Milijardai „gynybai” – didžiulė pinigų plovykla
Perskaičiau dokumentą „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ – tai 2026 m. birželio 16 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita.
Pagrindinės išvados iš ataskaitos:
2021–2025 m. krašto apsaugos sistema prekėms, paslaugoms ir darbams panaudojo 7,2 mlrd. eurų.
Auditas nustatė reikšmingų viešųjų pirkimų sistemos trūkumų:
82 % perkančiųjų organizacijų statusas neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
47 % vertintų pirkimų nustatyti didelės arba vidutinės reikšmės teisės aktų pažeidimai.
Pirkimų planavimas dažnai buvo keičiamas metų eigoje, o tai didino neefektyvaus lėšų naudojimo riziką.
Trūko viešųjų pirkimų specialistų ir efektyvios prevencinės kontrolės.
Neskelbiamų derybų procedūrose nebuvo pareigos kreiptis tiesiogiai į gamintojus ar oficialius atstovus, todėl kilo rizika permokėti tarpininkams.
Valstybės kontrolė pateikė 11 rekomendacijų Krašto apsaugos ministerijai, skirtų sustiprinti viešųjų pirkimų skaidrumą, kontrolę ir efektyvumą.
Valstybės kontrolės 2026 m. birželio 16 d. valstybinio audito ataskaita „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ yra oficialus valstybės audito dokumentas, parengtas pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus. Tai nėra rekomendacinio pobūdžio nuomonė – joje konstatuoti faktai ir teisės aktų pažeidimai, nustatyti atlikus valstybinį auditą.
Todėl ši ataskaita gali būti naudojama kaip įrodymas administraciniuose, civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose, kai vertinama valstybės institucijų veiklos teisėtumas.
I. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai
Auditas konstatuoja, kad:
82 proc. perkančiųjų organizacijų neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, nes Lietuvos kariuomenės padaliniai neturėjo savarankiško juridinio asmens statuso, tačiau buvo registruoti kaip atskiros perkančiosios organizacijos.
Tai reiškia galimą pažeidimą:
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl perkančiosios organizacijos statuso;
teisėtumo principo;
viešojo administravimo teisėtumo principo.
Jeigu subjektas neturėjo teisės būti savarankiška perkančiąja organizacija, kyla klausimas dėl tokių pirkimų teisėtumo.
II. Skaidrumo principo pažeidimas
Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja laikytis: skaidrumo;
proporcingumo; lygiateisiškumo;
nediskriminavimo; racionalaus lėšų naudojimo principų.
Auditas konstatuoja, kad šių principų nebuvo užtikrinta.
Tai yra itin reikšminga teisine prasme, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad net formalūs viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti pirkimą neteisėtu.
III. Neskelbiamų derybų rizika
Valstybės kontrolė nustatė, kad:
nebuvo pareigos kreiptis į tiesioginius gamintojus;
buvo galima pasirinkti tarpininkus;
nebuvo minimalių procedūrinių reikalavimų.
Tai sudarė prielaidas: permokėti; riboti konkurenciją; neskaidriai pasirinkti tiekėjus.
Teisine prasme tai gali reikšti: Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus;
piktnaudžiavimo tarnyba riziką; pareigų neatlikimą.
IV. Vidaus kontrolės neveiksmingumas
Auditas nustatė, kad:
rizikingi pirkimai nebuvo tikrinami;
prevencinė kontrolė neveikė;
nebuvo rengiamos išvados dėl nustatytų pažeidimų;
vidaus kontrolės sistema buvo fragmentiška.
Tai gali reikšti:
Viešojo administravimo įstatymo pažeidimus;
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimų nesilaikymą;
tarnybinės atsakomybės pagrindą atsakingiems pareigūnams.
V. Galimi Baudžiamojo kodekso aspektai
Pati audito ataskaita nekonstatuoja nusikalstamų veikų ir nenurodo konkrečių kaltų asmenų. Tačiau joje nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų.
Jeigu būtų nustatyta, kad dėl audite įvardytų pažeidimų buvo padaryta didelė turtinė žala ar siekta neteisėtos naudos, galėtų būti vertinami požymiai, susiję su:
piktnaudžiavimu tarnyba;
tarnybos pareigų neatlikimu;
sukčiavimu viešųjų pirkimų srityje (jei būtų nustatyti konkretūs faktai);
kitomis nusikalstamomis veikomis, priklausomai nuo surinktų įrodymų.
Vien audito išvadų nepakanka konstatuoti nusikaltimą – tam būtinas atskiras ikiteisminis tyrimas.
VI. Civilinės atsakomybės aspektas
Auditas patvirtina, kad valstybės institucijų veikloje nustatyti teisės aktų pažeidimai ir sisteminiai trūkumai. Jei dėl tokių neteisėtų veiksmų konkrečiam asmeniui ar įmonei buvo padaryta žala, audito išvados gali būti reikšmingas įrodymas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.
VII. Seimo kontrolės funkcija
Ataskaita parengta atsakant į Seimo suformuluotus klausimus dėl krašto apsaugos sistemos lėšų naudojimo. Joje rekomenduojama:
pertvarkyti pirkimų organizavimo sistemą;
užtikrinti, kad pirkimus vykdytų teisėtą statusą turintys subjektai;
stiprinti vidaus kontrolę;
įdiegti aiškesnius pirkimų efektyvumo vertinimo rodiklius;
nustatyti privalomas kontrolės procedūras neskelbiamų derybų atvejais.
Šios rekomendacijos rodo, kad Valstybės kontrolė nustatė ne pavienius, o sisteminius viešųjų pirkimų valdymo trūkumus.
Išvada
Teisiniu požiūriu ši ataskaita patvirtina, kad 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavime buvo nustatyti reikšmingi teisės aktų laikymosi ir vidaus kontrolės trūkumai. Joje konstatuojami Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo neatitikimai, nepakankamas skaidrumas, neveiksminga kontrolė ir rizikos, galėjusios lemti neracionalų valstybės lėšų naudojimą. Ataskaita pati savaime nenustato baudžiamosios atsakomybės, tačiau gali būti svarbus įrodymų šaltinis vertinant administracinę, drausminę ar civilinę atsakomybę ir sprendžiant, ar yra pagrindas atlikti papildomus tyrimus.
