Žmogaus nužudymas kainuoja pigiau nei Tapino orumas
Nuo kada moralinė žala dėl orumo ir reputacijos viršija žalą už žmogaus nužudymą?
Lapkričio 10 d. įvyko Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos dalininkų susirinkimas. Steigimo metu asociacijoje buvo penki nariai, o šiandien priimti dar trys.
Susirinkimas priėmė viešą pareiškimą „Vilniaus apygardos teismo diversija prieš visuomenės informavimo ir saviraiškos laisvę” (visas tekstas prisegtas).
LŽA konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai ir priteistos sumos dydis (daugiau kaip 166 tūkst. eurų) atitinka strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) kriterijus, kuriems taikoma prevencija pagal 2024-04-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 1069. Kad tai yra SLAPP, o ne paprasta byla dėl žalos atlyginimo, siekis sunaikinti alternatyvią žiniasklaidą, rodo ir faktas, kad Generalinė prokuratūra ir VMI įsijungė į viešą kampaniją, mėgindama sutrikdyti piliečių paramos rinkimą „strategine” nutartimi priteistoms drakoniškoms sumoms sumokėti.
LŽA direktorius Gintaras Songaila susidariusią padėtį po spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pakomentavo taip:
„Jei kas galvoja, kad teismo nutartis nukreipta tik prieš vieną žiniasklaidos grupę, tai labai klysta. Nutartis nukreipta prieš visą žiniasklaidą.
Jei nutartis liks galioti, tai visa, kas pirmą kartą paskelbta dalijimosi vaizdo medžiaga platformose arba ką paskelbs asmenys tiesioginėse laidose nebus laikoma pirminiu informacijos šaltiniu. Už paskelbtą informaciją atsakys tie juridiniai asmenys, kurie ją išplatins, retransliuos ir pan., ir tiesioginių laidų prodiuseriai – už tai, ką pasakys jų svečiai. Teismo nutartis nukreipta ir prieš visą Lietuvos teisinę sistemą, nes ji priimta šiurkščiai pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 4 ir 5 punktus ir paneigiant teismų praktiką dėl redakcinės atsakomybės taikymo.”
Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos
VIEŠAS PAREIŠKIMAS
Vilniaus apygardos teismo diversija prieš visuomenės informavimo ir saviraiškos laisvę
Vilnius, 2025-11-10
Tęsiasi karštos viešos batalijos dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos,
susidedančios iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos
Volodko, š.m. spalio 24 d. nutarties (toliau tekste – Kolegija, Nutartis).
Žiniasklaidoje pasirodė klaidinančių pranešimų, kad ši apeliacinės instancijos teismo Nutartis esą nustatė
faktą, jog atsakovai (Artūras Orlauskas ir kiti viešosios informacijos rengėjai) „apšmeižė“ ieškovą Andrių
Tapiną ir kad esą už tai A. Orlauskui ir kitiems atsakovams buvo skirtos „baudos“. Iš tiesų šioje byloje buvo
nagrinėjamas ieškinys ne dėl šmeižto, o dėl A. Tapino garbės ir orumo bei dėl „Laisvės TV“ reputacijos.
Kolegija, paneigdama daugelį pirmosios instancijos teismo argumentų, priteisė atsakovams iš viso daugiau
kaip 166 tūkst. eurų sumą (žalos atlyginimas už A. Tapino garbės ir orumo pažeidimą, pakenkimą Laisvės TV
reputacijai ir bylinėjimosi išlaidos, o ne bauda). Žiniasklaidoje teisingai pažymima, kad Kolegijos priteista
suma tokio tipo bylose neturi precedento. Priteistas žalos atlyginimas už vieno asmens orumą ir vienos
įstaigos reputaciją yra gerokai didesnis nei kitų teismų priteisiamas žalos atlyginimas už žmogaus
nužudymą.
Šioje byloje buvo nagrinėjami nepriklausomoje žiniasklaidoje paskleisti A. Orlausko teiginiai, susiję su
Turkijos drono „Bairaktar“ pirkimo iš piliečių paaukotų lėšų aplinkybėmis. Nepaisant to, kad už piliečių
paaukotus 6 mln. eurų „Bairaktaras“ nebuvo nupirktas ir didžioji paaukotų lėšų dalis ieškovų buvo išleista
kitiems pirkiniams ir kitai veiklai, Kolegija nusprendė, kad atsakovų paskleisti teiginiai dėl paaukotų lėšų
panaudojimo ne pagal aukotojams deklaruotą paskirtį ir dėl šių lėšų panaudojimo neskaidrumo atsakovų
nebuvo įrodyti. Iš pačių ieškovų nesyk paskleistos informacijos galima spręsti, kad iš beveik 6 mln. eurų
sumos tik 1,5 mln. buvo išleisti „papildomai kovinei įrangai” prie Bairaktaro, tad galima spėti, kad tik šios
išlaidos galėjo būti susijusios su Turkijos Ukrainai padovanotu Bairaktaru, nors teismas realiai nė netyrė, ar
taip iš tiesų buvo ir ar tokios išlaidos objektyviai buvo reikalingos.
Dar blogiau, kad teismai netyrė ir to, kaip buvo panaudota likusi beveik 4,5 mln. eurų suma. Neaišku, kokiu
gi pagrindu Kolegija nusprendė, jog A. Tapinas ir „Laisvės TV“ neturėjo jokios materialinės naudos iš šių
paramos transakcijų, nors paaukotos lėšos galimai buvo naudojamos ne tik jų pirkiniams, bet ir nesusijusiai
veiklai finansuoti. Šios ir kitos aplinkybės dar bus galimai ištirtos Aukščiausiame Teisme arba (ir) Europos
Žmogaus teisių teisme. Tačiau kai kurios Nutarties dalys turi pasekmių jau šiandien ir ne tik atsakovų veiklai,
bet visai žiniasklaidai ir visai pilietinei visuomenei. Kolegijos nutartis tiesiogiai prieštarauja Visuomenės
informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 ir 4 punktams, kurie nustato, kad viešosios informacijos rengėjams nėra
taikoma redakcinė atsakomybė už jų skelbiamą informaciją, jeigu jie nurodo pirminį anksčiau skelbtos
informacijos šaltinį, ir jeigu informaciją paskelbė „tiesioginėse programose“ su viešosios informacijos
rengėjais „nesusiję visuomenės informavimo priemonės naudotojai“, t.y. jei ją paskelbė asmenys,
dalyvaujantys tiesioginėse laidose. Taigi, pagal įstatymą ir pagal teismų praktiką už paskelbtą informaciją
atsakomybė taikoma tik tiems asmenims, kurie pirmieji paskelbė informaciją, jeigu ji nebuvo paneigta, o
taip pat „tiesioginių programų“ dalyviams, jeigu jie nesusiję su šių programų rengėju.
Kolegija nusprendė, kad kabelinė televizija (INIT TV), kuri pagal sutartį retransliuoja You Tube kanalus,
atsako už šiuose kanaluose ir apskritai Google Lithuania platformose paskelbtą turinį, todėl privalo
„solidariai“ atlyginti žalą, kurią padarytų šiuose kanaluose ir platformose paskelbta kitų asmenų informacija.
Taip pat Kolegija nusprendė, kad visi tiesioginių laidų rengėjai, jei šių laidų vedėjai tiesiogiai „nepatikslina“
laidos svečio pasisakymų (šiuo atveju UAB „Goruva“ Karšto Komentaro TV kanale ir UAB „Nataiva“ OpTV
kanale), privalo „solidariai“ atsakyti už šio asmens paskelbtą turinį, nes toks asmuo esą turi būti laikomas
„susijusiu“ su tuo viešosios informacijos rengėju, kurio laidoje dalyvauja. Tai revoliucinė, visą visuomenės
informavimo sistemą griaunanti Kolegijos naujovė, dėl kurios turėtų susirūpinti visa Lietuvos visuomenė.
Nuo šiol tiesioginių laidų dalyviai atsakys už laidos svečio pasisakymus, o svečias galės skelbti bet kokią
informaciją ir už ją neatsakyti, jeigu tik laidos vedėjas nesuskubs tinkamai „patikslinti“ galimai neteisingos
informacijos.
Visos aukščiau išdėstytos Nutarties aplinkybės, o pirmiausia – drakoniškas išieškomos ir priteistos moralinės
žalos dydis parodo, kad pats ieškinys ir šališkas bylos nagrinėjimas yra priskirtini kategorijai strateginių
ieškinių, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP, žr. Europos Parlamento ir Tarybos 2024 m.
balandžio 11 d. Direktyvą Nr. 1069, skirtos tokių ieškinių prevencijai). Kad tikrasis šios bylos tikslas yra visai
ne „žalos atlyginimas“, o tik siekis finansiškai sunaikinti alternatyvius informacijos šaltinius, rodo ir viešai
prieš kelias dienas paskelbtas Generalinės prokuratūros bei VMI įsijungimas, siekiant sutrikdyti piliečių
paramos teisminei gynybai rinkimą, nors paramos gavėjo statusas tokią teisę garantuoja. Jei būtų siekiama
tik atlyginti žalą, tai reikėtų tik džiaugtis, kad bus greitai surinkta ir sumokėta visa „žalai atlyginti“ priteista
suma. Tuo labiau, kad visa ši suma, kaip viešai pareiškė A. Tapinas ir „Laisvės TV“, bus persiųsta Ukrainai
paremti.
LŽA ketina artimiausiu metu, nė nelaukiant kasacinio skundo parengimo bei jo nagrinėjimo Aukščiausiame
Teisme, kreiptis į tarptautines organizacijas, padedančias ginti informacijos ir saviraiškos laisvę, žmogaus
teises ir žiniasklaidos nepriklausomybę. LŽA narių skaičius auga. Kviečiame visus Lietuvos informacinės
erdvės dalyvius telktis prieš tokias atakas ir, kas pageidauja, jungtis į LŽA, kuri buvo įsteigta rugsėjo mėnesį.
LŽA direktorius Gintaras Songaila,
El. p. gsongaila@gmail.com , mob. tel. nr.: +370-650-70601
