Advokatė L.Razvickienė : „Prokurorai gali paveikti bet kurį teisėją”

Aurimas Drižius

Atrodo, kad advokatams trūko kantrybė matant kaip teismai nagrinėja bylas, ir kaip teisėjus laiko „pakabintus” prokurorai ir policininkai

Atsakovės V. Č. atstovė advokatė L. Razvickienė pareiškime dėl nušalinimo kelia abejones dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grįsdama aplinkybėmis, kad Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, teisėjai I. Savkinienė, V. Kanapinskas, prokurorai ir galimai kiti pareigūnai gali daryti poveikį ir paveikti bet kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją.

Advokatė nurodo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas Pašvenskas ir atsakovės atstovė kelis metus kartu studijavo ir dirbo, tačiau teisėjas nenurodė šios aplinkybės ir apsiėmė bylą nagrinėti,

LiETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su atsakovės V. Č. atstovės advokatės Laimos Razvickienės pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo ir viso teismo nušalinimo bei prašymu perduoti civilinę bylą Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi perduotas išspręsti atsakovės V. Č. atstovės advokatės Laimos Razvickienės prašymas, kuriuo prašoma: 1) nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Gintarą Pašvenską (nuotr. viršuje) nuo civilinės bylos Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjimo ir inicijuoti šiam teisėjui drausmės bylą; 2) nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas nagrinėjančius teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjimo; 3) perduoti civilinę bylą Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.
2. Prašymai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

2.1 Bylą nagrinėjantis teisėjas G. Pašvenskas teismo administracijai nenurodė aplinkybių, keliančių abejones dėl jo nešališkumo, t. y. kad teisėjas ir atsakovės atstovė kelis metus kartu studijavo ir dirbo.

2.2 Bylą nagrinėjantis teisėjas 2025 m. gegužės 20, 22 ir 27 d. bei birželio 3 d. priėmė nepagrįstas nutartis, kadangi šiose nutartyse nurodė nepagrįstus reikalavimus ir argumentus dėl atsakovės atstovės sveikatos būklės. Dėl šių aplinkybių bylą nagrinėjantis teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir atsakovės atstovės sveikatos būkle.

2.3 Civilinė byla buvo specialiai paskirta nagrinėti iš Kaišiadorių kilusiam teisėjui. Tokią prielaidą atsakovės atstovė padarė atsižvelgusi į ieškovo partnerės socialinių tinklų paskyroje viešai pateiktus jos draugų pavardžių duomenis.

2.4 Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, teisėjai I. Savkinienė, V. Kanapinskas, prokurorai ir galimai kiti pareigūnai yra pažįstami su bylą nagrinėjančiu teisėju. Nušalinus teisėją G. Pašvenską nuo civilinės bylos nagrinėjimo, visi pirmiau nurodyti asmenys gali daryti poveikį ir paveikti bet kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją.

3. Ieškovas K. Č. atsiliepime į prašymą dėl teisėjo ir teismo nušalinimo prašo jį atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priešingai – prašo neperduoti bylos nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
4. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės atstovė siekia ne objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o jos vilkinimo, tikėdamasi, jog ieškovas bus nuteistas baudžiamojoje byloje. Civilinė byla užvesta 2024 m. rugsėjo 10 d. Taigi, atsakovės atstovei nušalinimo pagrinduose išdėstytos aplinkybės buvo žinomos iš karto, tačiau ji savo veiksmus dėl bylos vilkinimo pradėjo ne nuo nušalinimo pareiškimo, o nuo prašymo sustabdyti bylą. Atsakovės atstovė pirmiausia prašė atidėti visus posėdžius ir tik vėliau prašė nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją bei visą Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami. Pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui

5. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
7. Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šio straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
8. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
9. Atsakovės V. Č. atstovė advokatė L. Razvickienė pareiškime dėl nušalinimo kelia abejones dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grįsdama aplinkybėmis, kad Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, teisėjai I. Savkinienė, V. Kanapinskas, prokurorai ir galimai kiti pareigūnai gali daryti poveikį ir paveikti bet kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją.
10. Atsakovės V. Č. atstovės advokatės L. Razvickienės pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nuo civilinės bylos Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Atsakovės atstovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nors atsakovės atstovė teigia, kad atitinkami teisėjai, prokurorai ar pareigūnai gali daryti poveikį ir paveikti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus, atsakovės atstovė tokių teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis, taip pat nedetalizuoja, kaip ir kokiu būdu pirmiau nurodyti asmenys yra susiję su visais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais. Pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjos atstovės prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Visgi, tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, tačiau ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių atsakovės atstovė šiuo atveju nenurodė.
11. Taigi, atsakovės V. Č. atstovės advokatės L. Razvickienės pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1464-466/2025. Dėl šių priežasčių atsakovės V. Č. atstovės advokatės L. Razvickienės pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam kito apygardos veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinami.
12. Nors atsakovės atstovės pareiškime dėl nušalinimo pareiškė reikalavimą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl drausmės bylos teisėjui G. Pašvenskui iškėlimo, nėra teisinio pagrindo tokį prašymą patenkinti. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, o teisėjo G. Pašvensko procesiniai veiksmai šio klausimo nagrinėjimo kontekste nėra vertinami. Atsižvelgiant į nurodytą nėra pagrindo vertinti, ar sprendžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo klausimą egzistuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pažeidimai dėl kurių būtų pagrindas inicijuoti drausmės bylos iškėlimą šiam teisėjui.
13. Pažymima ir tai, kad atsakovės atstovė taip pat kelia abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 6 punkte, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, atsakovės atstovės nurodomos aplinkybės dėl teisėjo G. Pašvensko nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės pareiškimo dėl civilinę bylą Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjančio teisėjo G. Pašvensko nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui arba jų paskirtam teisėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsakovės V. Č. atstovės advokatės Laimos Razvickienės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo, prašymo perduoti civilinę bylą Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui ir prašymo kreiptis į Teisėjų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui Gintarui Pašvenskui netenkinti.

Perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui arba jų paskirtam teisėjui spręsti atsakovės V. Č. atstovės advokatės Laimos Razvickienės pareiškimo dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gintaro Pašvensko nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1464-466/2025 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras