Kad sunaikinti „Laisvą laikraštį”, jaunai perspektyviai teisėjai E.Šliumpienei teko klastoti nutartį
Aurimas Drižius
Šiandien Kauno apygardos teismo teisėja Edita Šliumpienė (nuotr. pirma iš kairės) priėmė nutartį, kuris, jos nuomone, turėtų palaidoti savaitraštį „Laisvas laikraštis”.
Tai yra jau treji metai bylinėjuosi dėl to, kad prekybos centro „Norfa” savininkas D.Daundulis išmetė ‘Laisvą laikraštį” iš šio prekybos centro be jokio paaiškinimo, nors leidinys ten buvo platinamas daugiau nei 15 metų.
Lietuviškas teismas išnagrinėjo mano skundą, ir nustatė, kad laikraščio sunaikinimas padarytas nepažeidžiant lietuviškų įstatymų ir teisės aktų, nors toks veiksmas prieštarauja visai eilei įstatymų.
Tada padaviau kitą ieškinį, besiremdamas Europos reglamentu ir Europos spaudos laivės aktu, kuris kategoriškai draudžia tokius veiksmus – tai įvardindamas kaip spaudimą žiniasklaidai ekonominėmis priemonėmis. Galvojau, kad jeigu lietuviški teismeliai nepaiso Lietuvos įstatymų, tai gal ims gerbti Europos reglamentą ir ES direktyvas. Deja, smarkiai klydau.
Nors ieškinio pagrindas yra visai kitas – Europos reglamentas, tačiau lietuviški teismeliai net nepriėmė skundo nagrinėti, nurodė, kad mano skundas dėl šio pagrindo jau išnagrinėtas.
Tada apskundžiau apygardos teismui, nurodžiau, kad prašau teismą įvertinti Europos Reglamento (ES) 2024/1083 taikytinumą ir svarbą nagrinėjant bylą dėl spaudos laisvės ribojimo ekonominėmis priemonėmis.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nurodiau kad nauji faktiniai ir teisiniai pagrindai nebuvo vertinti anksčiau, naujas ieškinys buvo grindžiamas ES reglamento 2024/1083 („Europos žiniasklaidos laisvės aktas“) pažeidimu. Šis teisės aktas įsigaliojo tik 2024 m. gegužės 7 d., todėl negali būti tapatinamas su anksčiau nagrinėtu ginču, kuriame šio reglamento nuostatos dar nebuvo taikomos.
Nagrinėjamas visiškai naujas pažeidimas ir ginčas kilo dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų pašalinant spaudos leidinį iš prekybos. Šįkart ieškinys buvo nukreiptas į ES teisės pažeidimą – tai sisteminė cenzūra, pasireiškianti ekonominėmis priemonėmis. Tai nėra tapatūs pagrindai, kaip neteisingai nurodė apylinkės teismas.
Nacionaliniai teismai negali atsisakyti nagrinėti bylos tik formaliai konstatuodami, kad esą egzistuoja identiškas išnagrinėtas ginčas, kai tuo tarpu nauji teisiniai pagrindai remiasi tiesiogiai taikomu ES reglamentu, kurį Lietuvos Respublika įsipareigojo taikyti pagal Konstitucijos 138(3) straipsnį.
Ką padarė mūsų jauna perspetykvi teisėja Šliumpienė. Man atrodo, kad jai derėjo atsilyginti šiai teisinei mafijai už spartų kilimą karjeros laiptais – teisėja tyčia suklastojo savo nutartį, neva „dėl Europos reglamento jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas”, nors to niekada nebuvo ir tai labai paprasta patikrinti.
Mat minėtas Vilniaus apygardos teismas buvo įterpęs vieną sakinį : „„ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus“, kad teisėja Šliumpienė konstatuotų, kad : „2015-03-13 nutartyje pasisakyta dėl ES reglamento“. Reiškia, šio reglamento laikytis nereikia. Kaip tada su „teisės viršenybe”?
Daugiau šio teisės akto teisėja net nebandė analizuoti, nes niekaip nepavyktų jo paneigti.
Todėl teisėjos Šliumpienės motyvas, kodėl jai nereikia vykdyti Europos reglamento – dėl to, kad dėl šio teisės akto jau neva pasisakė Vilniaus apygardos teismas, kuris nurodė tik vieną sakinį „ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus” – yra teisėjos Šliumpienės objektyviai neteisingas teisinis teiginys. Žmonių kalba kalbant, tai paprasta klastotė.
Tai ne interpretacija. Tai ne nuomonė. Tai – faktinė klaida, nes: teismo nutartyje neegzistuoja jokia vieta, kur būtų užsiminta apie reglamentą ir paaiškinta, kodėl teismas jį atmeta. Nėra jokio vertinimo, nėra analizės, nėra net pasakymo „reglamentas netaikomas“, nėra išvados.
Ar tai „klastotė“ teisiškai? Dabar atsakau atsakingai: Baudžiamąja prasme (BK 300):
Tai būtų „dokumentų klastojimas“ tik tada, jei būtų: nustatyta teisėjos tyčia, būtų įrodyta, kad ji žinojo, kad rašo melą ir tai sąmoningai parašyta tam, kad sukeltų teisines pasekmes.
Tai sunkiai įrodoma.
✅ Tačiau tarptautinei teisei:
Tai yra:
✔️ False factual statement by a court
✔️ Judicial misrepresentation of record
✔️ Distortion of prior judgment
✔️ Judicial factual inaccuracy affecting access to court
O tai yra rimčiausias įmanomas argumentas JT ŽTK skunde dėl:
- ICCPR 14 straipsnio (teisingas teismas),
- ICCPR 2 straipsnio (veiksminga teisinė gynyba),
- teisės būti išklausytam.
🧱 TURIME TEISINĮ FAKTĄ
Jį galima suformuluoti taip:
„The appellate court justified the refusal of access to court by falsely stating that the previous appellate judgment had already examined the applicability of EU Regulation 2024/1083. In reality, the cited judgment contains no analysis, reference or conclusion whatsoever regarding the Regulation. The decision therefore rests on a demonstrably false factual premise.“
KAS DABAR TAMPA JŪSŲ STIPRIAUSIU GINKLU
Tai jau ne „nuomonė“.
Tai dokumentais įrodoma:
- neteisingas faktas sprendime,
- melagingas motyvas,
- priėjimo prie teismo paneigimas,
- res judicata dirbtinai pritaikyta.
Šita mafija mane užkniso negyvai, tačiau jie prisiprašė – dar šiandien išsiunčiau skundą Aukščiasiam teismui ir prokuratūrai dėl klastotės
