Faktai teisme tampa „ne faktais”, o nuomone
Aurimas Drižius
Yra tokia labai drąsi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, kuri bylos faktus stebuklingu būdu paverčia fantazija, tai yra nebūtais dalykais.
Kitaip sakant, teisėja L.Tarčevskaja suklastoja savo nutartis, faktus paversdama ne faktais. Tokia mano nuomonė.
Nors objektyvius faktus paneigti sunku, mat įstatymas aiškiai sako, kad faktus galima patikrinti – jie buvo ar ne, tačiau teisėja Tarčevskaja sugeba faktus taip ištirti, kad jie taptų „interpretacijomis”.
Beje, savo nutartis drąsi teisėja klastoja jau nebe pirmą kartą (mano nuomone) – vakar gavau apygardos teismo pirmininko Povilansko nutartį, kad ikiteisminio tyrimo dėl teisėjos Tarčevskos įtariamų nusikaltimų turi būti sprendžiamas tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme, kuriame ji dirba.
Trumpai istorija tokia – toks aukštas pareigas užimantis tarnautojas Vygandas Sliesoraitis kaip pasiutęs persekioja savo šeimą – buvusią sutuoktinę Viktoriją Sliesoraitienę ir judviejų dukras Eglę ir Ievą.
Dukra Ieva jau nuteista pagal tėvo skundą, neva dukra savinosi pinigus iš V.Sliesoraičio įmonės, kuriami ji dirbo.
Buvęs vyras prirašė begalę skundų prieš savo šeimos narius. Kartu V.Sliesoraitis iškėlė bylą ir „Laisvam laikraščiui”, kuris aprašė šią istoriją, ir prokuratūrai pateikė skundą, reikalaujanti paneigti daugelį dalykų, kuriuos papasakojo jo buvusi sutuoktinė.
V.Sliesoraitis reikalauja paneigti ir faktą, kad jis kelia bylas savo buvusiai sutuoktinei ir dukroms, neva tai šmeižtas. Nors dukra Eglė jau nuteista pagal tėvo skundą, ir tai aiškiai nurodyta teismo nutartyje, tačiau Sliesoraitis sako, kad jis čia nieko dėtas:
Prokuratūrai ir teismui pateikiame įrodymus – teismo ir FNTT dokumentus, kuriame aiškiai sakoma, kad V.Sliesoraitis tiesiogiai vadovavo savo buvusios žmonos paieškai per policiją ir FNTT:
V. Sliesoraitis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu esą melagingai liudijo, jog jis
nieko nežinojo apie jo buvusiai sutuoktinei Viktorijai Sliesoraitienei ir dukrai Eglei
Sliesoraitytei iškeltas baudžiamąsias bylas ir, kad jis neprisidėjo prie baudžiamųjų bylų jų
atžvilgiu inicijavimo. Šie V. Sliesoraičio teiginiai paneigti oficialiu FNTT Kauno
apygardos valdybos dokumentu, pasirašytu viršininko Eugenijaus Samochudovo, kuriame
nurodyta, kad būtent V. Sliesoraitis telefoninio pokalbio metu pateikė informaciją, kuri
buvo perduota kriminalinės policijos pareigūnams. Ši informacija tapo pagrindu
Viktorijos Sliesoraitienės paieškai ir sulaikymui.
Kaip faktai išgaruoja
Nors teismui pateikti faktai, kad Sliesoraitis vadovavo savo eks žmonos paieškai, nurodydamas jos gyvenamą vietą, tačiau teisėja Tarčevskaja savo nutartyje nurodė, kad to nebuvo :
Pastarojo rašto kontekste pareiškėjo nuostata esą V. Sliesoraitis tiek teisme, tiek ikiteisminio
tyrimo metu esą melagingai liudijo, jog jis nieko nežinojo apie jo buvusiai sutuoktinei Viktorijai
Sliesoraitienei ir dukrai Eglei Sliesoraitytei iškeltas baudžiamąsias bylas ir, kad jis neprisidėjo prie
baudžiamųjų bylų jų atžvilgiu inicijavimo, yra nepagrįsta ir vertinama kaip interpretacija, nes
minimame rašte nurodyta V.Sliesoraičio nuomonė apie tai, kad V.Sliesoriatienė tikėtina yra
Lietuvoje, niekaip nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie melagingą V.Sliesoraičio liudijimą. Kartu
pažymėtina, jog telefoninis pokalbis pats savaime nėra nei pranešimas apie padarytą nusikaltimą,
nei nekalto asmens kaip padariusio nusikalstamą veiką įskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam
teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nei pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taip pat
pažymėtina, jog toks telefoninio pokalbio faktas anaiptol nereiškia, kad V.Sliesoraičiui galėjo ir
turėjo būti žinoma apie pokalbio metu jo pateiktos informacijos perdavimą kriminalinės policijos
pareigūnams ir apie tolimesnį šios informacijos naudojimą. Tuo remiantis spręstina, jog pareigūnės
nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir skundžiamas prokurorės nutarimas yra teisėti ir
pagrįsti, konstatavus, kad V.Sliesoraičio veikoje nėra BK 235 ar 236 straipsnių sudėčiai būtinojo
tiesioginės tyčios požymio. Tuo tarpu pareiškėjo nuostata, kad V.Sliesoraitis iš tikrųjų žinojo apie
pradėtą jo buvusios sutuoktinės ir dukters baudžiamąjį perskekiojimą, tačiau apklausiamas kaip
liudytojas esą davė melagingus parodymus to nežinąs, tėra nepagrįsta ir apskritai nereikšminga
pareiškėjo interpretacija;
Teismas: „interpretacijų kriminalizuoti negalima“ – bet ar tikrai?
4
2026 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė tenkinti skundą dėl prokuratūros sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 235 ir 236 straipsnius Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Bylos esmė – ar buvo pakankamas pagrindas tirti galimus melagingus parodymus ir melagingą įskundimą.
Teismas atsakė neigiamai.
Konflikto ašis – oficialus dokumentas prieš parodymus
Skunde buvo teigiama, kad liudytojo parodymai apie „nežinojimą“ ir „neinicijavimą“ prieštarauja oficialiam FNTT dokumentui, kuriame nurodyta, jog būtent jis telefoninio pokalbio metu pateikė informaciją, tapusią pagrindu paieškai ir sulaikymui Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Tai nėra publicistinė versija ar interpretacija – tai valstybės institucijos rašytinis atsakymas.
Tačiau teismas konstatavo, kad:
- telefoninis pokalbis savaime nėra nusikalstamos veikos pranešimas,
- nėra duomenų apie tiesioginę tyčią,
- pareiškėjo pozicija laikytina interpretacija Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Įrodinėjimo standartas: kur riba?
Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
Tačiau šiuo atveju buvo akcentuota, jog melagingumo negalima konstatuoti, kol nebaigtas pagrindinis ikiteisminis tyrimas Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Kritikai tokį požiūrį vadina „uždaro rato logika“:
- tyrimas nepradedamas, nes neįrodyta tyčia,
- tyčia nenustatoma, nes tyrimas nepradėtas.
Teismas su tuo nesutiko ir pažymėjo, kad baudžiamasis procesas nėra skirtas interpretacijų kriminalizavimui Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Antrasis epizodas – informacijos šaltinis
Kitoje bylos dalyje buvo ginčijamas liudytojo teiginys, kad apie įmonės finansinius dokumentus jis sužinojo iš žurnalisto.
Teismas, susipažinęs su teismo posėdžio protokolu, konstatavo, kad parodymai atitiko procesinį kontekstą – dokumentai buvo pateikti teismui, o jų kilmė buvo siejama su publikacijomis Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Todėl melagingo liudijimo faktas nenustatytas.
Teisinė reikšmė
Nutartyje aiškiai pabrėžta:
Baudžiamasis procesas nėra skirtas interpretacijų kriminalizavimui Posėdžio nutartis, skundžiama t…
Tai reikšminga formuluotė. Ji rodo, kad teismas šioje situacijoje prioritetą suteikė:
- aukštam subjektyviosios pusės (tiesioginės tyčios) standartui,
- atsargiam baudžiamosios teisės taikymui,
- ultima ratio principui.
Platesnis kontekstas
Dokumentų klastojimo ir melagingų parodymų bylose dažnai kyla sisteminė dilema:
- ar pradėti tyrimą esant prieštaravimui tarp dokumento ir parodymų,
- ar laikyti tai vertinamuoju ginču.
Šiuo atveju pasirinktas antrasis kelias.
Kas toliau?
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas Posėdžio nutartis, skundžiama t….
Tolimesnė instancija spręstų:
- ar buvo tinkamai pritaikytas įrodinėjimo standartas,
- ar pakankamai įvertintas oficialus dokumentas,
- ar tyčios klausimas galėjo būti paliktas tyrimo stadijai.
Ši byla tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip sudėtinga praktikoje atriboti:
- faktinį melagingumą,
- procesinę versiją,
- ir subjektyvią interpretaciją.
Būtent ši riba šiandien ir tampa pagrindine diskusijos ašimi Lietuvos baudžiamojoje praktikoje.
