Policija prievartavo moteris

Viešas kreipimasis į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjai
Evai Mindiul ir prokurorui Edvinui Navickui (nuotr. viršuje su Grunskiene) dėl stalinistinio teroro ir represijų sugrąžinimo ir taikymo prieš civilius asmenis , faktiškai atkuriant valstybės smurto modelį, būdingą totalitariniam režimui.

Prokurorai, kurie civilius asmenis galimai atrenka „už atlygį“  ” per pažintį”” …..kaip „netinkamus“, juos dehumanizuoja, paverčia „daiktais / objektais“ procesiniuose dokumentuose ir taiko prievartą valstybės vardu, vykdo sistemingą išpuolį prieš civilius asmenis. Tokie veiksmai sudaro nusikaltimų žmoniškumui sudėtį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, nepriklausomai nuo to, kad aukos priklauso tai pačiai tautai. Ši praktika savo represiniu pobūdžiu prilygsta Stalino  režimų vykdytoms masinėms represijoms, kurios tarptautinėje teisėje kvalifikuojamos kaip nusikaltimai žmoniškumui

Nuotr. – viršuje savo šeimos egzekuciją galimai užsakęs valdininkas E.Sliesoraitis, apačioje jo buvusi sutuoktinė ir dukros

2026-01-15 apie 9.30 val. į E. S. ( redakcijai pavardė žinoma ) į privatų namą įsiveržė žmonės apsirengę
policijos uniforma , kuriems, kaip vėliau pati prisistatė, vadovavo tyrėja Eva Mindiul. Be jokio teismo
sprendimo ir be kratos orderio buvo panaudotas atviras fizinis smurtas prieš namo savininkę – smulkaus
kūno sudėjimo moterį, sveriančią apie 45 kg. Pareigūnai, jos pačios namuose , klykdami , kad ji esą
„priešinasi policijos veiksmams“, ją pargriovė, surakino antrankiais, paklupdė ant žemės ir smurtavo. Į
klausimą kokių pagrindu visi šie asmenys įsiveržė , tyčiojosi ir kankino namo savininke tyrėja Eva
Mindiul įžūliai pareiškė, kad jokio kratos orderio jai nereikia, esą „orderiai reikalingi tik Amerikoje“.
Patyrusi fizinį ir psichologinį smūgį, E.S. nualpo; jąi mažumėle atgavus sąmone , pareigūnai, surakino ir
nutrenkė ant grindų ir ėmė spardyti , vėliau nutempė ant kėdės, o ginkluotas, pilna antiteroristine
ekipuote policininkas praktiškai įrėmė ginklą jai į galvą., o V. Sliesoraitienei kitas pareigūnas tylėdamas
pirštai ėmė rodyti ženklus ir įvairias grimasas iš kurių ji suprato , kad ją kankins ir galimai nužudys . Po
šio smurto prieš moteris policininkai pareiškė, kad „krata jau atlikta“, ir pareikalavo, jog E.S. bei jos
motina Viktorija Sliesoraitienė, atvykusią į svečius pas dukrą , vertė ir pirštu baksnojo kur jos privalo
pasirašyti kratos protokolą. Viktorija Sliesoraitienė tuo metu buvo prieš savo valią , faktiškai išrenkta
nuogai tariamam medicininiam veiksmui, o tyrėja Eva Mindiul ją apžiūrinėjo atvirai atrodytu gašliu
žvilgsniu. Visa tai buvo daroma be jokio procesinio statuso suteikimo, be paskelbtos paieškos ir be
teisėto pagrindo, jėga primetant stalininio teroro ir represijų sugrįžtuves , juolab , kad vienas iš
policininkų atrodo save vadinosi Marek gasdino , kad gali prabilti RUSIŠKAI
2026-01-15 surašytame vadinamajame „kratos protokole“ policijos pareigūnai ir vyresnioji Eva Mindiul,
nurodė , kad kratą , atliko vadovaujantis BPK 145 straipsniu, tai yra pagal šį straipsnį kaip ir privalėjo
“Ieškoti /ojo Viktorijos Sliesoraitienes LAVONO , nes nenurodė nei ieškomų daiktų, nei dokumentų,
nei nepateikė jokio nutarimo dėl kokio nors „ieškomo asmens“ statuso, nes būtent šias sąlygas BPK
145 straipsnis ir reglamentuoja.

Tokiu būdu BPK 145 straipsnis buvo įrašytas į vadinamąjį „kratos protokolą“, siekiant pateisinti civilių
asmenų bei jų turto užpuolimą , o anot vieno kratą atlikusio ” policininko , jratą vykdė , nes “ paskebta
nepaprastoji padėtis ’ Paklausus policininko kada ir kas valstybėje pakelbė “nepaprastąja padėti jis
grasino , kad neskaitau įstatymu . Tai kaip galima suprasti nauja marodieriavimo praktika – gikluoti
policininkai įsilaužia į privačius namus , sumuša namo savininkę , ją surakina, o surakintą . trankia į
sieną ir spardo policininko batu Viktorija Sliesoraitienė velka į policijos automobilį , gnaibo ir žaloja
kairę ranką .
Šiuos teroristinius , represinius veiksmus policinkai atliko vadovaujami Evos Mindiul , tai buvo
padaryta nepaskelbus Viktorijai Sliesoraitienei paieškos ir nesuteikus jai jokio procesinio statuso, kaip
vėliau supratau , privačiam asmeniui Vygantui Sliesoraičiui paliepus ir panorėjus .
Dar daugiau šie policininko uniforma vilkintys ir iki dantų gikluoti žmones surašė “ Kratos metu rastų ir
paimtų objektų apyrašą “ Kuriame nurodė ,kad rado ir paėmė DAIKTĄ /OBJEKTĄ – Viktoriją

Sliesoraitiene – po šio daikto /objekto Viktorijos paėmimo pasirašė Eva Mindiul. Tik lieka neaišku kokią
produkciją iš kratos metu paimto daikto Viktorijos Sliesoraitienes gamins Ponia Eva Mindiul – ridikiulius ,
batus ir/ar mėsos konservus… nes anot ,kaip galima suprasti, jos bendrininkų “valstybėje yra
ekstremali situacija” ir” gali prabilti rusiškai ”?
Tokiu veiksmu aš žmogus Viktorija Sliesoraitiene buvau tyrėjos Evos Mindiul sąmoningai redukuota iki
daikto, t. y tyrėja . paneigė mano žmogiškumo egzistencija ir įvykdė stalininį sisteminį mano kaip
žmogaus dehumanizavimą .
Ginkluotų asmenų įsiveržimo ir smurtavimo grupei vadovavusi tyrėja Eva Mindiul, veikdama valstybės
vardu, sąmoningais veiksmais ir oficialiais procesiniais dokumentais- Kratos metu rastų ir paimtų
objektų apyrašu , gyvą žmogų mane Viktoriją Sliesoraitiene redukavo iki „daikto / objekto“, taip
paneigdama mano kaip žmogaus egzistavimą. Toks žmogaus sunaikinimas valstybės vardu peržengia
bet kokios teisės ribas ir kvalifikuotinas kaip dehumanizavimas – vienas esminių nusikaltimų
žmoniškumui požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnį. Mano kaip
žmogaus pavertimas „daiktu“ yra tyrėjos veikiančio valstybės vardu veikų riba už už kurios prasideda
nusikalstami veiksmai prieš pačią žmogaus egzistenciją ir tarptautinėje teisėje laikomas vienu
sunkiausių nusikaltimų žmoniškumui , už kurį taikoma individuali baudžiamoji atsakomybė be senaties.
Vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalimi, BPK 2 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienes prašau :
inicijuoti ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyrėjos Evos Mindiul veikų, turinčių Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje numatyto nusikaltimo žmoniškumui

Pagarbiai
’Dr. Viktorija Sliesoraitiene