Kaip žinia, Lietuvoje bent dvi savaites neveikė Lietuvos teismų sistema EPP, todėl teisėjams atsirado proga masiškai klastoti nutartis – pvz., teisėja Jolanta Vėgelienė (nuotr. viršuje) paliko mano skundą „nenagrinėtu” ir nutartyje teisėja nurodė, kad 2026 m. gegužės 20 d. nutartis man buvo išsiųsta tą pačią dieną ir laikytina įteikta jau kitą dieną – 2026 m. gegužės 21 d. Tačiau EPP sistemos duomenys rodo visai ką kita.

Iš EPP sistemos ekrano kopijų matyti, kad procesinių dokumentų kopijos ir nuorašai byloje buvo išsiųsti tik 2026 m. birželio 15 d., t. y. praėjus trims dienoms po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis atsisakyti atnaujinti terminą.

Kyla pagrįstas klausimas – kaip asmuo gali įvykdyti teismo nurodymus arba apskųsti procesinį sprendimą, jeigu apie jį faktiškai nėra informuotas?

Teismas atsisakė atnaujinti terminą, nors dokumentai EPP sistemoje buvo išsiųsti tik po trijų dienų

Aurimas Drižius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė 2026 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesinį terminą civilinėje byloje, kurioje siekiu prisiteisti žalą už, mano manymu, neteisėtus teismų ir teisėjų veiksmus.

Teismas nusprendė, kad neturėjau svarbių priežasčių praleisti terminą sumokėti 1125 eurų žyminį mokestį, nors nurodžiau, kad tuo metu neveikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (EPP) ir LITEKO informacinė sistema, todėl neturėjau realios galimybės laiku susipažinti su teismo procesiniais dokumentais.

Nutartyje teisėja J. Vėgelienė nurodė, kad 2026 m. gegužės 20 d. nutartis man buvo išsiųsta tą pačią dieną ir laikytina įteikta jau kitą dieną – 2026 m. gegužės 21 d. Tačiau EPP sistemos duomenys rodo visai ką kita.

Iš EPP sistemos ekrano kopijų matyti, kad procesinių dokumentų kopijos ir nuorašai byloje buvo išsiųsti tik 2026 m. birželio 15 d., t. y. praėjus trims dienoms po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis atsisakyti atnaujinti terminą.

Kyla pagrįstas klausimas – kaip asmuo gali įvykdyti teismo nurodymus arba apskųsti procesinį sprendimą, jeigu apie jį faktiškai nėra informuotas?

Nepaisant šių aplinkybių, teismas konstatavo, kad privalėjau laiku susipažinti su dokumentais ir atlikti visus procesinius veiksmus.

Dar daugiau – teismas nurodė, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą turėjau pateikti įrodymus apie sumokėtą 1125 eurų žyminį mokestį arba atskirąjį skundą dėl 2026 m. gegužės 20 d. nutarties. Tokia pozicija reiškia itin formalų Civilinio proceso kodekso aiškinimą, kai procesinės normos taikomos ne siekiant užtikrinti teisę į teisminę gynybą, bet priešingai – užkertant kelią asmeniui pasinaudoti šia teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad procesinės taisyklės negali būti taikomos taip formaliai, jog būtų paneigta pati teisės kreiptis į teismą esmė.

Dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, prašant panaikinti teisėjos J. Vėgelienės nutartį ir atnaujinti procesinį terminą.

Ši byla dar kartą kelia klausimą, ar Lietuvos teismuose procesinės taisyklės taikomos siekiant užtikrinti teisingumą, ar tampa priemone užkirsti kelią nagrinėti bylas iš esmės.