Ukraina laukia stebuklo, kurio nebus
Rostislavas Iščenkas
Perskaičiau dar vieną antraštę Rusijos spaudoje:
„Ukraina pasmerkta, jeigu…“ – ir toliau: jeigu ji nesugebės atgabenti į frontą 2 milijonų karo vengiančių asmenų, jeigu nepagrobs 200 tūkstančių dezertyrų ir neatsiųs jų į frontą, jeigu neras papildomų šimtų milijardų dolerių ir eurų.
Taip pasakė naujasis Ukrainos gynybos ministras.
Nežinau, ką daryti su Europos kiaurų kišenių plėšimu dėl milijardų dolerių ir eurų. Tačiau euro–ukrainietiška praktika ir patirtis rodo: nėra tokio elgetos, iš kurio nebūtų galima nuplėšti paskutinio marškinio (net jei jis purvinas ir suplyšęs).
O štai galimybę „pastatyti į rikiuotę“ ir „nusiųsti į apkasus“ galima apskaičiuoti tiksliai. Tam nereikia aukštosios matematikos subtilybių – pakanka keturių aritmetikos veiksmų.
https://twitter.com/i/status/2011916396968489109
Ir skaičiuoti reikia, nes pasakojimai apie tai, kad Ukrainoje vis dar yra milijonai „mobilizacinio potencialo“, kurie „vos pasiekę frontą privers rusus klauptis“, platinami ne tik Ukrainos ministrų, bet ir Rusijos piliečių, kurių protus apakina didelių skaičių magija.
Potencialiai Ukraina iš tiesų galėtų sugauti ir nusiųsti į frontą dar tris ar keturis milijonus savo piliečių, o jei reikėtų – ir dešimt milijonų, įskaitant moteris. Nesigilinkime į ginčus apie tokio papildymo kokybę ir iš jo suformuotų dalinių kovinį pajėgumą. Neklauskime ir to, ar po tokio „papildymo“ dezertyrų skaičius neviršytų dviejų milijonų vietoje dviejų šimtų tūkstančių.
Tarkime, kad trys ar keturi milijonai – tai daug, ir net jei pusė jų pabėgtų, o Ukrainos kariuomenės nuostolių lygis dėl prastesnės papildymo kokybės padvigubėtų, tokio papildymo pakaktų metams karo.
Atrodytų, kad teiginiai apie Ukrainos gebėjimą kariauti labai ilgai pasitvirtina.
Tačiau yra niuansas. Neužtenka turėti potencialą, neužtenka ir karo komisariatų, kurie jį sugaudytų ir išsiųstų į frontą. Dar būtina, kad per laiko vienetą į frontą atgabenamų papildymų skaičius viršytų arba bent jau visiškai kompensuotų to paties fronto patiriamus nuostolius.
Pavyzdžiui, Rusija, remiantis kasmetinėmis Gynybos ministerijos ataskaitomis, nuo 2023 m. pritraukia apie pusę milijono savanorių per metus – maždaug po keturiasdešimt tūkstančių per mėnesį (2022 m. neskaičiuojame, nes tuomet, be savanorių verbavimo, vyko ir mobilizacija).
Per pastaruosius trejus metus Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų skaičius Ukrainos fronte išaugo nuo 250 tūkstančių žmonių (2022 m. antroje pusėje) iki 750 tūkstančių, kuriuos Putinas paskelbė 2025 m. pabaigoje. Kol kas, įskaitant užnugarį ir strategines pajėgas (aviaciją, laivyną, raketines pajėgas), veikiančias iš Rusijos Federacijos teritorijos, kovinėse operacijose gali dalyvauti iki vieno milijono žmonių.
Tai reiškia, kad aktyvių karių skaičius, palyginti su 2022 m. pabaiga, išaugo tris–keturis kartus, t. y. vidutiniškai Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kas mėnesį gaudavo penkiolika–dvidešimt tūkstančių žmonių daugiau kaip papildymą, nei jų iš rikiuotės pasitraukdavo dėl įvairių priežasčių (ne tik žuvusių ir dingusių be žinios, bet ir sužeistų, karo belaisvių, sergančių, dėl amžiaus ar kitų priežasčių atleistų iš tarnybos).
Tai labai geras rodiklis, leidęs iki 2024 m. pabaigos pasiekti stabilų skaitinį pranašumą prieš Ukrainos kariuomenę fronte ir toliau jį didinti.
Ukrainos kariuomenėje vaizdas priešingas. 2022 m., savanoriško entuziazmo bangos vedama, Ukraina (pagal Kijevo duomenis) kas mėnesį į frontą kaip papildymą siųsdavo apie 65–70 tūkstančių žmonių. 2022 m. karas dar buvo ribotas, vyko lygiagrečios derybos, Rusija darė „geros valios gestus“, periodiškai būdavo laikinos paliaubos, todėl Ukrainos kariuomenės nuostoliai buvo mažesni nei vėlesniais metais.
Visa tai leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms metų pabaigoje išaugti iki 950–970 tūkstančių žmonių (Ukrainos propaganda nurodė vieno milijono skaičių) – tai penkiskart daugiau nei pradinis skaičius. Taip pat svarbu prisiminti, kad dauguma mobilizuotų ukrainiečių ir savanorių turėjo patirties Donbaso kare (nuo 2014 m. per aštuonerius metus Kijevas per „antiteroristines operacijas“ Donbase buvo perleidęs daugiau nei 800 tūkstančių žmonių).
2022 m. Ukraina sugebėjo į tarnybą įvesti maksimalų skaičių ir aukščiausios kokybės, patirties ir parengimo požiūriu, personalą.
Jau 2023 m. savanorių srautas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas smarkiai sumažėjo, nuostoliai išaugo (vien per tris 2023 m. vasaros kontrpuolimo mėnesius – liepą–rugsėjį – Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie 63–65 tūkstančius negrįžtamų nuostolių), o mėnesinis papildymo tempas sumažėjo iki 40–45 tūkstančių žmonių.
Rusijos gynybos ministerija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų metinius nuostolius įvertino 380–400 tūkstančių žmonių, tačiau panašu, kad tai buvo arba pernelyg atsargus vertinimas, nuvertinęs nuostolių skaičių, arba Ukrainos ginkluotosios pajėgos pervertino gautų papildymų kiekį.
Metų pabaigoje Ukrainos kariuomenė pranešė apie tą patį – 970 tūkstančių – skaičių kaip ir ankstesniais metais. Tai reiškia, kad nuostolių skaičius turėjo atitikti papildymų skaičių. Esant 40–45 tūkstančiams papildymų per mėnesį, per metus kariuomenė gavo 480–540 tūkstančių žmonių. Vidutinį – 520 tūkstančių – skaičių galima laikyti realiu 2023 m. Ukrainos kariuomenės bendrų nuostolių skaičiumi.
2025 m. pabaigoje vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Syrskis pareikalavo padidinti kariuomenės skaičių „bent iki 700 tūkstančių žmonių“.
Tai reiškia, kad tuo metu jis buvo sumažėjęs bent iki 600 tūkstančių, o greičiau – iki 500 tūkstančių (ar net mažiau).
Tuo pat metu, jei tikėti Kijevo pranešimais, 2024 m. vidutinis mobilizuotų asmenų skaičius per mėnesį sudarė 35 tūkstančius (420 tūkstančių per metus), o 2025 m. – 25 tūkstančius (300 tūkstančių per metus).
Tai reiškia, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 720 tūkstančių papildymų, o jų bendras skaičius sumažėjo nuo 970 tūkstančių iki 500–600 tūkstančių žmonių.
Taigi per dvejus metus negrįžtami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai (žuvę, dingę be žinios, suluošinti ir kiti, nebegalintys grįžti į tarnybą) sudarė nuo 1 milijono 70 tūkstančių iki 1 milijono 170 tūkstančių žmonių.
Kaip matyti, nuostolių tempas didėja, o papildymų kiekis ir kokybė mažėja. Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė skundžiasi, kad maždaug pusė gaunamų papildymų pabėga dar nepasiekę fronto, taip dar labiau pablogindami fronto dalinių skaičiaus padėtį.
Ukrainos kariuomenės nuostolių didėjimo ir papildymų mažėjimo dinamika yra objektyvus dalykas.
Po 2023 m. kontrpuolimo žlugimo niekas nebetiki Ukrainos gebėjimu „užvaldyti“ savo „mobilizacinį potencialą“, nes niekas – niekada, jokioje pasaulio šalyje – nenori mirti be prasmės.
Laikui bėgant, didėja ir karo komisariatų vengiančių asmenų patirtis. Dauguma tų, kuriuos buvo lengva sugauti, jau sugauti, o likusieji tampa vis sunkiau pasiekiami.
Savanorių skaičius beveik išseko. Neįmanoma smarkiai padidinti į apkasus siunčiamų žmonių skaičiaus.
Ir tai neturi prasmės, nes lygiagrečiai mažėjant mobilizuojamųjų skaičiui, sparčiai auga dezertyrų skaičius (2024 m. pradžioje, pagal Kijevo duomenis, jų buvo 20 tūkstančių, o 2025 m. pabaigoje – oficialiai 200 tūkstančių. Neoficialiai – Dievas žino kiek).
Tokiomis sąlygomis hipotetinis sugavimų didinimas tiesiog sukeltų naują dezertyrų bangą.
Tuo tarpu Rusijos ginkluotosios pajėgos tampa vis labiau patyrusios ir mažiau sentimentaliai nusiteikusios: buvusios valstybės vienybės prisiminimai seniai užleido vietą kariniam pragmatizmui, o pašalinus vienintelį Ukrainos pranašumą – dronų skaičių ir jų naudojimo patirtį – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolių augimas tampa eksponentinis.
Kol naujasis Ukrainos gynybos ministras kalba apie tai, kiek dar žmonių reikia įstumti į apkasus, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius ir kokybė toliau mažėja.
Net nekalbėsiu apie lygiagrečiai mažėjantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų techninį potencialą ir amunicijos tiekimą (naujasis ministras šios problemos dar nepaminėjo – gal jis apie ją nežino, o gal žino, kad ji neišsprendžiama).
Taigi jokio „jeigu“ nėra.
Ukraina pasmerkta. Stebuklo nebus, laukti nėra prasmės. Kiekvienas, kuris nori gyventi, turi pasiduoti arba išsisklaidyti į visas puses, nes net jei diktatoriui Zelenskiui pavyktų išspausti dešimtis milijardų dolerių ir eurų, jis jais su niekuo nesidalys.
