Aukščiausias teismas nurodė sunaikinti advokatą A.Bartusevičių už „sistemos” kritiką

Lietuvos aukščiausiasis teismas nurodė iškelti drausmės bylą advokatui Antanui Bartusevičiui už tai, kad jis pasirašė Aurimo Drižiaus skundą minėtam teismui.

Kaip žinia, A.Drižiaus skundą LAT atmetė, nurodydama, kad Konstitucija nėra joks teisės aktas. Kaip žinia, teisėjų gauja mane jau 15 metų persekioja už teisėtą veiklą, paskelbę žurnalistiką nusikalstama veikla, ir tiesiogiai taikydami cenūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucijos 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama”. Nors teismai turi remtis Konstitucija, tačiau „teismas” jau 15 metų klastoja savo nutartis, rašydamas visiškas nesąmones. Viena iš tokių nesąmonės pavyzdžių LAT kolegijos (iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė – nuotraukos viršuje) nutartis, kurioje aiškiai parašya, kad Konstitucija nėra joks „teisinis argumentas”, ir kad aš, prašydamas panaikinti cenzūrą, nepateikiau jokių „teisinių argumentų”:

Tada paprašiau nusišalinti minėtas LAT laputes, nes jeigu Konstitucija nėra joks teisės aktas, tai kas tada yra teisės aktas.

LAT pirmininkas Driukas, dabar jau – Konstitucinio teismo teisėjas, man išakiškino, kad teisėjos, pavadinę Konstituciją niekiniu dokumentu, nepažeidė jokių teisės normų.

Dabar visa ši šutvė toliau vykdo „teisingumą” ir doroja advokatą A.Bartusevičių vien už tai, kad jis išdrįso pasirašyti A.Drižiaus skundą aukščiausiajam teismui. Visi advokatai bijo išsižioti, nes bet kokia „teisinės sistemos” kirtika baigsis kaip A.Bartusevičiui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪRA
ADVOKATO DR. ANTANO BARTUSEVIČIAUS KONTORA

KODĖL APIE TAI NENORI KALBĖTI ADVOKATŲ TARYBOS PIRMININKAS MINDAUGAS KUKAITIS IR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKĖ DANGUOLĖ BUBLIENĖ?
Kas vyksta? Ne teisėjai ir prokurorai ar „trečiųjų šalių faktų tikrintojai“ turi nurodinėti advokatams, kaip rašyti/nerašyti skundus bei kam juos pasirašyti arba jokiu būdu nepasirašyti pareigūnų nemalonėje esantiems personažams, nes pastarieji „galimai demonstruoja nepagarbą tiek teisėjų atrankos kolegijai, tiek visai teismų sistemai“. Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis savo pasirašytame 2025-09-24 d. Advokatų tarybos sprendime neatsakingai teigia: „Dėl tokio savo elgesio Advokatas galimai siekia atsakomybę perleisti savo klientui, nurodydamas atstovavimo sutartyje, kad klientas pasilieka sau diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus bei šias aplinkybes eskaluodamas ir atliekamo tyrimo metu“. Advokatas atliekamo tyrimo metu jokių aplinkybių neeskalavo, todėl iškelti Advokatui drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo straipsnių reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Juolab, ultimatyviai įpareigoti pensininką advokatą per vieną mėnesį nusipirkti profesinės kvalifikacijos tobulinimo balus už 2024 metus ir nedelsiant sumokėti 390 Eur nario įmokų skolą. Tai atskiri klausimai, kuriuos esu išaiškinęs Advokatų tarybai 2021, 2025, etc. metais. Todėl šiame tekste jų neliesiu ir nesikartosiu, bet pereisiu prie konkrečių klausimų, kuriuos nutyli ir nenori kalbėti šiuo metu Advokatūrai vadovaujantis kolega Mindaugas Kukaitis.
Taigi, Lietuvos Advokatų tarybos atstovė savo elektroniniais laiškais 2025-06-09, 2025-06-10, etc. mano elektroninio pašto adresu pateikė „Pranešimus dėl paaiškinimo pateikimo“. Informavo, kad Lietuvos Advokatūra gavo pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartį ir skundą dėl advokato profesinės veiklos/veiksmų. Nutarties ir skundo kopijos nepateikė, nes skundo nebuvo. Vėliau atsiuntė LAT 2023-05-30 Atskirąją nutartį (toliau – ir Nutartis). Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį: “Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis”.
Visų pirma, kolegoms turiu paaiškinti, kad prašiau į Advokatų tarybos patariamąjį Drausmės komiteto posėdį in vivo iškviesti mane ir kasatorių Aurimą Drižių, kad viskas būtų sprendžiama inter partes. Šis prašymas buvo atmestas. Nors atkreipiau Advokatūros dėmesį, kad kasatorius pasiliko sau diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus. Pagal LR Konstitucijos 30 straipsnį, „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“.
Antra, man pateiktoji LAT Nutartis yra neteisėta, nes priimta šiurkščiai pažeidus LR CPK 299 straipsnį – Atrankos kolegijos teisėjai, viršydami savo įgaliojimus, priėmė Atskirąją nutartį neišnagrinėjus civilinės bylos, padarė išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas ir nusiuntė ją Lietuvos Advokatų tarybai, informuodami pastarąją apie pažeidimus. Sic! Kiekvienas pilietis turi teisę reikalauti, kad jo byla būtų išnagrinėta teisme. Todėl, advokatas pasirašęs kasacinį skundą pasielgė dorai ir pilietiškai bei neįžeidė LAT Atrankos kolegijos narių profesinės garbės ir orumo, nepažeidė Lietuvos Advokatūros įstatymo ir Lietuvos Advokatų etikos kodekso (LAEK).
Trečia, Atskiroji nutartis akivaizdžiai piktybiškai suklastota, teigiant, kad: „Atstovavimo sutartyje nurodyta ir tai, kad teisinės paslaugos ieškovei teikiamos „pro bono in caso“. Iš tikrųjų minėtoje Sutartyje užfiksuota: „Pro Bono in casu necessitatis“. Kolegija ignoravo ir tai, kad kasatorius pasiliko sau diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus. Kasatorius ir advokatas in persona nieko neįžeidė, nei kolegijos, nei visos teismų sistemos. Juolab, nepažeidė kolegijos nurodyto LAEK 14 straipsnio 2 dalies: “Advokatas, sužinojęs, kad paskirtu laiku negalės dalyvauti posėdyje arba atlikti kitą profesinę pareigą teisme, /…/privalo nedelsdamas apie tai informuoti teismą, /…/ – pranešti apie neatvykimo priežastį”. Apskritai, advokatas niekur nebuvo kviečiamas. A propos, paprastai Atrankos kolegija advokatų į savo posėdžius nekviečia. Todėl visi kolegijos išvardintieji Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso straipsniai parodo tik siekiamybę nenagrinėti šios bylos. Ši nutartis yra provokacija, siekimas įbauginti ir nutildyti advokatus, paversti juos instrumentum regni. LAT teisėjų kolegijos desperacija ir argumentų neturėjimas bei klastojimas – akivaizdūs. Tai ryškus negatyvios kontrolės pavyzdys. Vienintelis mano klausimas: kas užsakovas? liko ignoruotas ir neatsakytas. Primityvus ir tiesmukas nutarties klastojimas kaltinant advokatą nebūtais dalykais. Nutartys negali būti rašomos pagal kieno nors asmeninius įgeidžius arba tik uodžiant “teisingo vėjo kryptį”. Nes teismas atsisakė nagrinėti skundą, nepasisakęs nė dėl vieno jo motyvo, niekaip neįvertinęs nei Europos Reglamento, Europos Parlamento ar Spaudos laisvės akto reikalavimų. Kodėl Lietuvoje minėti leidiniai negali būti platinami? Vadinasi, šiuo atveju, teisingumo neliko. Liko tik farsas. Neadekvatus veikimas prieš Lietuvos žodžio laisvės interesus ir LAT kolegija tai padarė savo nutartimi. Kartu tai – siekimas padaryti reputacinę žalą advokatui ir Advokatūrai in corpore. Lietuvos Advokatūra turi ginti advokatus nuo tokių neteisėtų atskirųjų nutarčių. Tiesiog ignoruoti tokias nutartis, nes susidaro įspūdis, kad atrankos kolegijos gautus skundus perskaito, bet ne visada juos suvokia ir supranta. Advokatas, pasirašęs skundą pro bono publico priverstas aiškintis labiau, nei pilietis Šarūnas Stepukonis dėl 42 mln. Eurų grobstymo ir „pralošimo“ kazino byloje. Todėl, Advokatūra turi inicijuoti patariamojo Drausmės komiteto nešališką situacijos tyrimą. Nes Pro Bono tikslas – dovana, siekiant teisingumo, o šiuo atveju LAT nutartimi atvirai pareikšta – tokių dovanų neturi būti. Tokia atskiroji nutartis – tai manipuliacinės demokratijos šunkelis, rizika teisinei ir demokratinei Lietuvai. Antai, visai neseniai LAT pirmininkė Danguolė Bublienė savo 2025-10-21 d. raštu pripažinusi, kad Atstovavimo sutartyje buvo palikta „kasatorei diskreciją spręsti kasacinio turinio klausimus“, ignoruodama tai, padarė apskritai demagoginę išvadą, kad skundą surašė ir pasirašė advokatas: „Vien aplinkybė, kad atstovavimo sutartyje ieškovė ir advokatas sutarė, jog ieškovė pasilieka sau diskreciją spręsti kasacinio skundo turinio klausimus, savaime nereiškia, kad advokatas, pasirašydamas kasacinį skundą, neatsako už jo turinį ir neduoda pagrindo teigti, kad jis kasacinio skundo nesurašė ir jo nepasirašė“. Beje, JAV Aukščiausiasis Teismas yra paskelbęs: “U.S. Supreme Court Limit’s power of lower courts to stop Trump orders”. In: (CNNNews, BBCNews, SkyNews, France TV24News, 2025-06-27-29). Ar Lietuvos teismai paskelbė ką nors, kas stabdytų arba draustų sustabdyti Lietuvos Prezidento dekretus? Ne! Priešingai, LAT pirmininkė beatodairiškai gina Atrankos kolegijos, net ne teismo nutartį. Nors dabar nėra viduramžių inkvizicijos, tačiau esama kitaminčių tildymo, kovos su “dezinformacija” ir įžūlus nutarčių klastojimas, kad būtų eliminuoti valdantiesiems neparankūs teisiniai prieštaravimai. Toks nutarčių klastojimas, nesamos situacijos atvaizdavimas ir dirbtinis tariamai tikrojo paveikslo pateikimas visuomenei – tai sąmoningas manipuliavimas žmonėmis (tarp jų – ir advokatais). Tačiau tai nereiškia, kad, mes, advokatai, kaip avys, turime visa banda klusniai pėdinti, suvokdami, kur mus veda tokios atskirosios nutartys. Esant tokiai padėčiai, Advokatų taryba galimai galėtų kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą arba ES institucijas dėl tokios situacijos atitikties LR Konstitucijai ir ES teisės sistemai.
Ar Lietuvos piliečiai ir advokatai nėra persekiojami dėl teisėtos teismų sistemos ir valdžios kritikos? Juk apie 75 % (gal ir daugiau) civilinių bylų atrankos kolegijos atmeta. Ar ne laikas Atrankos kolegiją panaikinti? Juk Europos Sąjungoje jos egzistuoja ne visose valstybėse, e.g.: Nyderlanduose – tik iš dalies; Lenkijoje – iš dalies, kur skundai vertinami formaliai ir nėra atskiros atrankos kolegijos; Čekijoje – nėra. Kasacija priimama be atrankos kolegijos; Slovakijoje – Atrankos kolegijos nėra. Visi skundai priimami. Tokiai mažai demokratinei teisinei valstybei kaip Lietuva – tikrai patrauklūs būtų Nyderlandų ir Lenkijos, o ypatingai Čekijos bei Slovakijos pavyzdžiai. In: (Aukščiausiųjų Teismų Atrankos kolegijos Europos Sąjungoje). Šie klausimai labai svarbūs, nes Lietuvos teisėjų arogancija, siekimas įbauginti ir užčiaupti advokatus, peržengė visas sveiko proto ribas. Šiuo metu Lietuvos visų instancijų teismų teisėjams etika, moralė ir teisė – ne šio Pasaulio dimensijos. Skaudu, bet Lietuvos teismų autoritetas nėra pagrįstas žmonių pasitikėjimu. Negali būti stiprios valstybės su teismu, kurio moralinis stuburas kreivas. Teisininkų prestižas susijęs su visų teisėsaugos institucijų darbo vertinimais. Amerikiečių teisininko profesoriaus S. Vanagūno nuomone, JAV Aukščiausiojo Teismo autoritetas yra pagrįstas žmonių pasitikėjimu. /…/ Teismas ir teisininkų profesija užsitarnauja šį pasitikėjimą užsispyrusia mažumos gynyba. In: (Lietuva ir Sąjūdis. Sociologinių tyrimų medžiaga). Lietuvos MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto leidinys.-V., 1990, p. 67).
Prašydamas Advokatų Tarybos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegijos atskirąja nutartimi mano atžvilgiu neteisėtai inicijuotą procedūrą nutraukti, baigiu šį laišką kolegoms advokatams filosofo profesoriaus Alvydo Jokubaičio klausimu: nuo kada laisvas žodis tapo grėsme?
Prie savo elektroninio laiško prisegu:
⦁ Advokato dr. Antano Bartusevičiaus 2025 m. balandžio 4 d. su kasatoriumi Aurimu Drižiumi – Pro Bono in casu necessitatis pasirašytą kasacinio skundo nuorašą.
⦁ Vidas RACHLEVIČIUS. Socialiniai tinklai, „Atviras laiškas prezidentui Gitanui Nausėdai“,2025-06-30, 08:30.
⦁ Europos Sąjungos „The World Justice Project“ 2023-2025 metų Alejandro Ponce /Chief Research Officer/ and James Davis /Program Associate, Rule of Law Index/ padėkos dr. Antanui Bartusevičiui už dalyvavimą „World Justice Project“ ir kvietimai dalyvauti toliau nuorašai.
⦁ Kontrastai – Alvydas Jokubaitis: nuo kada laisvas žodis tapo grėsme? 2025 m. liepa, “Delfi”.
⦁ Aukščiausiųjų Teismų Atrankos kolegijos Europos Sąjungoje.
Pagarbiai, Advokatas dr. Antanas Bartusevičius
2025 m. spalio 25 d.

Aukščiausiųjų Teismų bylų atrankos kolegijos Europos Sąjungoje
Šiame dokumente pateikiama informacija apie Europos Sąjungos valstybių Aukščiausiųjų teismų civilinių ir baudžiamųjų bylų atrankos kolegijas (ar jų ekvivalentus). Lentelėje nurodyta, ar tokios kolegijos egzistuoja, kokias funkcijas jos atlieka, ir pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus arba oficialius šaltinius.
Šalis Ar yra atrankos kolegija Veiklos sritis Teisinis pagrindas / teisės aktas Pastabos
Lietuva Taip Civilinė, baudžiamoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reglamentas, Teismų įstatymo 23 str. Atrankos kolegija sprendžia dėl kasacinių skundų priėmimo.
Vokietija Taip Civilinė, baudžiamoji Gerichtsverfassungsgesetz (GVG) §130a–§132 3 teisėjų kolegija sprendžia dėl kasacijos priėmimo.
Prancūzija Taip Civilinė, baudžiamoji Code de l’organisation judiciaire, art. L431-6; Cour de cassation reglamentas Veikia ‘chambre de filtrage’, kuri filtruoja skundus.
Italija Taip Civilinė, baudžiamoji Codice di procedura civile, art. 380-bis; Codice di procedura penale art. 610 ‘Collegio di filtro’ vertina kasacinių skundų priimtinumą.
Ispanija Taip Civilinė, baudžiamoji Ley Orgánica del Poder Judicial, art. 89–90 ‘Sección de Admisión’ sprendžia dėl kasacijos priėmimo.
Nyderlandai Dalinai Civilinė, baudžiamoji Wet op de rechterlijke organisatie, art. 78–81 Atrankos funkciją atlieka trys teisėjai, formaliai kolegijos nenumatytos.
Suomija Taip Civilinė, baudžiamoji Act on the Supreme Court (Laki korkeimmasta oikeudesta) §30–§31 Atrankos leidimą suteikia 2–3 teisėjų kolegija.
Švedija Taip Civilinė, baudžiamoji Code of Judicial Procedure, Chapter 54, Section 9 Atrankos leidimą suteikia 2–3 teisėjai, priimama tik ~2% bylų.
Lenkija Dalinai Civilinė, baudžiamoji Kodeks postępowania cywilnego art. 398¹–398⁹; Kodeks postępowania karnego art. 523–530 Kasaciniai skundai vertinami formaliai, nėra atskiros atrankos kolegijos.
Čekija Ne – Civil Procedure Code §236–§243 Kasacija priimama be atrankos kolegijos.
Slovakija Ne – Civilný sporový poriadok §420–§429 Atrankos funkcija neatskiriama nuo nagrinėjimo.
Santrauka
Daugumoje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių (ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Švedijoje) veikia tam tikra bylų atrankos sistema Aukščiausiuosiuose teismuose. Šios kolegijos užtikrina, kad kasaciniai skundai būtų priimami tik esant reikšmingiems teisės klausimams. Vidurio ir Rytų Europos šalyse (pvz., Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje) dažniau taikomi formalesni priimtinumo kriterijai be specialių atrankos kolegijų.
Pagrindiniai šaltiniai

1. Rete des Présidents des Cours Suprêmes Judiciaires de l’Union Européenne, Report on Cassation Systems in Europe (2019).
2. Council of Europe CEPEJ Report: European Judicial Systems – Efficiency and Quality of Justice (2022).
3. National legislation databases (EUR-Lex, Legifrance, Gesetze-im-Internet, Finlex, etc.).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reglamentas ir Teismų įstatymas.