Nerandantys svajonių būsto jį tiesiog pasistato. Ar apsimoka?
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos statistika rodo, kad norinčiųjų įsigyti kokybišką, šiuolaikinius
standartus atitinkantį būstą netrūksta, o štai būstų pasiūla ne visada spėja augti. Todėl vis daugiau
Lietuvos gyventojų, ieškančių didesnio būsto, atsigręžia į alternatyvą – perka sklypą ir svajonių namą
statosi patys. Prie šios tendencijos augimo prisideda ir tai, kad naujo būsto pirkėjai vis dažniau ieško ne
tik kvadratinių metrų, bet ir konkretaus išplanavimo, energinės klasės, vietos bei lankstumo, rašoma
„Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Planus keisti priverčia pasiūlos trūkumas
Remiantis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, pirminėje rinkoje
didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau kurį laiką fiksuojamas pasiūlos mažėjimas, todėl kainos auga vis
sparčiau.
Europos Komisijos 2025 m. ataskaitoje „Housing in Europe“ pabrėžiama, kad Europos Sąjungos (ES)
mastu butų statybos tempas nuo 2021 m. sumažėjo apie 22 proc. Labiausiai prie to prisidėjo
brangstančios statybinės medžiagos bei darbo jėgos trūkumas. Lietuvoje statybos sąnaudų indeksas
2021–2025 m. ūgtelėjo apie 40 proc. Tai atsispindi ir galutinėse butų kainose.
Vystytojai, susidūrę su išaugusiomis statybinių medžiagų kainomis ir biurokratija, dažnai nespėja statyti
taip greitai, kaip norėtų rinka.
Dėl to pirkėjai, ypač ieškantys erdvesnio būsto šeimai, susiduria su ribotu pasirinkimu: tenka ieškoti
kompromisų dėl vietos, ploto arba mokėti neproporcingai aukštą kainą už senesnės statybos būstą.
„Kai rinkoje pirkėjas neberanda kompromiso tarp vietos, kainos ir kokybės, jis pradeda skaičiuoti kitaip –
ne kiek kainuoja jau pastatytas būstas šiandien, o kiek kainuotų pasistatyti tokį, kokio iš tikrųjų reikia.
Dažnu atveju už buto kainą galima pastatyti iki dviejų kartų didesnį namą, daug ką suvilioja ir kiti
individualaus namo privalumai“, – teigia banko „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė Ieva Šimkienė.
Nuosavo namo statybos šiais laikais trunka gerokai trumpiau
Tiesa, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bijoma statytis nuosavą namą, yra statybos trukmė.
Tradicinė mūrinė statyba dažnai asocijuojasi su kelerius metus trunkančiu, daug nervų ir nenumatytų
išlaidų reikalaujančiu procesu.
Šiandien rinkoje itin sparčiai populiarėja karkasiniai ir moduliniai (skydiniai) namai. Remiantis Europos
gamintojų statistika, surenkamųjų namų rinka žemyne kasmet auga apie 5–7 proc., ir Lietuva – ne
išimtis.
Pagrindinis tokių namų privalumas – statybos greitis. Moduliniai namai didžiąja dalimi surenkami
gamyklose, po stogu, todėl jų kokybei įtakos nedaro besikeičiančios orų sąlygos. Sklype toks namas gali
būti pastatytas ir paruoštas įrengti vos per kelis mėnesius, o kai kuriais atvejais – net per kelias savaites.
„Remiantis viešais ekspertų vertinimais, vidutinis individualaus mūrinio namo statybų ciklas Lietuvoje
tebesiekia 18–24 mėnesius. Tuo metu, pasirinkę modulinį ar modernų karkasinį sprendimą, gyventojai
nuo pamatų liejimo iki įkurtuvių dažnai užtrunka vos 6–9 mėnesius. Tai reiškia, kad žmonėms gerokai
trumpiau tenka mokėti dvigubus mokesčius – ir už esamo būsto nuomą, ir už naujo namo statybų
paskolą. Tai stipriai keičia bendrą statybų atsiperkamumo matematiką“, – pabrėžia I. Šimkienė.
Statybų finansavimas tampa prieinamesnis
Pirkti naują butą Vilniuje šiuo metu gali kainuoti apie 3 500 eurų už kvadratinį metrą, t. y. apie 350 000
Eur už 100 kv. m butą. Individualaus namo statyba karkasiniu būdu tame pačiame plote su nuosavu
sklypu (apie 30 000 Eur) ir rangovo darbais vidutiniškai atsieina 200 000–260 000 Eur. Skirtumas – nuo
90 000 iki 150 000 eurų, nors kartais statybų kaštai kiek netikėtai išsipučia, be to, specialistai
rekomenduoja įskaičiuoti ir savo investuotą laiką.
Gera žinia ta, kad šiandien aklaviete nebetampa statybų finansavimas, nes net ir statyboms šiais laikais
siūlomos tokios pat sąlygos, kaip butui ar jau pastatytam namui įsigyti. Na, o po statybų pabaigos ir turto
įregistravimo paskolą galima refinansuoti į įprastą būsto paskolą.
„Baigus statybas ir sumažėjus projekto rizikai, klientai gali derėtis dėl dar geresnių sąlygų. Matome, kad
net 60–70 proc. klientų, kurie kreipiasi dėl statybų finansavimo, iš pat pradžių planuoja pasinaudoti
refinansavimo į standartinę būsto paskolą galimybe, vos tik namas bus baigtas. Tad laikiną statybų
paskolos brangumą visiškai kompensuoja galimybė vėliau užsitikrinti pigesnį ilgalaikį skolinimąsi ir turėti
tiksliai šeimos poreikius atitinkantį turtą“, – sako I. Šimkienė.
