6 mln. eurų biudžeto iš biudžeto nušvilpę S.Skvernelis su L.Sacicku yra „kokybė”
Aurimas Drižius
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jis yra „kokybė”.
Jo parankinis Lukas Savickas mano, kad socdemai jam pavydi jo išminties ir populiarumo, todėl juos metė per bortą.
Pirmenu vieną istoriją, kuri geriausiai iliustruoja skvernelišką kokybę.
Tai yra dar 2020 m. premjeras Skvernelis paskelbė coronos pandemiją.
Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo gerai apgalvota afera.
Iš pradžių dar kovo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbia, kad mes visi mirsime nuo viruso, jeigu nebusime izoliuoti. Įvedus karantiną, nustoja galioti viešųjų pirkimų įstatymas. Tai reiškia, kad visos ministerijos paslaugas ir prekes perka iš ten, kur nori, ir už tokią kainą, kurios prašo pardavėjas.
Verygos vadovaujama SAM paskelbė, kad perka greituosius testus covid-19 nustatyti, ir nurodė, kad juos perka iš šių testų gamintojo.
UAB „Profarma“ pateikė paraišką, kad yra šių greitųjų testų gamintoja ir taip susižėrė 6 mln. eurų valstybės užsakymą. Nors „Profarma” negamino šių testų, ir suklastojo tai įrodančius dokumentus, tačiau „Profarmos“ vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, ir grasina, kad bet koks tyrimas tai gali baigtis verslo sužlugdymu.
Kitaip sakant, „Profarma“ pateikė dokumentus, kad ji gamina greituosius testus, ir įtarimai dėl klastotės buvo pareikšti šios įmonės vienam direktorių R.Laukiui.
Tačiau visa tai atrodo kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – SAM buvo pateiktas suklastotas dokumentas, kad „Profarma“ gamina kitos įmonės – Austrijos bendrovės – „Ameda Labordiagnostik“ – greituosius testus ir taip iš valstybės sukčiavimo būdu išviliota 6 mln. eurų. Beje, visa ši afera taip ir būtų likusi neišaiškinta, jeigu ne FNTT pastebėjimas, kad „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas“.
Tuo metu tikrosios greitųjų testų gamintojos – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybė Lietuvoje – įmonė „Pro Aris“ – siūlė S.Skvernelio vyriausybei įsigyti greitųjų testų covid-19 nustatyti po 3 eurus už vieną, tačiau SAM nutarė netaupyti ir nusipirko jų po 12 eurų už vieną.
Itin ironiška, kad SAM išleido daugiau nei 6 mln. eurų šiems testams pirkti, tačiau už pačius testus jų gamintojams sumokėta tik 1,5 mln. eurų. Maždaug 4,5 mln. eurų buvo pervesti Verygos patarėjams ir kitiems įvairiems „tarpininkams“.
Kovo 18-ąją premjero patarėjas Lukas Savickas elektroniniu laišku informavo sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę, kad reikia skubiai pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L.Jaruševičienė įpareigojo dabar jau mirusį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą Vytautą Zimnicką nedelsiant priimti sprendimą dėl testų įsigijimo. Jau po dviejų dienų, kovo 20-ąją, bendrovei „Profarma“ buvo pervesti 6 milijonai 50 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus iš Austrijos bendrovės „Ameda“ turėjo būti nupirkta 510 tūkstančių greitųjų testų. Vieno testo kaina – beveik 12 eurų. Milijonai buvo pervesti nepaisant to, kad dar kovo 18 dieną oficiali „Amedos“ atstovė – sostinės bendrovė „Pro Aris“ pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai analogiškus testus pirkti mokant tris eurus už vienetą arba dar pigiau, jei būtų perkamas didelis kiekis.
Beje, maždaug tuo pat metu šiuo „Pro Aris“ pasiūlymu pasinaudojo Krašto apsaugos ministerija, nupirkusi 15 tūkstančių testų už 51 tūkstantį eurų.
Tuo metu daugiau kaip 6 milijonus eurų gavusi „Profarma“ pinigų savo sąskaitose nelaikė – pasilikusi sau nedidelį tarpininkavimo mokestį didžiąją dalį pinigų pervedė sandėliuke prisiglaudusiai „Bona diagnosis“. O iš pastarosios įmonės didelės sumos buvo pervestos kelioms užsienio bendrovėms bei privatiems asmenims. Viena pinigus gavusių užsienio bendrovių apie 1,5 milijono eurų pervedė testus pardavinėjančiai Austrijos kompanijai. Būtent tokios kainos buvo užsiprašę austrai. Kiti pinigai – apie 4,5 milijono eurų liko užsienio įmonių sąskaitose.
Tačiau šios operacijos sukėlė įtarimų FNTT. Birželio 10 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai pareikšti šešiems asmenims. Tarp jų – ir sveikatos apsaugos viceministrei L.Jaruševičienei, kuri netrukus po to atsistatydino.
Vilniaus apygardos prokuratūra areštavo įtariamųjų pinigus ir nekilnojamąjį turtą. Buvo areštuotas prabangus R.Laukio beveik 200 kvadratinių metrų ploto butas su terasa sostinės Lyglaukių gatvėje, taip pat L.Pečiulaičio namas S.Gimžausko gatvėje Kaune. Beje, L.Jaruševičienė birželio 1 dieną 88 tūkstančius eurų padovanojo savo dukrai butui pirkti.
Beje, ta aplinkybė, kad FNTT nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, yra pareikšti ir įtarimai neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, matyt, reiškia, kad dalis šių pinigų sugrįžo jo organizatoriams.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.
Valstybės tarnautoja įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.
