Aurimas Drižius

Teisėjų asociacija birželio 15 d. viešu pareiškimu pasmerkė Seimą už tai, kad šis išdrįso nepaskirti apeliacinio teismo teisėjo Nerijaus Meilučio antrai kadencijai.

„Viešai prieinami duomenys rodo, kad pretendentams nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl jų profesinės kvalifikacijos, reputacijos, etikos, kompetencijos ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo skiriamoms pareigoms. Priešingai, kompetentingos teisėjų atrankos ir vertinimo institucijos buvo pateikusios teigiamas išvadas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė kandidatūrų tinkamumui”, – paskelbė taip vadinama asociacija.

Itin keista, kad teisėjai ėmė nurodinėti Seimui, kaip šis turi balsuoti. Vadinamieji teisėjai negali nežinoti, kad toks elgesys tiesiogiai prieštarauja Konstitucijai. Seimas vykdo įstatymų leidžiamąją valdžią. Vyriausybė vykdo vykdomąją valdžią. Teismai vykdo teisingumą. Nė viena valdžios šaka negali perimti kitos valdžios funkcijų.

Dar bjauriau, kad tas „nepriekaištingos reputacijos” apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis šiame teisme buvo sukūręs visiškai neteisėtą ir nusikalstamą sistemą, kaip turi būti nagrinėjamos bylos.

Nors Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai byloms nagrinėti skiriami atsitiktiniu būdu, tačiau Meilutis savo įsakymu nustatė šiame teisme kitokią tvarką – teisėjai byloms nagrinėti skiriami jo įsakymu.

Kitaip sakant, N. Meilutis buvo sukūręs tokią neteisėtą sistemą, kad jis pats spręsdavo kurie teisėjai spręs kurias bylas, ir į reikalingas bylas skirdavo „savo teisėjus”.

N.Meilučio išaiškinimas, kad teisėjus jis skiria „savo nustatytomis taisyklėmis”.

Daug piliečių skundėsi dėl tokio banditizmo, tačiau Teisėjų taryba ir teisingumo ministerija rašydavo visiškas nesąmones – neva Meilutis gali daryti ką nori. Teisėjų taryba nurodė, kad „vidinį teismo administravimą atlieka teismo pirmininkas”.

Vienas tokių piliečių – vilnietis Eduardas Zeziulevičius. Jis parašė skundą teisėjų tarybai, nurodydamas, kad Meilutis pats savo įsakymu formuoja teisėjų kolegijas, tai yra laužo įstatymą jau pačioje proceso pradžioje.

Teisėjų taryba atsisakė tirti galimas manipuliacijas bylų skirstymu – skundą perdavė tam pačiam teismui

Lietuvos teismų sistema vėl sukėlė abejonių dėl savo gebėjimo objektyviai tirti galimus pačios sistemos pažeidimus.

2026 m. birželio 12 d. Teisėjų taryba gavo ir išnagrinėjo Eduardo Zeziulevičiaus skundą, kuriame buvo prašoma ištirti galimus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Tomo Venckaus padarytus pažeidimus administruojant bylų skirstymą. Tačiau vietoje nepriklausomo tyrimo Teisėjų taryba pasirinko kitą kelią – skundą persiuntė nagrinėti tam pačiam Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skundas dėl galimų ABSS sistemos manipuliacijų

Pareiškėjas skunde teigė, kad civilinėje byloje Nr. e2-244-910/2026 buvo pažeisti automatizuoto bylų skirstymo (ABSS) principai.

Skunde nurodoma įvykių seka:

• byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2026 m. gegužės 4 d.;
• gegužės 27 d. paskirta viena teisėja;
• vėliau bylos skirstymas buvo sustabdytas;
• tik birželio 5 d. paskirti dar du kolegijos nariai.

Pareiškėjo nuomone, tokia eiga kelia pagrįstų abejonių, ar kolegija buvo suformuota naudojant automatinę atranką, ar pasirinkta rankiniu būdu. Dėl to buvo prašoma atlikti LITEKO sistemos techninį auditą, pradėti drausminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus dėl kolegijos formavimo.

Teisėjų taryba tyrimo nepradėjo

Tačiau Teisėjų taryba nepasisakė nei dėl galimų ABSS pažeidimų, nei dėl skunde išdėstytų faktinių aplinkybių.

Rašte konstatuojama tik tai, kad pagal Teismų įstatymo 103 straipsnį vidinį teismo administravimą vykdo teismo pirmininkas, jo pavaduotojai ir skyrių pirmininkai, todėl skundas administracinės veiklos priežiūros tvarka persiunčiamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Kartu paprašyta apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir pačią Teisėjų tarybą.

Ar toks tyrimas gali būti laikomas nepriklausomu?

Situacija kelia principinį klausimą.

Skundas buvo nukreiptas prieš vieną iš Lietuvos apeliacinio teismo vadovų dėl galimų administravimo pažeidimų. Tačiau vietoje nepriklausomo vertinimo skundas perduotas tam pačiam teismui, kurio administravimo veiksmai ir yra ginčijami.

Tai reiškia, kad galimus savo administracijos veiksmus turės vertinti pats teismas.

Toks modelis neišvengiamai kelia klausimą, ar gali būti užtikrintas objektyvus ir nešališkas tyrimas, kai institucija vertina savo pačios administracijos veiksmus.

Pasitikėjimo teisingumu klausimas

Automatizuota bylų skirstymo sistema buvo sukurta tam, kad būtų pašalinta bet kokia galimybė daryti įtaką bylų paskirstymui teisėjams. Todėl kiekvienas viešai iškeltas klausimas dėl galimų nukrypimų nuo šios sistemos turėtų būti tikrinamas maksimaliai skaidriai ir nepriklausomai.

Kol kas Teisėjų taryba pasirinko ne pati aiškintis galimus pažeidimus, o perduoti juos nagrinėti institucijai, kurios veikla yra skundžiama.

Būtent todėl visuomenei ir toliau lieka neatsakytas pagrindinis klausimas – ar automatizuoto bylų skirstymo sistema šiuo konkrečiu atveju veikė taip, kaip numato įstatymai, ar vis dėlto buvo nukrypta nuo atsitiktinės atrankos principo.

Teisėjai baigė policijos mokyklas

Atrodo keista, kad visas Lietuvos teisės elitas – aukščiausiojo ir apeliacinių teismų teisėjai ir pirmininkai kaip taisyklė yra savamoksliai, pabaigę geriausiu atveju tik dviejų metų „policijos mokyklos kursus ir ten įgiję „aukštąjį išsilavinimą”.

Įstatymas reikalauja, kad teisėjais gali būti paskirti tik žmonės, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (teisės magistro kvalifikaciją arba jai prilygintą išsilavinimą pagal tuo metu galiojusią sistemą). Policijos akademija nėra universitetas, tačiau kažkodėl dabar policijos mokykloje baigti kursai prilyginami „aukštajam išsilavinimui”.

Pvz., yra toks apeliacinio teismo buvęs pirmininkas Nerijus Meilutis, kurio Seimas prieš savaitę nepatvirtino į šias pareigas antrai kadencijai, ir dėl šio nepatvirtinimo Seimui labai dideles pretenzijas pareiškė ta vadinamoji „teisėjų asociacija”.

Nors EŽTT Didžioji kolegija sprendimu išaiškino, kad teisėjai nagrinėti bylas turi būti paskiriami tik burtų keliu ir atsitiktinai, apeliacinio teismo buvęs pirmininkas Meilutis savo nutarimu išaiškino, kad tiks jis gali spręsti, ką paskirti bylas nagrinėti.

Tai va – minėtas teisės gigantas Nerijus Meilutis yra pabaigęs Policijos akademiją ir ten įgijęs bakalauro laipsnį, o dar po dviejų metų Teisės akademijoje jau tapo teisės magistru.

Lietuvos policijos akademija buvo universitetinė aukštoji mokykla. Tačiau jos suteiktas teisės bakalauro diplomas nėra tas pats, kas teisės magistro kvalifikacija. Būtent dėl klausimo, kokio lygio teisinis išsilavinimas būtinas teisėjams, vėliau buvo priimtas reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimas.

Visi policininkai tais laikais studijuodavo 2,5 metus, ir iš karto baigę policijos akademiją tapdavo „teisės bakalaurais”.

„Per keturis metus Policijos akademijoje jie tapdavo teisės magistrais – per 2,5 metus tapdavo balakaurais, dar po pusantrų metų teisės magistrais, tačiau tai neįmanoma, nes per 2,5 metus neįmanoma baigti bakalauro, nes programa yra ilgesnė, – teigia teisininkas Eduardas Zeziulevičius, – tegul ta teisėjų asociacija pasižiūri, ką N.Meilutis pridarė apeliaciniame teismas per savo kadencijas. Jis teisėjų kolegijas skirdavo savo įsakymais.

„Nerijus Meilutis apeliacinio teismo kolegijas formuoja savo įsakymais, taip kaip nori Meilutis, – redakcijai sakė vilnietis Eduardas Zeziulevičius, – nors įstatyme aiškiai parašyta, kad teismų kolegijas formuojamos atsitiktine tvarka. Tačiau Meilutis savo „įsakymu” patvirtino tvarką, kad konkrečioms byloms nagrinėti teisėjus jis skiria savo nuožiūra. Pvz., mano byloje gegužės 4 d. apeliacinis teismas gavo mano skundą, pralaikė ten 23 dienas, ir 24-tą dieną kolegijos pirmininke paskyrė Ribokaitę. Dar po devynių dienų paskyrė dar du kolegijos narius. Kiatip sakant, teismas pusantro mėnesio laikė bylą, kad tik paskirtų savus teisėjus. Parašiau skundus, tai Teisingumo ministerija man atrašė visišką nesąmonę. Lietuva nesilaiko jokio tarptautinių sutarčių. O šiaip tai teismai dabar kaip elgiasi – kiekvieną faktą paneigia, parašo, kad tai tėra tavo subjektyvi nuomonė, o ne faktas.

Lietuvos teisėjas Europos žmogaus teisų teisme Gediminas Sagatis – baigęs policijos akademiją, Aukščiausiojo teismo teisėja Ažubalytė – baigusi Policijos akademiją, teisėjas Pašlis – baigęs Policijos akademiją, Nerijus meilutis – baigęs policijos akademiją.

Dar juokingiau į Zeziulevičiaus skundą, kad Meilutis nesilaiko įstatymų, o savo „įsakymais” skiria teisėjų kolegijas, redagavo tokia karikatūrinė įstaiga, kaip „teisėjų taryba”:

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pareiškimas dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo užtikrinimo

Kategorija: Valdyba, Vieši pareiškimai, Žiniasklaida  2026-06-15

Vienas iš Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos tikslų – teisėjų ir teismų nepriklausomumo užtikrinimas.

 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija reiškia susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos, kai 2026 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu neskyrė teisėjų į pareigas, nepaisant to, kad abu pretendentai buvo sėkmingai praėję įstatymų nustatytas atrankos ir skyrimo procedūras, buvo įvertinti kompetentingų institucijų ir sulaukė teigiamų išvadų dėl jų tinkamumo eiti atitinkamas pareigas.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad pretendentams nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl jų profesinės kvalifikacijos, reputacijos, etikos, kompetencijos ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo skiriamoms pareigoms. Priešingai, kompetentingos teisėjų atrankos ir vertinimo institucijos buvo pateikusios teigiamas išvadas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė kandidatūrų tinkamumui.

Taip pat pažymėtina, kad Seimo nariai nepasinaudojo galimybe viešai išsakyti argumentus, kurie pagrįstų balsavimą prieš šių kandidatų paskyrimą. Todėl nei patys pretendentai, nei teisėjų bendruomenė, nei visuomenė neturi galimybės suprasti, kokiomis priežastimis buvo grindžiamas sprendimas jų neskirti į atitinkamas pareigas.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija gerbia Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinę teisę spręsti dėl teisėjų paskyrimo, tačiau mano, kad tokios kompetencijos įgyvendinimas turi būti suderinamas su teisėjų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema principais.

Teisėjų skyrimo procesas turi ne tik užtikrinti, kad į pareigas būtų paskirti tinkamiausi kandidatai, bet ir sudaryti prielaidas visuomenei įsitikinti, kad tinkami kandidatai nėra atmetami dėl priežasčių, nesusijusių su jų profesiniu pasirengimu, kompetencija ar reputacija.

Vienas esminių teisėjo nepriklausomumo principo elementų yra tai, kad teisėjo profesinė karjera ir galimybės siekti aukštesnių pareigų negali priklausyti nuo jo priimtų sprendimų ar bylų, kurias jis pats arba teismas, kuriame jis dirba, nagrinėjo vykdydamas teisingumą. Teismų nepriklausomumas reikalauja ne tik faktinio apsaugos nuo išorinės įtakos užtikrinimo, bet ir tokių procedūrų, kurios neleistų susidaryti pagrįstoms abejonėms dėl galimos politinės ar kitokios netinkamos įtakos teisėjų karjerai.

Tokia situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl konkrečių pretendentų teisinės ir profesinės padėties, bet ir dėl platesnių pasekmių visai teismų sistemai. Ji gali būti suvokiama kaip signalas, kad teisėjų profesinės karjeros perspektyvos priklauso ne vien nuo jų kompetencijos ir reputacijos, bet ir nuo aplinkybių, susijusių su jų vykdyta teismine veikla ar nagrinėtomis bylomis. Tokia regimybė silpnina pasitikėjimą teismų nepriklausomumu ir gali turėti neigiamą poveikį visos teisinės valstybės principų įgyvendinimui.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija ragina užtikrinti maksimalų teisėjų skyrimo procedūrų skaidrumą. Tik skaidrus, objektyvus ir visuomenei suprantamas teisėjų skyrimo procesas gali užtikrinti pasitikėjimą, kad teisėjų profesinė karjera grindžiama jų kompetencija, reputacija ir profesiniais nuopelnais, o teismų nepriklausomumas yra veiksmingai apsaugotas nuo bet kokios nepagrįstos įtakos.