Ketveri metai be teisingumo: valstybė uždarė portalą per kelias dienas, o teismai bylos neišnagrinėja jau ketverius metus

Aurimas Drižius

Lietuvoje susiklostė precedento neturinti situacija. Valstybės institucijos per kelias dienas sugebėjo faktiškai užblokuoti naujienų portalą www.laisvaslaikrastis.lt, tačiau teismų sistema jau daugiau kaip ketverius metus nesugeba galutinai atsakyti į klausimą, ar toks portalo uždarymas buvo teisėtas.

Portalas buvo uždarytas 2022 m. kovo 22 d., nieko mums nepranešus, ir be jokio teismo sprendimo. Kreipiausi į „teismą”, tačiau „teisme” skundas guli neišnagrinėtas daugiau nei ketveri metai. Nors Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad skundas dėl visuomenės informavimo priemonės sustabdymo teismo turi būti išnagrinėtas per vieną mėnesį.

Primenu, kad buvusi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė Ramanauskaitė nurodė interneto tiekėjams uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt savavališkai, be jokio teismo sprendimo, melagingai nurodžiusi, kad jis neva „platina dezinformaciją”.

Praėjus metams, administracinis teismas nurodė, kad portalo blokavimas be teismo sprendimo buvo neteisėtas, tačiau nieko nepasisakė dėl jo atnaujinimo ir žalos atlyginimo.

Po to trejus metus mano skundas dėl portalo blokavimo panaikinimo „guli” Vyriausiame administraciniame teisme, kurio pirmininkė – garsiojo Dainiaus Žalimo pirmoji žmona Skirgailė Žalimienė.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad Regionų administracinis teismas ignoravo esmines Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir neįvertino, jog faktinis portalo blokavimas seniai viršijo įstatymo leidžiamą terminą.

Įstatymas leidžia sustabdyti veiklą tik laikinai

Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnis numato, kad teismas visuomenės informavimo priemonės veiklą gali sustabdyti tik laikinai ir tik įstatyme nustatytomis sąlygomis.

Tačiau „Laisvo laikraščio“ atveju laikinas ribojimas virto faktiškai neterminuotu. Nors ginčijamos publikacijos buvo pašalintos, portalo blokavimas nebuvo panaikintas ir tęsiasi iki šiol.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad tai reiškia ne tik įstatymo pažeidimą, bet ir tęstinį saviraiškos laisvės ribojimą bei savarankišką valstybės civilinės atsakomybės pagrindą.

Teismas neatsakė į svarbiausius klausimus

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius pareiškėjos argumentus.

Teismas nepasisakė:

• kodėl visas portalas buvo užblokuotas vietoj konkrečių publikacijų;
• kodėl blokavimas tęsiamas pašalinus ginčijamą turinį;
• kodėl nebuvo laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų procedūrų;
• kokie konkretūs straipsnių teiginiai buvo laikomi dezinformacija ar karo propaganda.

Pareiškėjos teigimu, neįvardijus konkrečių ginčijamų teiginių neįmanoma nei apsiginti, nei atlikti proporcingumo vertinimo.

Atsakovės teiginiai liko nepatikrinti

Dar viena aplinkybė, kuri, pareiškėjos nuomone, kelia abejonių dėl proceso teisingumo, yra tai, kad teismas nevertino argumentų dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų faktinių teiginių.

Anksčiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo atsisakęs nagrinėti atskirą skundą dėl šių procesinių veiksmų, nurodydamas, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami pagrindinėje byloje.

Tačiau ir pagrindinėje byloje šie argumentai, pareiškėjos teigimu, liko neišnagrinėti.

„Jeigu atskiroje byloje šių klausimų nagrinėti negalima, nes jie turi būti vertinami pagrindinėje byloje, tačiau ir pagrindinėje byloje jie nėra nagrinėjami, pareiškėjui faktiškai nebelieka jokios veiksmingos teisminės gynybos“, – teigiama apeliaciniame skunde.

Ketveri metai – ar tai dar galima vadinti veiksminga teisminė gynyba?

Byla dėl portalo uždarymo teismuose nagrinėjama nuo 2022 metų pavasario.

Per tą laiką portalas prarado didelę dalį auditorijos, reklamos pajamas, buvo sutrikdyta jo veikla, o visuomenė neteko vieno iš informacijos šaltinių.

Pareiškėjos vertinimu, net jeigu po daugiau kaip ketverių metų būtų priimtas jai palankus sprendimas, jis jau nebegalėtų visiškai atkurti iki pažeidimo buvusios padėties.

Todėl skunde pabrėžiama, kad šioje byloje keliamas ne tik žalos atlyginimo klausimas. Kartu keliamas klausimas, ar valstybė gali faktiškai uždaryti visuomenės informavimo priemonę, o teisinis ginčas dėl tokio sprendimo teisėtumo tęstųsi tiek ilgai, kad pati teisminė gynyba prarastų praktinę prasmę.

Pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą, pripažinti portalo blokavimą neteisėtu, konstatuoti valstybės atsakomybę ir priteisti 66 395,36 euro turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.