Putinas atskleidė naujų detalių apie pirmąją pasaulyje branduoliniu varikliu varomą raketą
Putinas atskleidė naujų detalių apie pirmąją pasaulyje branduoliniu varikliu varomą raketą
2025 m. spalio 30 d.
Autorius: dr. Peter F. Mayer
Skaitymo laikas: 2,9 minutės
Pranešama, kad Rusijos tarpžemyninė raketa 9M730 „Burevestnik“ pasiekė svarbų savo kūrimo etapą ir artimiausiu metu turėtų būti priimta į ginkluotę. Dabar paskelbta daugiau informacijos apie jos galimybes.
„Burevestnik“ sukurta naudoti tiek nuo paviršinių laivų, tiek nuo mobilių antžeminių paleidimo įrenginių, įskaitant taktinių raketų sistemų „Iskander-M“ ir „Bastion“ paleidimo įrenginius. Pasak Rusijos vyriausybės šaltinių, raketa sukurta taip, kad galėtų pataikyti į požeminius vadaviečių postus bei strateginius karinius valdymo ir kontrolės centrus, turėdama apie vienos megatonos sprogstamąją galią – beveik penkiasdešimt kartų didesnę nei amerikiečių atominės bombos, numestos ant Hirošimos.
Raketa pasižymi pažangiomis slaptumo (stealth) savybėmis ir gali sekti sudėtingas skrydžio trajektorijas iki 50 metrų aukštyje, todėl ją itin sunku perimti.
Po didelio bandymo paleidimo spalio 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsamiau papasakojo apie naująjį ginklą ir pabrėžė, kad programa pasiekė reikšmingų proveržių branduolinės traukos technologijų srityje, leidusių integruoti miniatiūrinį reaktorių į raketą.
Putinas paaiškino, kad reaktorius „savo galia prilygsta atominiame povandeniniame laive naudojamam reaktoriui, tačiau yra tūkstantį kartų mažesnis… Svarbiausia tai, kad įprastam reaktoriui paleisti reikia valandų, dienų ar savaičių, o šis įsijungia per minutes ar sekundes.“
Kadangi raketa gali išlikti ore daugelį metų, jos beveik neribotas nuotolis dar labiau apsunkina galimą perėmimą ir leidžia jai artėti prie taikinių nenuspėjamomis trajektorijomis. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos savo oro gynybos sistemas daugiausia yra sutelkusios šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose regionuose, o „Burevestnik“ teoriškai galėtų įskristi į šalį per Meksikos sieną.
Kol kas neaišku, kaip tiksliai veikia šis variklis. „Telegram“ ir kituose socialiniuose tinkluose šiuo metu plinta kompiuteriniai modeliai, tačiau jie nepatvirtinti. Manoma, kad variklis veikia elektriniais propeleriais, o miniatiūrinis reaktorius gamina elektros energiją, kuri kitu būdu negali būti panaudota.
Modeliai rodo, kad propeleriai galėtų būti įrengti apatinėje gondoloje arba raketos gale. Pastarasis variantas, tikėtina, sumažintų slaptumo savybes.
Greitis nurodomas iki Mach 1 (apie 1225 km/val.).
Naujasis ginklas iš esmės keičia strateginę pusiausvyrą. Rusija galėtų reaguoti į „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimą Ukrainai dislokuodama „Burevestnik“ raketas Atlante, Ramiajame vandenyne, Arktyje ar Karibuose. Jos galėtų ilgai cirkuliuoti ore ir laukti kontrpuolio prieš taikinius JAV teritorijoje.
Gali susidaryti panaši situacija kaip per Kubos krizę, tik šįkart raketos būtų neaptinkamos, o atsakomieji smūgiai prieš jas – neįmanomi.
Tokie dislokavimai galėtų tęstis ilgą laiką. Taip JAV netenka ankstesnio pranašumo kaip „didžioji sala“.
Europa, savo ruožtu, yra pažeidžiama dėl balistinių hipergarsinių vidutinio nuotolio raketų „Oreshnik“, prieš kurias nėra jokios veiksmingos gynybos, o Vakarai šiuo metu neturi nieko panašaus.
