Aurimas Drižius

Prieš kelias savaites buvęs Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka viešai išplatino tokį įrašą apie Dalios Grybauskaitės veiklos metodus:

„Tai Grybauskaitė padarė, kad teismų sistema būtų kuo labiau bedantė ir bestuburė. Tai jos dėka žemesnės grandies teismai perpildyti per petį besidairančiųjų ką valdžia pasakys. Net kai nieko niekas nesako. Po 10-15 metų tie žmonės gali būti sistemos viršuje”.

Šiurpuliukus ?

Jeigu ir kyla kokie šiurpuliukai , tai tą šiurpą sukelia aprašytos minios nesupratimas, kas vyksta. O jeigu tie visi aprašytieji supranta, tada visiškas košmaras. Nesu linkęs tiesiai kalbėti apie konkrečius politikus, daugelį jų žinau labiau iš TV arba pakankamai fragmentiško asmeninio ar dalykinio bendravimo.

Grybauskaitė yra kitoks atvejis.

Todėl pasakyti galiu daugiau. Ir vienintelis geras dalykas, kurį pasakyti galiu – ji išties buvo prieš korupciją ir nuoširdžiai su korupcija kovojo. Bet jos metodai buvo iš esmės tie patys, kaip ir tų, prieš kuriuos stojo. Turbūt niekas Lietuvoje nėra padaręs tiek žalos demokratijai, kiek padarė ji.

Turbūt niekas nėra labiau nusipelnęs, kad įsivyrautų baimės, netikrumo, apsimestinio patriotizmo, pataikavimo daugiau galios turintiems ir nepagarbos jos turintiems mažiau, orumo keitimo į naudą atmosfera. Tai ji padarė kad teismų sistema būtų kuo labiau bedantė ir bestuburė.

Tai jos dėka žemesnės grandies teismai perpildyti per petį besidairančiųjų ką valdžia pasakys. Net kai nieko niekas nesako. Po 10-15 metų tie žmonės gali būti sistemos viršuje. Kiek gerų žmonių ji nusodino savo pokalbių su pretendentais užimti rimtus teismų postus prezidentūroje metu. Kiek gerų drąsių teisėjų buvo pasakyta, kad jie nebeturi šansų karjeroje, nes ne tą išteisino ar paleido arba kitaip ne taip išnagrinėjo bylą ?

Keliems buvo su patyčia pasakyta kad jų ne tokie batai arba ne toks švarkas arba tėvas ne toks ? Aš asmeniškai žinau tuos atvejus ir vardus, o kiek dar nežinau …

Bet niekas nedrįso stoti prieš. Mano protesto forma buvo pasyvi – būnant tam tikrose pareigose nedaryti nieko, ypač kai primygtinai reikalauja daryti tai, ką laikau netinkamu. Ir galiausiai iš pareigų išeiti. Nes aktyviai priešintis buvo baisu ir atrodė neįmanoma. Pamenu, kaip VSD su vadu priešakyje mazdaug prieš 10 metu pasikvietė darbo problemos aptarti, o iš tikrųjų ne tam – pasodinę į kambario be langų apšviestą centrą , apsėdę ratu mokė patriotizmo, aiškiai sakydami kieno instrukcijos.

O tas gėdingas atvejis, kai 2012 rudenį sukvietė Teisėjų Tarybą naujos sudėties išrinkimo proga ir juokdamasi pasakojo kokius slaptus faktus žino apie tos ar kitos partijos nusikaltimus, o paskui pareiškė, kad ir teisėjams negalima duoti per daug įgaliojimų , nes jie visi (taip ir pasakė žiūrėdama į akis – jūs visi) yra korumpuoti ? Aš tame tada buvau visai naujokas, tik pora mėnesių kaip sistemos valdžioje , o senieji vadai šiurpino mane nuolankiai nuleistomis galvomis tokių šnekų klausantys … Štai kokie šiurpuliukai man asocijuojasi su šita Prezidente. Nebijokime ir nekrūpčiokime yra puikus kvietimas. Tik nereikia iš to tyčiotis. Suprantu, vergams reikia pono. Bet ar tikrai esame vergai ?”.

Po tokio drąsaus Zeliankos įrašo kreipiausi į STT, nurodžiau, kad teisėjas pasakoja apie daugybę sunkių nusikaltimų ir prašiau juos ištirti:

Viešai paskelbtame pasisakyme V. Zelianka teigia, kad:

1. Prezidentūroje vykusių pokalbių metu teisėjams buvo daroma įtaka dėl jų karjeros galimybių.
2. Kai kuriems teisėjams buvo duodama suprasti, kad jų karjera priklausys nuo konkrečių bylų nagrinėjimo rezultatų.
3. Teisėjams buvo priekaištaujama dėl priimtų sprendimų, išteisinamųjų nuosprendžių ar kitų procesinių sprendimų.
4. Teismų sistemoje buvo formuojama baimės atmosfera, galėjusi paveikti teisėjų nepriklausomumą.

Jeigu šie teiginiai atitinka tikrovę, jie gali rodyti galimus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo pažeidimus, taip pat galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar neteisėtą poveikį valstybės institucijoms.

Prašau:

1. Atlikti šiame pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą.
2. Apklausyti Vytautą Zelianką dėl jo viešai paskelbtų teiginių.
3. Nustatyti, ar buvo daromas neteisėtas poveikis teisėjų skyrimui, paaukštinimui ar jų nagrinėjamoms byloms.
4. Nustačius nusikalstamos veikos požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gavau atsakymą iš STT, kurioje apklaustas drąsuolis teisėjas V.Zelianka staiga „viską pamiršo”:

STT atsisakė tirti galimą D. Grybauskaitės įtaką teismams: užteko vien pasakyti, kad „nieko neprisimena“

Aurimas Drižius

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos viešai paskelbtų teiginių apie galimai sistemingą politinį spaudimą Lietuvos teismams prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metu.

2026 m. birželio 19 d. STT priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau pats nutarimas kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.

Buvęs Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, vėliau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Vytautas Zelianka viešai pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės laikotarpiu teisėjų bendruomenėje buvo formuojama baimės atmosfera, o teisėjams buvo duodama suprasti, kad jų karjera priklauso nuo konkrečių priimamų sprendimų.

V. Zelianka teigė žinantis konkrečius atvejus, kai teisėjams buvo pasakyta, kad jie neturi karjeros perspektyvų todėl, kad „ne tą išteisino“ arba „ne tą paleido“. Jis taip pat viešai pareiškė, kad prezidentė teisėjams esą yra sakiusi: „Jūs visi esate korumpuoti“.

Šie pareiškimai buvo pakankamas pagrindas kreiptis į STT, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto kišimosi į teismų veiklą.

Tačiau STT, apklaususi vienintelį liudytoją – patį V. Zelianką – nusprendė, kad tyrimo pradėti nereikia.

Nutarime konstatuojama, kad V. Zelianka negalėjo nurodyti konkrečių asmenų, bylų, kyšio davėjų ar gavėjų, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kitaip tariant, STT laikosi pozicijos, kad kol nėra tiksliai įvardyti visi galimai nusikalstamos schemos dalyviai, jų veiksmai, datos ir aplinkybės, tol ikiteisminis tyrimas neprivalo būti pradedamas.

Tačiau būtent ikiteisminio tyrimo paskirtis ir yra nustatyti šias aplinkybes.

Keisčiausia, kad STT neapklausė nė vieno kito asmens, nors pats V. Zelianka nurodė, kad aptariamuose susitikimuose dalyvavo visa Teisėjų taryba, o apie kai kuriuos įvykius žinojo daugelis teisėjų bendruomenės narių.

Nebuvo apklausti nei buvę Teisėjų tarybos nariai, nei teisėja Laima Garnelienė, kurios nepaskyrimo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atvejį V. Zelianka pateikė kaip galimą politinio poveikio pavyzdį.

STT taip pat neišreikalavo Prezidentūros dokumentų, susijusių su teisėjų atrankos ir skyrimo procedūromis, nebandė nustatyti kitų galimų liudytojų ir neatliko jokių kitų reikšmingų patikrinimo veiksmų.

Iš esmės visas patikrinimas apsiribojo vieno liudytojo apklausa ir išvada, kad jo parodymai nepakankami.

Toks STT požiūris kelia rimtų abejonių dėl institucijos noro tirti galimus aukščiausių valstybės pareigūnų veiksmus.

Jeigu buvusio aukščiausios grandies teisėjo vieši pareiškimai apie galimą sisteminį spaudimą teismams nelaikomi pakankamu pagrindu išsamiam tyrimui pradėti, kyla klausimas – kokių dar duomenų reikia teisėsaugai?

STT nutarimas bus skundžiamas Generalinei prokuratūrai, prašant panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti išsamų aplinkybių tyrimą.

Demokratinėje valstybėje visuomenė turi teisę žinoti, ar Lietuvos teismai iš tiesų buvo nepriklausomi, ar jų veiklą galėjo lemti politinis spaudimas iš aukščiausių valstybės valdžios institucijų.