ribos pagrindimas – o ne vien faktas, kad 2021 m. rugpjūčio 10-osios vakarą prie Seimo kilo smurtas – yra viena svarbiausių teismo sprendimo vietų, kurią vertinant nuosprendį verta nagrinėti itin atidžiai.

Įdomu paskaityti, kaip „teismas” kvalifikavo Astros veiksmus jai seniai būnant namuose :

Kaltinamoji A. G. Astrauskaitė savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos
BK 283 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, vis dėlto teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje
surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu
nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą
veiką, nustatytą BK 283 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, jos kaltė padarius šią
nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje
surinktų ir teisme ištirtų įrodymų analizė.
435. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. G. Astrauskaitė kaltės nepripažino ir parodė, kad
prieš surengiant protestą, ji jį derino su savivaldybe ir prašė, kad būtų užtikrintos pajėgos,
kadangi protestas buvo planuojamas prie Seimo ir skaudžia visiems tema. Derino, kad nebūtų
provokatorių, nes seniau jos rengtuose renginiuose tokių atsirasdavo. Kai jau suderino ir gavo
leidimą organizuoti šitą protestą, ji į socialinį tinklą „Facebook“ renginių puslapį patalpino
skelbimą, kad bus protestas prieš prievartą skiepijimui. Savo protesto leidime prašė, kad būtų
leista dalyvauti iki 1 000 žmonių, tačiau, kai pamatė, kad socialiniame tinkle pasidalino ir
pamėgo renginio skelbimą virš 5 000 žmonių, ji su savivaldybe suderino, kad dalyvaus 5 000
ar virš 5 000 žmonių, taip pat nurodė, kad bus garsiniai signalai, dūmai, jokių pretenzijų dėl
to nebuvo. Skelbime, kurį ji įkėlė į socialinį tinklą, buvo parašiusi, kad gyvename
demokratinėje šalyje. Žmonėms nenurodė ruoštis protestui. Rugpjūčio 10 d. atvyko prieš
9.00 val. Žmonių jau buvo susirinkę, pastatyta scena ir rado ant bibliotekos viršaus, kur yra
aikštelė, butaforines kartuves. Iš karto, kai pamatė tas kartuves, liepė jas nukelti. Kartuvės
buvo nukeltos. Pradėjo renginį 9.00 val. ir visą renginį, beveik 6 val., vedė ant scenos. Apie
10.00 val. pamatė, kad renkasi tūkstančiai žmonių. Ji viso renginio metu ragino žmones
laikytis tvarkos. Vėliau, kai buvo maždaug 15.40 val., ji perskaitė rezoliuciją ir pasakė, kad
mitingą jau baigė. Paprašė žmonių eiti aplink Seimą susikibus rankomis tik tada, kai jos

417

renginys baigsis, kad nekeltų jai bylų ir dėl to, kad politikai ją persekioja. Taip pat pasakė
žmonėms, kad veš Prezidentui rezoliuciją ir kvietė visus, kurie nespėjo jos pasirašyti, prieiti
ir pasirašyti. Rezoliuciją atidavė, tada ji grįžo, Gedimino pr. jau buvo atidarytas, žmonių jau
nebuvo, scena jau buvo išardyta, tai buvo apie 17.20 val. Ji stebėjosi, kad viskas labai švaru,
nebuvo nei vienos šiukšlės, žmonės išsiskirstę, policija dar buvo iki tol, kol buvo surinktos
dekoracijos. Kadangi ji buvo pavargusi, sėdo į mašiną ir važiavo per Gedimino pr., Žvėryno
tiltą ir parvažiavo į Pilaitę, ėjo ilsėtis. Vakare įsijungė naujienas ir pakraupo nuo to, kas vyksta.
Kad kažkas iš žmonių žada pasilikti, ji žinojo, nes jai prie scenos buvo priėjusi ir pasakiusi
moteris, kad žemaičiai pasilieka, nes turi pagaminę pietus. Apie kitus dalykus ji tikrai nieko
nežinojo. Jos mintingo pagrindas buvo gražus, taikus, kokius darė iki tol. Ji mano, kad
susirinko tūkstančiai žmonių, kurių niekas nesitikėjo, nei ji, nei politikai. Mano, kad dėl to,
kas atsitiko, kalti buvusieji valdžioje, labiausiai A. Bilotaitė ir R. Pocius. Ji dalyvavo
renginyje ir kvietė žmones dalyvauti jos renginyje. Kartais žmonės nesupranta jos
metaforiškos kalbos, labiausiai nesupranta prokuroras. Sakė „supti Seimą, kaip supome Seimą
pavasarį, taikiai akcijai”. Kad jai nebūtų keliama byla, žmonėms pasakė, kad po renginio gali
supti Seimą. Ji suvokė, kad žmonės jos klausosi ir paklūsta, tuo reikia džiaugtis. Dėl kokių
frazių ji yra kaltinama, ji žino ir skaitė, ten daug frazių buvo ištraukta iš konteksto. Ji juokavo.
Neragino žmonių neišvažiuoti. Kaip renginio organizatorė, ji turėjo šiuos įsipareigojimus: kad
baigtųsi viskas taikiai, kad būtų vietoje švaru ir nebūtų šiukšlių. Turėjo pareigą pranešti
žmonėms skirstytis pasibaigus renginiui. Ji jiems ir pasakė, kad skirstytųsi, kad jie
neišvažiuos, ji net minties neturėjo. Taip ji sakė, kad per programą „Telegram“ niekas
nesiklauso, nes per telefoną jos buvo klausomasi, ji apie tai žinojo. Jai šitie įstatymai priminė
Hitlerio susidorojimą su žydais, vyko tautos priešinimas, žmonių segregavimas. Ji minėjo, kad
reikia skirstytis, bet ar žmonės išgirdo, ar ne, ji nežino. Po to, kai ji grįžo iš Prezidentūros,
pravažiavo aikštę, kurioje vyko mitingas, matė, kad buvo likę vos keli žmonės. Policijos
pareigūnų jau nebebuvo apie 18.00 val. Buvo tik 2 pareigūnai likę, jauna mergaitė ir vyrukas,
kurie buvo prie scenos visą laiką. Ji tuos žodžius, pagarsintus kaltinime, sakė metaforiškai.
Savo kaltės nepripažįsta, yra sumokėjusi 300 Eur ar kiek ten, už tai, kad atvyko tiek daug
žmonių, nes tikrai nesitikėjo, kad tiek daug tūkstančių susirinks. „Šeimų sąjūdžio”
suvažiavime ji jau buvo bausta, taip pasakė, kad jos nebaustų. Leidimas buvo duotas nuo
9.00 val. iki 17.00 val., o ji išvyko apie 16.40 val. Ji neleido juosti Seimo iki 17.00 val., nes ji
buvo atsakinga ir nenorėjo gauti baudos. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Ar sakė tokius
žodžius, kad reikia sukilti prieš valdžią, neprisimena. Kalbėjo metaforiškai. Neatsakys į
klausimą, kodėl Prezidentą pavadino kolaborantu.
436. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. Astrauskaitė pozicijos dėl kaltės neišreiškė, parodymus duoti
atsisakė (t. 113, b. l. 113–115, 143–145, 166–168).
437. Viena iš riaušių sudėties alternatyvių veikų – žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą
ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas. A. G. Astrauskaitė, sukviesdama
didelę minią žmonių, savo pasisakymais nuolat aktyviai kurstydama jų agresiją ir negatyvų
nusiteikimą prieš valdžią ir (ar) jos priimamus sprendimus, skatindama žmones pasibaigus jos
organizuojamam mitingui pažeisti teisės aktų reikalavimus ir persigrupuoti prie Seimo (jos
žodžiais – supti Seimą), žinodama, kad protestai yra draudžiami mažesniu negu 75 m atstumu
nuo šio objekto, aiškiai suvokdama, kad pareigūnai žmonių reikalaus atsitraukti ir išlaikyti
atstumą, o žmonės, suorganizuoti ir išprovokuoti būriuotis apie Seimą, tokiems reikalavimams
nepaklus ir dėl to, pareigūnams ėmusis aktyvių veiksmų įgyvendinti Susirinkimo įstatymo
reikalavimą dėl jame numatyto atstumo protestams nuo Seimo išlaikymo, žmonės nevykdys
pareigūnų reikalavimų atsitraukti, pasitraukti, išsiskirstyti ir pan. ir ši situacija lems ypač
šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus. Žmonių sambūrio viešosios tvarkos pažeidimo
tikslais organizavimas pasireiškia be kita ko ir kaip žmonių raginimas susirinkti, susirinkusių
žmonių sutelkimas vienam tikslui, nurodinėjimas atskiriems žmonėms ir grupėms,
provokacijų numatymas ir kiti veiksmai, kuriais stengiamasi suteikti sambūrio agresyviems
veiksmams organizuotumo ir kryptingumo. A. G. Astrauskaitė ne tik numatė provokacijas (ji

418

jau kreipdamasi į Savivaldybę savo prašyme be kitos informacijos nurodė, kad prašo policijos
apsaugos nuo provokatorių), ji pati provokavo žmonių sambūrį pažeisti tiek teisės aktų
reikalavimus, tiek tokiais pažeidimais pažeisti viešąją tvarką. Riaušių išprovokavimas
pasireiškia įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus, tam tikros melagingos
informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą, tam tikro įvykio falsifikavimu arba
sukurstymu tikslu paskatinti neigiamą sambūrio reakciją ir pan. Apie išprovokavimą plačiau
bus pasisakyta nuosprendyje vėliau.
438. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. Astrauskaitė neneigia, jog ji organizavo
2021 rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusį mitingą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina
baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – A. G. Astrauskaitės Vilniaus miesto
savivaldybės administracijai 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateiktas prašymas suteikti
administracinę paslaugą (t. 7, b. l. 149–150), kuris patikslintas 2021 m. rugpjūčio 9 d. (t. 7,
b. l. 151–152). Abiejuose minėtuose prašymuose A. G. Astrauskaitė nurodė, kad ji sutinka
užtikrinti, jog renginio metu nebūtų kurstoma nesantaika ir diskriminacija tautybės, rasės,
seksualinės orientacijos, tikėjimo ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymais saugomais
pagrindais, nebus keliama grėsmė valstybės ir (ar) visuomenės saugumui, viešajai tvarkai,
žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei bei nebus atliekami kiti teisės aktams prieštaraujantys
veiksmai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi šiuos A. G. Astrauskaitės
prašymus ir juose nurodytą informaciją, A. G. Astrauskaitei suteikė leidimą organizuoti
mitingą, dėl to 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas įsakymas Nr. A30-2637/21 „Dėl
organizuojamo mitingo“ (t. 7, b. l. 153–155), kuris vėliau pakeistas (pakeičiant planuojamą
mitinge dalyvauti žmonių skaičių) 2021 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A30-2639/21 „Dėl
administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21
„Dėl organizuojamo mitingo“ pakeitimo“ (t. 7, b. l. 156–157). A. G. Astrauskaitė, būdama
mitingo organizatorė, be kitų įsipareigojimų taip pat prisiėmė ir įsipareigojimą užtikrinti, kad
mitingo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų
įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat vykdytų teisėtus policijos pareigūnų
reikalavimus; užtikrinti, kad mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos
Respublikos Seimo pastato; užtikrinti, kad mitingo metu nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė,
rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės
saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei ir atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai
prieštaraujantys veiksmai.
439. Pastebėtina tai, kad A. G. Astrauskaitė, jau žinodama apie jai kaip 2021 m. rugpjūčio 10 d.
mitingo organizatorei kylančią pareigą be kita ko ir užtikrinti, kad 1. mitingas vyktų ne arčiau
kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos Seimo pastato, 2. mitingo dalyviai nepažeistų
viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų
reikalavimų, taip pat vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir 3. nebūtų atliekami
kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai, šią savo pareigą dar iki šio
planuojamo mitingo ne tik ignoravo, tačiau pati elgėsi priešingai šiam įsipareigojimui ir, dar
nevykstant mitingui, kurio organizavimui leidimą ji gavo, jau iš anksto pati skatino žmones
elgtis priešingai jai pačiai ir visiems mitinge planuojantiems dalyvauti žmonėms kylantiems
įsipareigojimams (tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina A. G. Astrauskaitės išankstinės
tyčios išprovokuoti būsimo mitingo dalyvius atlikti viešosios tvarkos pažeidimus). Ji 2021 m.
rugpjūčio 7 d. „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ suvažiavime pati labai aiškiai ir nedviprasmiškai
skatino žmones nesilaikyti nurodytų reikalavimų – t. y. nesilaikyti 75 metrų atstumo nuo
Seimo, nesilaikyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, taip pat kitų teisės aktų
reikalavimų; žinodama, kad policijos pareigūnai sieks užkardyti visas įmanomas
provokacijas – neleis žmonėms pažeisti minėtų teisės aktų nuostatų ir juose nustatytų atstumų
(pvz., dėl mitingo mažesniu negu 75 m atstumu nuo Seimo), ji, ragindama žmones supti
Seimą, taip netiesiogiai juos skatino ir provokavo nepaklusti pareigūnų reikalavimams (vėliau
nuosprendyje aptariant kiekvieno kito kaltinamojo konkrečius veiksmus dėl šiurkštaus
viešosios tvarkos pažeidimo, bus plačiau pasisakoma ir dėl įvairių pareigūnų reikalavimų

419

(atsitraukti 75 m, pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, nedaryti viešosios tvarkos
pažeidimų, išsiskirstyti ir pan.) nevykdymo); taigi, tokiais savo veiksmais A. G. Astrauskaitė
ne tik organizavo žmonių sambūrį (tai savaime nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, jeigu nėra
išankstinės tyčios išprovokuoti šį sambūrį šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką), tačiau,
suorganizavusi žmonių sambūrį, ji skatino, provokavo, kurstė, motyvavo žmones atlikti teisės
aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujančius veiksmus. Pastebėtina, kad prašymuose suteikti
administracinę paslaugą (t. 7, b. l. 149–150, 151–152) A. G. Astrauskaitė reikalavo pareigūnų
nuo provokacijų (prašymų skiltys „Kita informacija“), todėl nekyla abejonių, jog ji aiškiai
suvokė, kad ir į jos pačios provokaciją – žmonių išprovokavimą supti Seimą – pareigūnai
reaguos, imsis priemonių šiai provokacijai užkardyti, dėl to tarp žmonių ir pareigūnų kils
įtampa, susipriešinimas, žmonės nepaklus pareigūnams ir jų reikalavimams. Tačiau net ir
suvokdama būsimus padarinius A. G. Astrauskaitė sąmoningai ne vieną kartą (tiek dar
2021 m. rugpjūčio 7 d. renginyje, tiek jau 2021 m. rugpjūčio 10 d. viso mitingo metu) kurstė
žmones supti Seimą (prieš tai išprovokavusi ypač neigiamas žmonių emocijas, priešiškumą,
pyktį, agresiją ir t. t.), tik, manydama, kad dėl to išvengs atsakomybės, prašė tai daryti po jos
organizuojamo mitingo pabaigos, po 17.00 val.
440. A. G. Astrauskaitės kaltę dėl to, kad ji organizavo žmonių sambūrį ir leido žmonėms suprasti,
kad, pasibaigus jos organizuojamam mitingui, jie galės, pažeisdami galiojančius teisės aktus,
išreikšti protestą valdžios priimamiems sprendimams, t. y. supti Lietuvos Respublikos Seimą,
pirmiausia patvirtina baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, pavadinimais „Lietuvos
Šeimų Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas, 2021.08.07, Kalvarija, pirma dalis“ ir
„LRT_forumas.La_as_apie_byran_i_valstie_i_frakcij__Skvernelis_ne_pats_i_eina_o_yra
i_stumtas-lrt.lt-2000171108-3690“, apžiūrėti 2021 m. gruodžio 3 d. Viešuosiuose šaltiniuose
patalpintų nuotraukų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolu (t. 12, b. l. 67–79). Vaizdo įraše,
pavadinimu „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas, 2021.08.07, Kalvarija, pirma
dalis“ (minėto vaizdo įrašo fragmentai užfiksuoti ir vaizdo įraše, pavadinimu
„LRT_forumas.La_as_apie_byran_i_valstie_i_frakcij__Skvernelis_ne_pats_i_eina_o_yra
i_stumtas-lrt.lt-2000171108-3690“), užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 7 d. vykęs „Lietuvos
šeimų sąjūdžio“ suvažiavimas, kuriame A. G. Astrauskaitė, būdama ant scenos, kalbėdama į
mikrofoną, be kitos informacijos, taip pat ištransliuoja tokio turinio žodžius: „Taip. Ir visi mes
privalome! Mes privalome už Lietuvą, už savo vaikus, už Valstybę, už tautos ateitį, visi visi!
Aš atsakinga nuo devintos valandos iki septynioliktos. Nuo septynioliktos valandos aš jau
neatsakinga. Jau žmonės galės pamažu, pamažu, pamažu supti Seimą, nes jau man bylos tada
neiškels. <…> Tai labai, labai kviečiu Jus visus antradienį, pradžia kovos ir paskui Šeimų jau
sąjūdis tęsim. Jeigu antradienį nepasieksim, pasieksim rugsėjo 10-tą, 11-tą, 12-tą su streikais,
su kitais visais reikalavimais (vaizdo įrašo 1.08.22–1.08.47 val.). Iš šios A. G. Astrauskaitės
kalbos akivaizdu, kad ji ne tik kvietė žmones 2021 m. rugpjūčio 10 d. rinktis į jos
organizuojamą mitingą prie Seimo (minėta, tai savaime neprieštarauja Konstitucijos
laiduojamai teisei rinktis be ginklo į taikius (neprovokuojant sambūrio šiurkštiems viešosios
tvarkos pažeidimams) susirinkimus), tačiau ji akivaizdžiai skatino bei ragino žmones,
pasibaigus jos organizuojamam mitingui, t. y. po 17.00 val., ne išsiskirstyti
(A. G. Astrauskaitė teisiamojo posėdžio metu patvirtino turėjusi pareigą pranešti žmonėms
skirstytis pasibaigus renginiui), o priešingai, skatino, ragino, agitavo, provokavo žmones likti,
taip pažeisdama jai kylančią pareigą, kurią, minėta, ji aiškiai suvokė, ir, dar daugiau, ragino
likusiuosius atlikti visus veiksmus, kuriuos ji kaip renginio organizatorė įsipareigojo
užkardyti – ragino pasibaigus mitingui supti Seimą, t. y. dar neprasidėjus mitingui, kuriam ji
gavo leidimą, ji jau ragino žmones, kuriuos kvietė atvykti į būsimąjį 2021 m. rugpjūčio 10 d.
mitingą, pažeisti Susirinkimų įstatyme nustatytąjį 75 metrų nuo Lietuvos Respublikos Seimo
pastato atstumą ir nesilaikyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų.
Papildomai pastebėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. renginyje dalyvavo kai kurie žmonės,
kurie dalyvavo ir 2021 m. rugpjūčio 10–11 d. prie Seimo vykusiose riaušėse, tai pvz.,
Ž. Ravinis (vaizdo įrašo 0.12–0.15 min.), A. Sabaliauskaitė (1.01–1.07 min., 8.33–8.53 val.),

420

A. Norvydas (filmavimo įrenginiui atsisukus į sceną, nuo 0.24 min. fragmentiškai scenos
kairiajame kampe matomas, 8.33 min. kalbančiajam atneša ir paduoda lapelį, fragmentiškai
padeda kalbantiesiems scenoje, taip pat fragmentiškai pats kalba į mikrofoną) ir kt. Be to, jau
2021 m. rugpjūčio 7 d. vykusiame renginyje pastebima, kad kai kurie 2021 m. rugpjūčio 10 d.
mitinge, peraugusiame į riaušes, dalyvavę asmenys minėtame „Lietuvos šeimų sąjūdžio“
2021 m. rugpjūčio 7 d. suvažiavime bendrauja tarpusavyje (nors apklausiami teisiamųjų
posėdžių metu asmenys neigė pažįstantys vieni kitus) – vaizdo įrašo 8.40–8.53 min.
užfiksuota, kaip A. Sabaliauskaitė, stovėdama ant į sceną vedančių laiptelių, kalbasi su
scenoje esančiu A. Norvydu; A. G. Astrauskaitė vaizdo įrašo 1.02.44 val. teigia, kad savaitę
buvo pas Adeliną Palangoje.
441. Apibendrinant konstatuotina, kad A. G. Astrauskaitė jau 2021 m. rugpjūčio 7 d. renginyje ne
tik organizavo žmonių sambūrį, tačiau nedviprasmiškai leido žmonėms suprasti, kad,
pasibaigus jos organizuotam mitingui, asmenys, pažeisdami galiojančius teisės aktus, galės
kitais būdais išreikšti protestą valdžios priimamiems sprendimams – supti Lietuvos
Respublikos Seimą. A. G. Astrauskaitė suvokė, kad ji turi didžiulę įtaką žmonėms, kuriems
kalba. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad suvokė, jog žmonės jos
klausosi ir paklūsta, bei pridūrė, kad tuo reikia džiaugtis. Kad žmonės jos klausosi, ją palaiko,
patvirtina ir analizuotame vaizdo įraše, pavadinimu „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pirmasis
suvažiavimas, 2021.08.07, Kalvarija, pirma dalis“, užfiksuoti nevienkartiniai žmonių
plojimai, šūksniai, juokas – žmonių atliepimas į A. G. Astrauskaitės kalbas, pritarimas joms,
jų palaikymas.
442. Dar daugiau, A. G. Astrauskaitė ne tik 2021 m. rugpjūčio 7 d. organizacine veikla skatino
žmones rinktis į 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą ir jame pažeisti teisės aktų reikalavimus, ji
tai tęsė ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo metu. Viso mitingo metu A. G. Astrauskaitė
aktyviai pasisakė. 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo eiga yra užfiksuota vaizdo įraše,
pavadinimu „Lietuvos Šeimų sąjūdis. Mitingas prie seimo 2021.08.10-MUcou2qIyTo“
(esančiame VAT→Liet.Šeim.Sąjud.Mitingas), apžiūrėtame 2022 m. sausio 28 d.
Viešuosiuose šaltiniuose patalpintų nuotraukų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolu (t. 12,
b. l. 105–146). A. G. Astrauskaitė aplinkybės, kad ji buvo ne tik minėto mitingo organizatorė,
tačiau ir vedėja, neneigė, taip pat neneigė aplinkybės, kad ji viso mitingo metu, stovėdama ant
scenos, naudodamasi mikrofonu, aktyviai pasisakė įvairiomis temomis, tačiau teigė, kad dėl
blogo garsą stiprinančios įrangos veikimo ją galėjo girdėti labai nedidelė žmonių dalis – apie
10 m nuo scenos esantys žmonės, pirmosios jų eilės. Šią A. G. Astrauskaitės versiją paneigia
analizuojamas vaizdo įrašas. Iš jo matyti, kad filmuojančiam asmeniui (nors nėra užfiksuota,
kad filmuoja A. Sabaliauskaitė, tačiau iš pokalbių turinio (pvz., su A. Norvydu dar prieš
prasidedant mitingui), iš vaizdo įraše užfiksuoto filmuojančio asmens balso, akivaizdu, kad
filmuoja A. Sabaliauskaitė) net ir nutolus nuo scenos, kurioje kalba A. G. Astrauskaitė, labai
aiškiai girdisi tiek jos balsas, tiek jos išsakomas turinys, todėl konstatuotina, kad ją girdėjo
labai didelė mitinge dalyvavusių žmonių dalis. Be kitų kalbų, A. G. Astrauskaitė taip pat
išsakė ir tokio turinio tekstą:
442.1. „šiandien šaukiama neeilinė Seimo sesija, kurioje liberfašistinė Šimonytės vyriausybė ketins
prastumti nusikalstamus žmogiškumui, fašistinius įstatymus, segreguojančius ne tik sveikus
suaugusius Lietuvos žmones, bet ir mūsų vaikus“ (vaizdo įrašo 52.32–52.52 min.);
442.2. „šitie visi kariniai įstatymai, reiškia, bus naudojami prieš lietuvių tautą ir tai reiškia karinį
perversmą šalyje. Landsbergių šaika, šita karinė, pasitelkusi karines jėgas, kad įvykdyti
perversmą. Mus ketina valdyti karinė chunta. Akivaizdu, kad akivaizdu, kad, smaugiant tautą,
jos žmones ir šiai Lietuvos liberfašistinei valdžiai stropiai vykdant pasaulinius nusikaltėlių
planus, bus bandoma karine jėga malšinti gynybinius Lietuvos žmonių pasipriešinimui
sukilimus ginant savo vaikus, save, savo namus, tautą, tėvynę Lietuvą. Lietuva, jos žmonės,
tauta, valstybingumas dideliame pavojuje. Mus puola ir ruošiasi naikinti ne išorės priešai, bet
patys baisiausi, patys klastingiausi vidiniai priešai, kolaborantai, veikiantys kartu su pasauline
nusikaltėlių mafija. Brangūs Lietuvos žmonės, kai mūsų negina išrinktieji kabutėse, o ketina

421

prieš mus nukreipti net karinės struktūros jėgas, mes turime prigimtinę teisę, mes privalome
sukilti ir priešintis visais įmanomais būdais. Kreipiuosi į Lietuvos motinų sūnus, brangūs jėgos
struktūrų vyrai, kariai, policininkai, savanoriai, šauliai, neišduokite savo tautiečių, neatsukite
ginklų prieš tėvynainius, junkitės prie visos Lietuvos žmonių pasipriešinimo vergovei kovos,
nes ir jums visiems gresia ta pati ateitis, kai tapsite nereikalingais globaliai nusikaltėlių
mafijai. Ginkime savo vaikus, savo namus, savo gimtą žemę, tautą, visos tėvynės Lietuvos
išlikimą, valstybės išlikimą. Visi kartu, vieningai. O dabar, kadangi reikės opozicijai grįžti į
Seimo salę ir kautis, tikra ta žodžio prasme, su už mus visus, už Lietuvą su išdavikais,
kolaborantais“ (vaizdo įrašo 54.01–57.46 min.);
442.3. „atsiprašau, kai pasibaigs mitingas, penktą valandą, prašau, prašau neprovokuokit man
baudžiamos bylos, aš atsakinga. Po 17 valandos tik“ (vaizdo įrašo 3.28.03–3.28.15 val.);
442.4. „Čmilyte, ateik! Čmilyte, ateik, nebijok, šiandien dar nekarsim!“ (vaizdo įrašo 3.56.44 val.).
Iškart po tokių A. G. Astrauskaitės pasisakymų minia labai aktyviai jai pritaria – ploja, švilpia,
kelia triukšmą įvairiais turimais įrankiais, daiktais, rakandais ir pan.
442.5. „saugokim, ginkim, mylėkim, neleiskim pavergti mūsų tėvynės Lietuvos. Mes ne vergai, mes
kariai, mes kovotojai. Ačiū jums. Mielieji, rezoliucija Prezidentui pasirašyti už scenos. O
dabar muzika. Labai, labai visiems ačiū, labai, labai visiems dėkojame. Gal dar norėsit kas
žodį kokį tarti? Aplink Seimą nerekomenduoju eiti iki penktos valandos. Muzika (vaizdo įrašo
6.48.40–6.49.29 val.). Žemaičiai, neišvažiuokit, prašymas žemaičiams neišvažiuoti“ (vaizdo
įrašo 6.51.09 val.);
442.6. „mielieji karžygiai, žemaičiai, iki penktos valandos kategoriškai jūsų prašau, jokių Seimo
apjuosimų, jokių ten demonstracijų, nes iki penkių aš atsakinga“ (vaizdo įrašo 6.54.28–
6.54.43 val.);
442.7. „Labai jums ačiū. Ir noriu pasakyti, kad nuo dabar mano atsakomybė baigėsi. Ačiū. Oficialiai
mano atsakomybė jau baigėsi ir oficialiai šitas renginys, organizuotas mano, yra jau
nutraukiamas, ačiū jums“ (vaizdo įrašo 7.26.35–7.27.08 val.).
443. A. G. Astrauskaitės kalbos yra labai aktyviai palaikomos susirinkusių į mitingą žmonių.
Žmonės po jos pasisakymų jai pritardami ploja, triukšmauja, švilpia, skanduoja „Seimą lauk,
Seimą lauk…“, „gėda, gėda, gėda…“, Landsbergi, išeik…“, „Šimonyte, išeik…“ ir pan.
(skanduotės nukreiptos prieš valdžią) (vaizdo įrašo 54.31–54.58 min, 57.09–57.26 min.,
3.43.30–3.43.55 val., 3.44.20–3.44.25 val., 3.44.50–3.45.05 val., 3.54.20–3.56.55 val. ir t. t.).
Išdėstytos faktinės aplinkybės, užfiksuotos analizuotame vaizdo įraše, vėl gi patvirtina
A. G. Astrauskaitės teisiamojo posėdžio metu išreikštą poziciją – ji suvokė, jog žmonės jos
klausosi ir paklūsta bei pridūrė, kad tuo reikia džiaugtis. Taigi, A. G. Astrauskaitė, žinodama
2020 m. kilusį ir 2021 m. užsitęsusį žmonių nepasitenkinimą valdžios inicijuotomis
pandemijos valdymo priemonėmis, įvairiais žmonėms skirtais įpareigojimais, draudimais,
nurodymais, ribojimais ir pan., pasinaudojo susidariusia situacija, pasinaudojo tuo, kad
žmonės jos klausosi ir, sąmoningai manipuliuodama žmonių pasipiktinimo, priešiškumo
nuotaikomis, negatyviais prieš valdžią nukreiptais jausmais, įvairiais būdais ir įvairiomis
2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio jos pačios organizuoto mitingo metu išsakytomis frazėmis,
tikrovės neatitinkančia informacija (pvz., kad žmones valdys karinė chunta, kad valdžia ketina
įvykdyti karinį perversmą, kad karine jėga bus malšinami žmonių protestai, kad valdžios
atstovai ruošiasi pulti žmones, juos naikinti, kad Lietuvos valdžia veikia kartu su
A. G. Astrauskaitės fantazijose suprojektuota pasauline nusikaltėlių mafija ir pan.) ne tik
palaikė žmonių priešiškumą valdžiai, jų nepasitenkinimą valdžios vykdoma politika, jų
nusiteikimą ir norą priešintis, bet ir kurstė, skatino, provokavo susirinkusius žmones, įvairiais
įžeidžiančiais, žeminančiais, niekinančiais epitetais viso mitingo metu vadindama
valdančiuosius ar atskirus konkrečius jų atstovus skatino ir kurstė mitingo dalyvius
pasipriešinti teisėtai valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, tokiu būdu ji, suorganizavusi
žmonių sambūrį, provokavo šį sambūrį pažeisti galiojančius teisės aktus, nepaklusti teisėtiems
pareigūnų reikalavimams ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Ne kartą 2021 m.
rugpjūčio 10 d. mitingo metu ji susirinkusiems žmonėms leido suprasti, kad po 17.00 val. jie

422

galės pažeisti teisės aktų reikalavimus ir supti Seimą ir skatino tai daryti, motyvuodama tokį
savo pasisakymą tariamu asmeniniu interesu – jai nebus iškelta byla dėl žmonių po 17.00 val.
atliekamų priešingų teisei veiksmų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad A. G. Astrauskaitė
puikiai suvokė, kad skatina žmones elgtis neteisėtai, kad už tokį elgesį gresia atsakomybė
(mitingo metu net sukonkretino gresiančios atsakomybės rūšį – baudžiamoji), todėl tai
patvirtina, kad A. G. Astrauskaitė suvokė kilsiančius padarinius, norėjo tokių padarinių,
sąmoningai jų siekė, t. y. jai inkriminuojamą veiką atliko tiesiogine tyčia.
444. Kritiškai vertintina A. G. Astrauskaitės teisiamojo posėdžio metu nurodyta versija, kad ji
susirinkusiems į mitingą žmonėms pasakė, kad jie skirstytųsi, o apie tai, kad jie neišvažiuos,
ji tariamai net minties neturėjo. Priešingai, analizuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad apie
15.30 val. ji, būdama ant scenos, žmones informuoja ne apie tai, kad reikia skirstytis, o apie
tai, kad baigėsi jos atsakomybė ir baigėsi jos organizuotas renginys (vaizdo įrašo
7.26.35–7.27.08 val.), tačiau net užuominos į tai, kad žmonės privalo skirstytis. Priešingai,
pranešusi, jog jos renginys baigtas ir jos atsakomybė jau pasibaigė, ji po kurio laiko prašo
žmonių neišvažiuoti – „Žemaičiai, neišvažiuokit, prašymas žemaičiams neišvažiuoti“. Nors
A. G. Astrauskaitė dėl šio raginimo teisiamojo posėdžio metu pateikė keletą versijų – pirma,
kad ji šią asmenų grupę po sankcionuoto mitingo pabaigos ragino neišvažiuoti tariamai dėl to,
kad prašė jų pasirašyti rezoliuciją, antra versija – kad kažkas iš žmonių žada pasilikti, ji žinojo,
nes jai prie scenos buvo priėjusi ir pasakiusi moteris, kad žemaičiai pasilieka, tačiau šios
A. G. Astrauskaitės versijos yra paneigtos baudžiamojoje byloje esančios duomenų visumos.
Astrauskaitės versija, kad jai tariamai kažkas prie scenos pasakė apie tai, kad žemaičiai
pasilieka, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, ji pati aktyviai ragino
žemaičius neišvažiuoti, nepaisant to, kad savo mitingą jau buvo baigusi, skatino juos pasilikti.
Pirmiausia jau analizuotas vaizdo įrašas paneigia jos versiją apie tai, kad ji tariamai žemaičius
skatino neišvažiuoti, nes prašė pasirašyti jos rezoliuciją. Po ištransliuoto prašymo žemaičiams
neišvažiuoti vaizdo įraše neužfiksuota A. G. Astrauskaitės nurodytoji prašymo neišvažiuoti
priežastis – rezoliucijos pasirašymas, nors, minėta, ji, kalbanti nuo scenos į mikrofoną viso
mitingo metu puikiausiai girdėjosi. Taip pat puikiai girdėjosi jos žodžiai apie jos organizuoto
mitingo pabaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat puikiai būtų girdimi ir žodžiai, skirti
žemaičiams neišvažiuoti dėl rezoliucijos pasirašymo, tačiau, minėta, ji ištransliuoja tik
prašymą žemaičiams neišvažiuoti. Kita vertus, ji pati nurodė, kad, pranešusi apie mitingo
pabaigą, išvažiavo į Prezidentūrą, nes manė, kad šios institucijos administracija dirba tik iki
16.30 val., todėl skubėjo nuvežti rezoliuciją į raštinę. Ši pačios A. G. Astrauskaitės nurodyta
versija paneigia jos teiginį apie tai, kad žemaičius neišvažiuoti ragino tariamai dėl rezoliucijos
pasirašymo.
445. Minėta, kad A. G. Astrauskaitė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji turėjo pareigą
pasibaigus jos organizuotam mitingui pranešti žmonėms skirstytis, tačiau šios jai kylančios
pareigos nevykdė. Teisiamojo posėdžio metu apklausta didžioji dalis asmenų (tiek liudytojai,
tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji) teigia girdėję pranešimą, kad mitingas baigėsi ir dėl to
patys supratę, kad reikia skirstytis. A. G. Astrauskaitės nurodymo skirstytis nepatvirtino
didžioji dalis apklaustų asmenų. Priešingai, pvz., ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja
apklausta Indrė Malūnavičiūtė parodė, jog negali patvirtinti, kad A. G. Astrauskaitė būtų
sakiusi žmonėms skirstytis. Ji tai suprato po atsisveikinimo (t. 30, b. l. 57–60). Didžioji dalis
kaltinamųjų teisiamųjų posėdžių metu taip pat teigė arba negirdėję visiškai jokios
informacijos apie mitingo pabaigą ir pareigą išsiskirstyti, arba girdėję tik pranešimą, kad
mitingas baigėsi ir jau vėliau iš policijos pareigūnų išgirdę reikalavimą skirstytis.
446. Apibendrinant išdėstytus argumentus neįtikima A. G. Astrauskaitės versija, jog ji nesitikėjo,
kad žmonės po jos organizuoto mitingo neišsiskirstys. Pati nuolatiniais pasisakymais skatinusi
po jos organizuoto reginio oficialios pabaigos supti Seimą, sukilti prieš valdžią, pažeisti
viešąją tvarką, neišvažiuoti, priešintis, kovoti, nepasiduoti ir t. t., ji neturėjo jokio pagrindo
tikėtis, kad taip išprovokuotas žmonių sambūris išsiskirstys, tuo labiau, kad, minėta, ji net
nenurodė žmonėms to daryti. Todėl konstatuotina, jog A. G. Astrauskaitė aiškiai suvokė, kad

423

žmonių sambūris ne išsiskirstys, o jos provokacijų pagrindu, jos nevienkartiniu (tiek 2021 m.
rugpjūčio 7 d. renginio metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo metu) nurodymu po
17.00 val., po jos organizuojamo mitingo pabaigos supti Seimą, tiesiog persigrupuos prie
Seimo.
447. Papildomai pastebėtina ir ta aplinkybė, kad A. G. Astrauskaitė leidimo 2021 m. rugpjūčio
10 d. mitingui prašė iki 17.00 val. Iki šio momento ji prisiėmė ir įsipareigojimus, nurodytus
tiek jos pačios Savivaldybei teiktuose prašymuose suteikti administracinę paslaugą (t. 7,
b. l. 149–150, 151–152), tiek ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakyme Nr. A30-2637/21 „Dėl
organizuojamo mitingo“ (t. 7, b. l. 153–155) bei 2021 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme
Nr. A30-2639/21 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d.
įsakymo Nr. A30-2637/21 „Dėl organizuojamo mitingo“ pakeitimo“ (t. 7, b. l. 156–157) – be
kita ko iki 17.00 val. jai kaip renginio organizatorei tenkančios pareigos užtikrinti, kad nebūtų
keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei ir atliekami
kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai įvykdymo. Tačiau,
nepaisydama šios jai kaip renginio organizatorei iki 17.00 val. tenkančios pareigos, ji iš savo
pačios renginio išvyko apie 15.40 val., motyvuodama rezoliucijos į Prezidentūrą vežimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ši priežastis neeliminuoja A. G. Astrauskaitės kaip renginio
organizatorės atsakomybės už renginio dalyvių padarytus teisės aktų reikalavimų ir (ar)
viešosios tvarkos pažeidimus laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 17.00 val., kol, minėta, ji
savanoriškai, siekdama suorganizuoti mitingą, prisiėmė šiuos įsipareigojimus. Kai kurie
asmenys teigė, kad negirdėjo A. G. Astrauskaitės pranešimo apie jos organizuoto mitingo
pabaigą 15.40 val., jie iš viešojoje erdvėje esančios gausios informacijos žinojo, kad mitingas
tęsis iki 17.00 val., todėl pagrįstai tikėjosi, kad iki 17.00 val. jie turi teisėtą pagrindą būti
mitinge. Todėl konstatuotina, kad A. G. Astrauskaitė, žinodama, jog yra atsakinga už jos
suorganizuotą prie Seimo susirinkusių žmonių sambūrį, taip pat atsakinga už tai, kad būtų
užtikrinta, jog nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai
ar gyvybei ir atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai
įvykdymo, ji šias savo atsakomybes ir pareigas sąmoningai ignoravo, pasirinko išvykti iš
renginio vietos, o žmonių sambūrį palikti savieigai, prieš tai, minėta, išprovokavusi jį
nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei supti Seimą, įvairia leksika sukursčiusi ir išprovokavusi
žmonių sambūrio priešiškumą, nepasitenkinimą, neapykantą, priešinimosi teisėtai išrinktai
valdžiai nuotaikas, šiuos savo tikslus pasiekusi be kita ko ir tiesos neatitinkančios informacijos
(pvz., bus bandoma karine jėga malšinti gynybinius Lietuvos pasipriešinimų sukilimus,
valstybingumas dideliame pavojuje, mus puola ir ruošiasi naikinti vidiniai priešai, prieš mus
išrinktieji ketina nukreipti net karinės struktūros jėgas, mus ruošiasi valdyti karinė chunta ir
pan.) žmonių sambūriui nuolatiniu transliavimu, nuolatiniu skatinimu žmones sukilti,
priešintis, aiškiai suvokė, kad išprovokuos pačios suorganizuotą žmonių sambūrį viešai
šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.
448. Nesutiktina ir su A. G. Astrauskaitės teiginiu, kad ji kalbėjo metaforiškai, kad supti Seimą ji
kvietusi tariamai taikia akcija. Apie taikios akcijos organizavimą supant Seimą, tačiau nutylint
žodžius „taiki akcija“, įvertinus visus A. G. Astrauskaitės išsakytus nevienkartinius žodžius
kurstant, skatinant, provokuojant žmonių įvairias reakcijas (apie tai jau plačiai pasisakyta
anksčiau), nesusidaro net teorinės prielaidos. Visais A. G. Astrauskaitės ištransliuotais
tekstais buvo siekiama, ne kaip ji teigia, taikios akcijos, o priešingai – sąmoningo žmonių
sambūrio atlikto šiurkštaus viešosios tvarkos pažeidimo. Be to, nesutiktina ir su teiginiu, kad
A. G. Astrauskaitė kalbėjo metaforiškai. Ji, žinodama, kad žmonėms turi didžiulę įtaigos galią
(minėta, teisiamojo posėdžio metu pati nurodė, jog žinojo, kad žmonės jos klausosi, jai
paklūsta, ji dėl to džiaugėsi), gali savo išsakytais žodžiais žmonių sambūrį paveikti norima
veikimo kryptimi, nuolatiniais neigiamais pasisakymais apie valdžią bei žmonių kurstymu
neteisėtiems veiksmams, ji kalbėjo ne metaforiškai, o tiesioginėmis išsakytų žodžių
prasmėmis. A. G. Astrauskaitei, įvertinus jos darbinę patirtį – lietuvių kalbos mokytoja – turi
būti aiškiai suvokiama, kad metafora – tai stilistinė priemonė, tropas, vaizdingas perkeltinės

424

reikšmės posakis. Tačiau jos nuolatiniai pasisakymai apie tai, kad reikia priešintis, sukilti prieš
valdžią, nepaklusti, sustiprinant šiuos siekius nuolatiniu visos valdžios ar atskirų jos atstovų
menkinimu, niekinimu, neapykantos, įvairių neigiamų jausmų bei emocijų valdžiai skatinimu
ir provokavimu, niekaip negali būti vertinami kaip metaforiški. Tuo labiau, kad visi jos
2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo metu ištransliuoti pasisakymai neturi jokio metaforai
būdingo pobūdžio; jos pasisakymuose neaptinkama nei perkeltinės prasmės vaizdingas
posakis, nei stilistinė priemonė, tuo labiau jos išsakyti žodžiai negali būti vertinami kaip
tropai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su A. G. Astrauskaitės teiginiu, kad jos
žodžiai tariamai ištraukti iš konteksto, kad ji tariamai juokavo. Viso 2021 m. rugpjūčio 10 d.
mitingo metu A. G. Astrauskaitės transliuojamas kontekstas – neapykantos, nepasitenkinimo,
nusivylimo ir dėl to noro priešinti valdžiai bei prieš ją sukilti skatinimas. Todėl jai kaltinime
inkriminuotos frazės nėra, kaip teigia pati A. G. Astrauskaitė, ištrauktos iš konteksto, o yra tik
dalis viso tos dienos mitinge vyravusio nuoseklaus ir sąmoningai siekiamo bei organizuoto
konteksto. Jokios A. G. Astrauskaitės išsakytos frazės nėra ištrauktos iš konteksto. Jai
pareikštame kaltinime yra cituojami ištisi jos ištransliuoti tekstai, o ne paskiros neva ištrauktos
iš konteksto frazės; šie nuolatiniai tekstai, kurie nuosekliai ir nedviprasmiškai buvo žmonių
neapykantą, priešiškumą, nepasitenkinimą kurstantys ir skatinantys, imtis veiksmų ir pažeisti
teisės aktų reikalavimus skatinantys ir provokuojantys yra ne yra ištraukti iš konteksto, o
būtent atitinka A. G. Astrauskaitės siektą suorganizuoti renginio kontekstą. Analizuotame
vaizdo įraše užfiksuoti visi A. G. Astrauskaitės pasisakymai paneigia jos teiginį apie tai, kad
ištransliuodama visus neigiamus žmonių jausmus skatinančias kalbas ji tik juokavo,
priešingai, vaizdo įraše užfiksuota, kad A. G. Astrauskaitė nusiteikusi labai rimtai, jos
nusiteikimu užsikrečia ir nemaža dalis protestuoti susirinkusių ir vėliau, A. G. Astrauskaitės
paskatintų ir išprovokuotų, po oficialaus mitingo likusių žmonių, pradėjusių aktyvius
veiksmus, pažeidusių teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei atlikusių įvairius viešosios
tvarkos pažeidimus, kurie peraugo į šiurkščius.
449. Teisėjų kolegijos išvadą, kad A. G. Astrauskaitė turėjo išankstinį tikslą suorganizuoti žmonių
sambūrį ir jį išprovokuoti šiurkštiems viešosios tvarkos pažeidimams, patvirtina ir
A. G. Astrauskaitės elgesys išvykus iš be kontrolės palikto mitingo, peraugusio į protestą,
vėliau – į pavienius viešosios tvarkos pažeidimus ir galiausiai į masinius šiurkščius viešosios
tvarkos pažeidimus – riaušes. A. G. Astrauskaitė teisiamojo posėdžio metu teigė, kad,
atidavusi rezoliuciją, ji apie 17.20 val. grįžo prie Seimo. Apie 18.00 val. ji matė, kad prie
Seimo jau nebebuvo policijos pareigūnų. Taigi, ji prie Seimo, pagal pačios nurodytas
aplinkybes, dar buvo apie 18.00 val. Toliau ji dėsto – buvo pavargusi, sėdo į mašiną ir važiavo
per Gedimino pr., Žvėryno tiltą ir parvažiavo į Pilaitę, ėjo ilsėtis. Vakare įsijungė naujienas ir
pakraupo nuo to, kas vyksta. Tačiau pastebėtina, kad A. G. Astrauskaitė, bandydama atsieti
save nuo mitingo, jo tąsos pažeidžiant viešąją tvarką, pasimetė laike, prarado laiko orientaciją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos bendravimas su kitais asmenimis apie 2021 m. rugpjūčio
10 d. jos organizuoto mitingo tąsą, mitingo peraugimą į nekontroliuojamą protestą, virtusį į
ypač šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus, paneigia tokią jos versiją (kad ji po mitingo
grįžusi ilsėjosi, o vakare, įsijungusi naujienas, pakraupo nuo to, kas vyksta) ir patvirtina
išvadą, kad ji, grįžusi namo ir iškart (ne po poilsio, kaip nurodė) pamačiusi prie Seimo
vykstančius neramumus, dėl to nenustebo, tai atitiko jos lūkestį ir tikslą, kurio ji siekė tiek
2021 m. rugpjūčio 7 d. žmones kvietusi į mitingą 2021 rugpjūčio 10 d. ir leidusi suprasti, kad
jie, pasibaigus jos organizuotam mitingui, galės pažeisti teisės aktų reikalavimus ir supti
Seimą, tiek 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo metu jos siekį ir tikslą išprovokuoti žmonių
sambūrį tam, ką ji pamatė vakare, t. y. įstatymų reikalavimų nesilaikymą, viešosios tvarkos
pažeidimus, eigoje peraugusius į riaušes. Pastebėtina, kad nuo Seimo iki Pilaitės, kur gyvena
A. G. Astrauskaitė yra apie 7 km atstumas, vien parvykimui iki namų jai reikėjo tam tikro
laiko. Vėliau, A. G. Astrauskaitės teigimu, ji ilsėjosi. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu
kaltinamosios A. G. Astrauskaitės gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu (t. 112, b. l. 80–
84) be kitų daiktų taip pat buvo paimtas telefonas „Samsung“, o iš baudžiamojoje byloje

425

esančios 2022 m. birželio 9 d. Daiktų apžiūros protokole (apžiūrėtas jos kratos metu paimtas
telefonas) (t. 112, b. l. 112–119) užfiksuotos informacijos akivaizdu, kad praėjus vos 12-kai
minučių nuo A. G. Astrauskaitės buvimo prie Seimo ir išvykimui nuo Seimo, ji, bendraudama
su Nida Vasiliauskaite Facebook platformoje, 18.12 val. jau rašo pranešimą „rytoj apsups
Vyriausybę: meška žemaičių pabudo“. Iš tokio turinio pranešimo akivaizdu, kad, priešingai,
negu teigia A. G. Astrauskaitė, ji nė kiek nenustebusi, nešokiruota prie Seimo vykstančių
įvykių, jai jie tikėtini, ji žino ir šių įvykių būsimą tąsą, t. y. žino, kad žemaičiai (kuriuos ji
sukurstė, išprovokavo mitingo metu neišvažiuoti, taip pat viso mitingo metu provokavo
nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, priešintis valdžiai, jos priimamiems sprendimams ir t. t.)
kitą dieną apsups Vyriausybę. Vėliau tęsia susirašinėjimą ir tai pačiai N. Vasiliauskaitei
parašo „prisivaipys, čia tik pradžia, Lietuvos vyrai susivienys, tikiu, rimtesnei kovai“ (žinutė
išsiųsta 21.27 val.), 22.44 val. A. G. Astrauskaitė bendrauja su kitu asmeniu – Karolina
Sabilo – išsiunčia žinutę „vyrai nebijo, jie bus per naktį, renkasi vis daugiau žmonių“. Šių
žinučių parašymo laikas (minėta, pirma žinutė parašyta praėjus vos 12-kai minučių nuo
momento, kada A. G. Astrauskaitė dar buvo prie Seimo) ir jų turinys, minėta, paneigia
A. G. Astrauskaitės versiją apie jos tariamą poilsį grįžus po mitingo ir apie jai tariamai
netikėtą įvykių prie Seimo tąsą bei patvirtina išvadą, kad ji žinojo, kas vyks prie Seimo,
sąmoningai to siekė, organizavo žmones rinktis į sambūrį ir juos išprovokavo šiurkštiems
viešosios tvarkos pažeidimams, kuriais, minėta, vėliau dalijasi susirašinėdama su kitais
asmenimis. Dar vėlesni A. G. Astrauskaitės veiksmai – jos konspiracija, siekiant, kad
teisėsaugos institucijos nesužinotų jos bendravimo su kitais asmenimis apie 2021 m. rugpjūčio
10 d. prie Seimo vykusias riaušes turinio, nurodymas kitiems asmenims bendrauti „Telegram“
platformoje, kuri, anot A. G. Astrauskaitės, nėra susekama, joje negalima pasiklausyti
besikalbančių asmenų, susekti susirašinėjimo, tik patvirtina, kad A. G. Astrauskaitė,
suvokdama jai gresiančią atsakomybę už 2021 m. rugpjūčio 10 d. žmonių sambūrio susirinkti
organizavimą ir jo išprovokavimą šiurkštiems masiniams viešosios tvarkos pažeidimams,
bandė maskuoti savo veiksmus. Dar daugiau, ji savo veiksmus ikiteisminiame tyrime dėl
2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo, kuris peraugo į riaušes, derino ir su kitu kaltinamuoju (tuo
metu dar įtariamuoju) A. Kandrotu. Iš 2022 m. vasario 8 d. kaltinamųjų A G. Astrauskaitės ir
A. Kandroto telefoninio pokalbio (2022 m. kovo 17 d. Elektroninių ryšių tinklais
perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, t. 13, b. l. 185–
189) be kitos informacijos taip pat užfiksuota, kai A. Kandrotas klausia A. G. Astrauskaitės,
ar ji davė parodymus, ji atsako, kad atsisakė duoti ir pastabose įrašė, jog tai yra jos politinis
persekiojimas. Abu šituo pasidžiaugia.
450. Taigi, apibendrinant išdėstytus argumentus, atsižvelgus į tai, kad A. G. Astrauskaitė
žinodama, kad žmonės jos klausosi ir jai paklūsta, žinodama žmonių užsitęsusį nusivylimą dėl
pandemijos ir jos valdymo, 2021 m. rugpjūčio 7 d. savo pasisakymais organizavo žmonių
sambūrį – kvietė juos rinktis į 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą prie Seimo ir renginio metu
įvairiais pasisakymais leido žmonėms suprasti, kad, pasibaigus jos organizuotam mitingui,
žmonės galės pažeisdami galiojančius teisės aktus kitais būdais išreikšti protestą dėl valdžios
priimamų sprendimų – supti Seimą, o siekdama žmonių sambūrį išprovokuoti pažeisti viešąją
tvarką, ji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo metu įvairiais pasisakymais (ne retu atveju ir
tikrovės neatitinkančiais), ji siekė susirinkusius žmones sutelkti vienam tikslui – pažeidžiant
galiojančius teisės aktus, nepaklūstant teisėtiems pareigūnų reikalavimams ar kitaip šiurkščiai
pažeidžiant viešąją tvarką pasipriešinti teisėtai valdžiai ir jos priimamiems sprendimams,
t. y. A. G. Astrauskaitė dėjo maksimalias pastangas tam, kad išprovokuotų žmonių sambūrio
į valdžią nukreiptą agresiją ir suteiktų sambūrio agresyviems veiksmams organizuotumo ir
kryptingumo (kad žmonės apsuptų Seimą, vien jau dėl paties apsupimo pažeistų galiojančius
teisės aktus, nepaklustų policijos pareigūnų reikalavimams ar kitaip šiurkščiai pažeistų viešąją
tvarką). A. G. Astrauskaitė įvairiais pasisakymais pradėti antivisuomeninius veiksmus (po
17.00 val. supti Seimą, sukilti ir priešinti visais įmanomais būdais ir pan.), įvairių pasisakymų,
be kita ko ir melagingos informacijos į 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą jos pačios

426

suorganizuotam susirinkusių žmonių sambūriui skleidimu (kariniai įstatymai bus naudojami
prieš lietuvių tautą, tai reiškia karinį perversmą; valdžia, pasitelkusi karines jėgas, žada
įvykdyti karinį perversmą; mus ketina valdyti karinė chunta; bus bandoma karine jėga malšinti
žmonių pasipriešinimus ir pan.), kurstydama žmonių sambūrio agresyvumą bei skatindama
neigiamą sambūrio reakciją, suprato, kad ji taip provokuoja žmonių sambūrio šiurkščius
viešosios tvarkos pažeidimus ir norėjo taip veikti. Nors nei motyvai, nei tikslai nėra būtini
BK 283 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis požymiai, tačiau įvertinant tai, kad
A. G. Astrauskaitė siekė žmonių sambūrį išprovokuoti pažeisti galiojančius teisės aktus,
nepaklusti pareigūnų reikalavimams ar kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką
pasipriešinti teisėtai valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, konstatuotina, kad
A. G. Astrauskaitės veiksmai, nors ir žinant faktą, kad riaušių metu buvo tiek sužaloti
pareigūnai, tiek apgadintas įvairus turtas, pirmiausiai buvo nukreipti prieš viešąją tvarką, o ne
prieš asmens sveikatą ar nuosavybę. A. G. Astrauskaitė, organizuodama žmonių sambūrį ir jį
išprovokuodama šiurkštiems viešosios tvarkos pažeidimams, demonstravo akivaizdžią
nepagarbą visuomeninei tvarkai ir bendroms elgesio taisyklėms, tuo siekė pritraukti dėmesį,
sukelti rezonansą – apie tai ji dalijosi informacija savo asmeninėje socialinio tinklo
„Facebook“ paskyroje (t. 112, b. l. 66–71). A. G. Astrauskaitė džiaugėsi, kad sukoncentravo
daug dėmesio tiek Lietuvos teritorijoje, tiek ir džiaugėsi užsienio valstybių rodomu dėmesiu.
451. A. G. Astrauskaitei pareikštame kaltinime be kita ko buvo inkriminuotos aplinkybės, kad ji
„provokavo renginio dalyvius <…> viešai smurtauti ir niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją
tvarką“. Iš A. G. Astrauskaitei pateikto kaltinimo konstrukcijos akivaizdu, kad jai
inkriminuojamas provokavimas viešai šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, be kita ko nurodant
ir provokavimą viešai smurtauti ir niokoti turtą. Tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai,
kad A. G. Astrauskaitė būtų tiesiogiai kam nors kokiu nors būdu nurodžiusi, skatinusi,
agitavusi, provokavusi atlikti šiuos minėtus jai inkriminuotus veiksmus – smurtauti ir niokoti
turtą – baudžiamojoje byloje nesurinkta. Iš byloje esančių duomenų visumos galima tik
prielaida apie tokius A. G. Astrauskaitės tikslus. Atsižvelgusi į tai, kad nėra galimybės
nustatyti A. G. Astrauskaitės provokavimo mitingo dalyvius smurtauti ir niokoti turtą fakto
neabejotino buvimo, į tai, kad dėl tokio A. G. Astrauskaitės tikslo turėjimo yra tik prielaida,
vadovaudamasi BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisykle, kad visos abejonės ir (ar)
neaiškumai dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas
proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami
nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, taip pat vadovaudamasi in dubio
pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinami kaltininko
naudai) principu, teisėjų kolegija tikslina A. G. Astrauskaitei pareikštą kaltinimą, šalindama
iš jo provokavimą smurtauti ar niokoti turtą paliekant kaltinimą, kad A. G. Astrauskaitė
provokavo renginio dalyvius <…> viešai šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.
452. A. G. Astrauskaitei pareikštame kaltinime taip pat yra inkriminuojama aplinkybė, kad
2021 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 17.00 val., nekontroliavo protesto eigos
ir jo dalyvių veiksmų. Tačiau iš jau aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamoji
A. G. Astrauskaitė buvo mitinge nuo apie 9.00 val., nuolat buvo scenoje, vedė renginį, jį
kontroliavo iki to momento, kol išvyko į Prezidentūrą ir išvežė ten savo rezoliuciją. Tai vyko
apie 15.30 val. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nuo 9.00 val. iki apie 15.30 val.
A. G. Astrauskaitei nepagrįstai inkriminuojamas protesto eigos ir jo dalyvių
nekontroliavimas. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija tikslina A. G. Astrauskaitei pareikštą šią
kaltinimo dalį nurodydama, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo
apie 15.30 val. iki 17.00 val., nekontroliavo protesto eigos ir jo dalyvių veiksmų.
453. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios A. G. Astrauskaitės
veika kvalifikuotina pagal BK 283 straipsnio 1 dalį.