„Snoro” savininką Antonovą nuteisti patikėta teisėjai A.Bielskei, kuri neapklaususi aukos „nustatė”, kad jokios pedofilijos Garliavos byloje nebuvo
Šiandien sužinojau, kad buvusio „Snoro” savininką Antonovą nuteisti patikėta apeliacinio teismo kolegijai, kurios pirmininkė ir pranešėja – Aušra Bielskė (nuotr.) , kiti du kolegijos nariai – Aiva Survilienė ir Nerijus Meilutis.
Mano nuomone, Antonovas neturi jokių šansų, nes jį nuteisti parinkta rinktinė šios teisėsaugos mafijos komanda.
Užtenka paminėti vien teisėją Aušrą Bielskę (buvusi Valinskienė), kuri karjerą padarė mano manymu tik todėl, kad išteisino Garliavos pedofilijos bylos herojų Andrių Ūsą.
Kaip žinia, garsiojoje pedofilijos byloje teismui buvo pateikti įrodymai, kad pedofilų auka (Deimantė Kedytė) nemeluoja, ir jos pasakojimas yra pagrįstas jos išgyvenimais. Tokią išvadą padarė valstybinė psichiatrinė ekspertizė. Tačiau teisėjai, nė karto nematę aukų, „iš lubų” nustatė, kad Deimantęs atmintis „yra ištrinta”. Tiesa, nei Cininas, nei Bielskė nepateikė teismui vaikų atminties trynimo nustatymo eksperto sertifikato, visas jų nuosprendis – pigi klastotė.
Kitos aukos, D.K. pusseserės patirto seksualinio prievartavimo faktą patvirtino ir ekspertizė, kuri nustatė, kad vaiko storoji žarna buvo „išplatėjusi dėl veikimo kietu buku” daiktu. Nors abi aukos buvo prievartaujamos tų pačių asmenų, tačiau garbūs prokurorai nutarė, kad šio įrodymo į teismą siųsti nereikia, nes pernelyg akivaizdus nusikaltimo įrodymas. na, o teismas nusprendė, kad jokių pedofilijos įrodymų nėra.
Nors tokių įrodymų, atrodo, daugiau negu reikia, tačiau teisėjas Cininas ir Bielskė nusprendė, kad apklausti aukos teisme nereikia, ir padarė išvadą, kad ji viską išgalvojo, nors garbūs teisėjai niekada gyvenime jos nebuvo matę.
Na, o Nerijus Meilutis klusniai vykdė Grybauskaitės nurodymus ir teisėjai Venckienei nurodė, kad ji turi rašyti atsistatydinimo pareiškimą, nes jam „skambino iš prezidentūros”.
Todėl Antonovas šiame taip vadinamame teisme neturi jokių šansų.
N.Venckienės skundą nagrinės pedofilų aukų atminties ištrynimo specialistas Audrius Cininas
teisejai
Aurimas Drižius
Neringos Venckienės skundą dėl suėmimo rytoj nagrinės garsusis pedofilų išprievartautų vaikų atminties ištrynimo specialistas, numarinęs pedofilijos bylą, ir dėl to Grybauskaitės dėka padaręs karjerą – Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.
Tokia įvykių eiga atrodo neįtikėtina – kaip toks pilietis apskirtai prileidžiamas prie bylų nagrinėjimo, nors jo vieta, mano galva – jau seniai kalėjime. Ir ne tik už numarintą pedofilijos bylą, tačiau ir už begalę kitų nusikaltimų ir nekaltų aukų nuteisimą.
„Pedofilijos bylos nuosprendis yra melas ir iškreipta tiesa, kuri yra skelbiami Lietuvos Respublikos vardu, – taip pedofilijos bylos nuosprendį spaudos konferencijoje 2013 m. gruodžio 3 d. apibūdino Neringa Venckienė, – jau nekalbant apie tai, ką teisėjas Cininas išdėstė ramiu veidu spaudos konferencijoje, kad mergaitės atmintis yra ištrinta, ir kad tai yra parašyta teismui pateiktame akte. Į tai niekas nereagavo ir jis apie tai niekam nepranešė – tai įrodo, kad yra padarytas nusikaltimas, paėmus mergaitę. Manau, kad buvo dėtos visos pastangos, kad tą bylą nuslopinti“.
Pasak V.Venckienės, jo brolio dukra yra pripažinta nukentėjusiąja, ir ji bet kuriuo momentu, nes ir priėmus nuosprendį, galėtų būti apklausta. Kas jai leido ištrinti atmintį? Ar teisėjų kolegija, vadovaujama Cinino, leido tai atlikti? Nes apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, lygiai taip pat gali nuspręsti mergaitę dar kartą apklausti.
Aš manau, kad tokią veiklą galima kvalifikuoti ne tik kaip Stankūnaitės, kaip motinos, piktnaudžiavimą motinos valdžia, bet kartu ir kaip poveikį nukentėjusiam. Nes net nepabaigus nagrinėti pedofilijos bylos, mergaitės atmintis buvo ištrinta. Norėčiau tai pasakyti jums, žurnalistams – jūs to nė vienas nepaviešinote. Jeigu ne moteris, atėjusi filmuoti iš „Lietuvos sąrašo“, tai niekas to ir nebūtų ir sužinojęs.
Aš manau, kad tai yra esminė aplinkybė to, kas atsitiko šioje byloje – vaikas prievarta, nepabaigus pedofilijos bylos, buvo paimtas ir jam ištrinta atmintis. Kam trinti atmintį, jeigu jokios pedofilijos nebuvo?“.
Teismas įsitikinęs, kad nukentėjusiąja pripažintos mergaitės nereikėjo apklausti teisme – tai rekomendavo ekspertai. „Vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis yra ištrinta – taip parašyta ekspertų išvadose“, – po teismo nuosprendžio penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Cininas.
Po N.Venckienės spaudos konferencijos A.Cininas kalbėjo jau kitaip. „Niekam abejonių ir nekyla, kad vaiko atmintis ištrinta. Kalbėti reikia, kas ir kodėl tai padarė, o teismo nuosprendžiu neginčytinai nustatyta, kad sveikoji vaiko atmintis ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi jo tėvo namuose, ilgą laiką trukusios įkyrios, neteisėtos kvotos apie tariamą seksualinę prievartą metu“, – N. Venckienės interpretacijas DELFI komentavo teisėjų kolegijai vadovavęs A. Cininas.
„Galima šį nuosprendį sukritikuoti visomis kryptimis ir kiekvieną jo sakinį, – sakė N.Venckienė, – tačiau tai, ką kalbėjo teisėjas Cininas, rodo, kad jis net nėra gerai susipažinęs su šia byla. Mergaitė yra apklausta ne keturis, o penkis kartus, visi jos apklausų protokolai yra pedofilijos byloje. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, A.Cininas sakė, kad jis nežino tokio prokuroro nutarimo, kuriame konstatuota, kad tėvo veiksmai, filmuojant vaiką, buvo teisėti.
Cininui galėčiau pasakyti – bylos 8 tomas, 144-145 psl, kuriame prokuroras Čepulionis rašo, kad tėvo veiksmai buvo teisėti, tėvas vaiko neįžeidinėjo, nežemino ir darė viską, kad apginti vaiko interesus. Buvo kalba apie teismų praktiką – tai galiu pasakyti, kad užsienio teismų praktikoje yra skatinama, pasakojant apie seksualinę prievartą vaiko atžvilgiu, nufilmuoti nukentėjusius. Nes yra tikimybė, kad kaip tik tuo momentu tas vaikas atsiskleidžia ir tam žmogui papasakoja tai, ką jam teko išgyventi.
Todėl visiškas nonsensas yra sakyti, kad tėvas vaiko negalėjo nufilmuoti. Negana to, perduodant baudžiamąją bylą teismui, tų tėvo perduotų duomenų net nereikėjo, A.Ūso kaltinamasis aktas net nesirėmė D.Kedžio padarytais įrašais. Cininas visą dėmesį skyrė vaizdo įrašui, o teismui perduota byla jais nesirėmė, kadangi pakako kitų įrodymų“.
N.Venckienė pabrėžė specialistų ir ekspertų išvadas. „Šioje byloje buvo atlikta viena kompleksinė psichiatrinė ekspertizė, kurios išvada kategoriška – vaikas nemeluoja, nefantazuoja, tėvo įtakos nėra, – sakė ji, – aš jokių žodžių iš ekspertizės neiškreipiau ir citavau pažodžiui. Tai, kas parašyta nuosprendyje, kad Venckienė neva išrinkdavo sakinius, tai yra visiškas melas. Įvyko priešingai – Cinino teisėjų kolegija išrinko sakinius iš dviejų specialistų išvadų. Nors tie du specialistai gyvos mergaitės niekada nėra matę.
Galiu pasakyti pavardes – vieną išvadą padarė Drazdauskienė ir Berūkštienė (?), kurios išvadas padarė, remiantis liudytojos Lavastės parodymais. O ta liudininkė Lavaste keturis metus šmeižė mano šeimą ir mano brolį, ir „specialistės“ padarė išvadą, remiantis tokia liudininke.
Mano vyras prokurorui Šileikai rašė prašymą papildyti tyrimą, iškviesti akistaton Lavaste ir suvesti akistaton su Kedžiais. Tas prašymas buvo atmestas. Kita išvada, kuria remiasi teismas, yra ekspertės Česnienės, kuri taip pat mergaitės niekada nėra mačiusi.
Dar kartą noriu pridurti – Česnienę rekomendavo psichologė Veilutytė, kuri buvo iškviesta į ketvirtą mergaitės apklausą ir kurią išsikvietė pats kaltinamasis pedofilija A.Ūsas. Todėl Cininas remiasi viena specialisto išvada, kuri surašyta remiantis L.Lavastės parodymais, ir antra išvada, kuri surasta kaltinamojo pedofilija A.Ūso.
O apie kitas specialistų išvadas, kurios sutampa su kompleksinės specialistės išvada, teisėjai visai nekalba ir nesiremia. Galiu pacituoti – garsios psichologės Linos Jasinskienės išvada, kad mergaitės parodymai išlieka vienodi ir tokie patys visuose mergaitės pasakojimuose, tiek filmuojant tėvui namuose, tiek apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjus.
Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, ir tai yra natūralu. Visos mergaitės apklausos ir ikiteisminio tyrimo metu, ir namuose, visiškai sutampa, tik tiek, kad mylinčioje aplinkoje ji laisviau jaučiasi.
Visiškas melas, kad buvo daryta įtaka ir kad tai kažkoks kerštas. Reikia logiškai galvoti, kad toje byloje buvo keturi negyvi žmonės. Tai kas čia atsitiko – dėl ko buvo nužudytas mano brolis? Dėl ko ūsas buvo nužudytas. Po Ūso išteisinimo atsiranda slaptas liudininkas, kuris aklą Raimundą Ivanauską matė tame pat kaime, kuriame ir Kraujutaitienė su Šimašiumi važinėjo prieš Ūso mirtį. Ar tai normali situacija?
Galiu pasakoti daugybę dalykų, tačiau esmė tokia, kad aš, kaip globėja, buvau pašalinta iš tos bylos ir paskui ta byla labai greitai pasibaigė. Jokių klausimų, kad būtų išsiaiškinta tiesa, pedofilijos byloje nebuvo užduota. Mes prieš teismą buvome parengę kelis lapus klausimų Stankūnaitei, padavėme kaltinimą palaikiusiam prokurorui Motiejūnui – tai nė vienas tų klausimų teismo metu net nebuvo užduotas.
Teisėjų kolegija parašė, kad ji remiasi nuosekliais Ūso, Stankūnaitės, Stankūnų parodymais. Jeigu skaitėte mano knygą „Drąsiaus viltis. Išgelbėti mergaitę“ aš rašau, kad net mergaitės krikštynų dieną nė vieno iš liudininkų parodymai nesutampa – nei dėl kvietimo į krikštynas, nei dėl tų įvykių ko krikštynų.
Todėl tai visiškas melas, kad jų parodymai nuoseklūs, tačiau niekas jų net nebandė aiškintis. Cininas sako, kad prokurorai padarė 95 proc. darbo, tačiau aš galiu pasakyti taip jie tai padarė taip, kad ta byla nebūtų išaiškinta. Nes jie neatsakė, kaip L.Stankūnaitė uždirbo per metus 63 tūkst. Litų, ir kaip jos sesuo Naruševičienė sugebėjo per dvejus metus gražinti 300 tūkst. Litų paskolos, nes yra jų parodymai, kad ta paskola jau gražinta.
Yra net šeši tomai telefoninių pokalbių išklotinių, tačiau jų byloje nėra. Todėl tų telefoninių pokalbių analizės negali būti, nes net šešių tomų telefonų pokalbių išklotinių nėra, juos matė tik prokuroras Šileika. Nuosprendyje Cininas rašo, kad neturi reikšmės, kaip Stankūnaitė uždirbo 63 tūkst. Litų, ir iki šios dienos neišsiaiškinta, kur ji dirbo“.
Teismas rašė, kad gydytojos Bloznelytės parodymai taip pat neturi reikšmės, nors ji papasakojo, kad pas ją buvo atėjęs A.Ūsas, ir prašė pašalinti vyndėmę nuo lyties organo. „Kaip tai neturi reikšmės, – stebisi N.Venckienė, – mergaitės parodymais sutampa su gydytojos parodymais.
Byloje yra net mano brolio prašymai, kad Ūsas būtų apžiūrėtas, nes jam ant kūno yra kažkokios raudonos dėmės, ir apie tai liudijo mergaitė. Teisėjams atrodo, kad tai neturi reikšmės. Prokurorai padarė 95 proc. darbo, kad tą bylą sužlugdyti, o Cinino kompanija padarė viską, kad tą bylą galutinai sužlugdyti.
Tai, kad laiku nebuvo padaryti ikiteisminio tyrimo veiksmai, konstatavo ir Seimo laikinoji komisija – ji konstatavo, kad visi mano brolio skundai buvo pagrįsti. Nuosprendyje rašoma, kad apžiūrėtas Ūso kompiuteris, ir nieko nerasta – tas kompiuteris buvo atneštas praėjus keliems mėnesiams jau po tyrimo pradžios, jau tada, kai Furmanavičius ir Naruševičienė jau buvo negyvi. O prieš tai ūsas davė parodymus, kad jo kompiuteris sudegė, tačiau kitą kompiuterį po metų laiko nunešė į prokuratūrą. Tai ką galime jame rasti? Apie šią bylą aš galiu pasakoti ir pasakoti – manau, kad Lietuvos Respublikos vardu skelbiama iškreipta tiesa ir visiškai melas“.
Seimo narys Valdas Vasiliauskas sakė, kad didžiąją pedofilijos bylos nuosprendžio dalį sudaro teisėjo A.Cinino parašyta recenzija apie D.Kedžio sukurtą filmą. „Atrodo, kad iki tol nebuvo daugybės teismo ar Seimo komisijos sprendimo, nes analizuojamas vien filmas, – stebėjosi V.Vasiliauskas, – teisme neva teisė A.Ūsą, tačiau nuteisė D.Kedį. O recenzijos autorių mes prisimename iš senų laikų, nes jis mėgsta teisti kūrybiškus žmones – prisimename, kaip teisėjas Cininas nuteisė „Respublikos“ leidėją Vytą Tomkų ir paskui bandė nuteisti redaktorių Raimundą Celencevičių. Tačiau šiame nuosprendyje yra keli svarbūs dalykai – pirmiausiai pats Cininas pasakė, kad mergaitės atmintis ištrinta. Dabar viskas stojo į savo vietas ir tapo aišku, kodėl vyko tas gegužės 17 d. smurtas – tam, kad sunaikinti pagrindinę liudininkė ir vienintelę nukentėjusiąją. Antras dalykas, kad teismas pirmą kartą oficialiai paneigė prokurorų versiją, kad Andrius Ūsas žuvo per nelaimingą atsitikimą – pirmą kartą pasakyta, kad jis buvo nužudytas. Vadinasi, ši byla tik prasideda. Visi galai sukišti į tą balą. Tikiuosi, kad dabar bus paneigta versija, kad ir Drąsius Kedys mirė užspringęs žolės lapu, o jis taip pat buvo nužudytas. Klausimų po šio nuosprendžio ne sumažėjo, bet padaugėjo. Todėl dar kartą galime pasakyti, kad teisme teisingumas nebuvo įvykdytas, o buvo suduotas smūgis žmonių pasitikėjimui teismais ir prokuratūra. Kur tai girdėta, kad prokuroras proceso metu perėjo į kitą pusę – prokuroras Motiejūnas tapo Ūso gynėju, nes jis padarė viską, kad tik Ūsas būtų išteisintas. Todėl pirmas dalykas, kuris turi būti padarytas – kad senaties terminas pedofilijos bylose negali būti taikomos ir kad pedofilų aukos vėl ateis pas savo žagintojus kartu su policija“.
N.Venckienė sakė, kad nėra jokios normos, kuri draustų nukentėjusiam ar jų atstovui rinkti įrodymus. V.Vasiliauskas tikisi, kad toks teisėjo Cinino sprendimas bus „etapinis“ ir jis paskatins įstatymų leidėjus peržiūrėti įstatymų bazę ir keisti visą teismų sistemą. „Kas iš to, kad nebeliks Vilniaus 2-os apylinkės teismo, juk tie patys cininai liks tie patys, jeigu nepasikeis teisėjų korpusas, – klausė V.Vasiliauskas.
N.Venckienė skundėsi, kad ji negali pateikti apeliacinio skundo šioje byloje, nes jai pašalintos mergaitės globėjos teisės. „tada, kai aš buvau apklausiama šioje byloje, aš mačiau kad Vaiko teisės apsaugos tarnybos atstovas tikrai buvo kaltinamojo Ūso pusėje, – pasakojo N.Venckienė, – ir tik vėliau jie tą advokatą atrado. Tačiau teismui jie tikrai nebuvo pasiruošę, ir net jeigu ir bus šios tarnybos apeliacinis skundas, tai nei ši tarnyba, nei jos advokatas nesugebės kvalifikuotai surašyti. Nes tų klausimų, kuriuos uždavus buvo galima išsiaiškinti tiesą, nei advokatė Liutvinskienė, nei tarnybos atstovai teismo posėdžių metu neuždavė“.
Teismo nuosprendyje parašyta, kad abi pusės „rungėsi“ tačiau N.Venckienė nemato, kad ten buvo kokios nors rungtynės. „Vienoje pusėje buvo Ūso gynybos korpusas, o kitoje pusėje – Stankūnaitė, – sakė ji, – kai aš buvau pašalinta su savo vyru advokatu, tai ta byla greitai ir pasibaigė. Tai rodo ir šių teisėjų iškreiptą norą parodyti tą bylą, kad ji neva buvo išnagrinėta objektyviai. Jau vien tai, kad teisėjai iš apklausų parenka tik tam tikrus duomenis, rodo, kad tiesa jiems tikrai nerūpėjo. Liudytojas, kuris nuomavo L.Stankūnaitei butą, parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad buto nuomos kainos jis nekėlė, o Stankūnaitė ir Ūsas tvirtino priešingai. Teisme liudininko net nepaklausė, ar jis kėlė tą kainą, tačiau aišku, kad Stankūnaitė išsikėlė iš to buto, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas“.
Paklausta, ar ketina kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, N.Venckienė buvo skeptiška – „pamačius, kas atstovauja Lietuvą šiame teisme, didelių vilčių neturiu. Lietuvai ten atstovauja Baltutytė, ir mes matėme, ką ji kalbėjo. Jos buvo paklausta, ar ji pateikė Europos žmogaus teisių teismui duomenis apie tai, kad pedofilijos byla dar nepasibaigusi, ir ar kad kaltinamasis Ūsas yra Stankūnaitės draugas. Ji atsakė, kad ne. Jeigu jūs domėjotės, tai aš buvau surašiusi duomenis, ką Baltutytė turi parengti Strasbūro teismui, tačiau ji tų duomenų teismui visai nepateikė. Baltutytei niekas neįdomu, nes ji atstovauja Stankūnaitei. Kokią teisybę Strasbūre galima rasti, jeigu Lietuvai ten atstovauja tokie atstovai?“.
Pedofilijos bylos griovėjai paaukštinti pareigose
Tyrimas pedofilijos bylos, kurioje įtariamasis – Andrius Ūsas, ir kurioje buvo prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą L.Stankūnaitės ir J.Furmanavičiaus atžvilgiu, bet tyrimas niekada dėl jų nebuvo atliktas, kurioje Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. sausio mėnesį pripažino, kad Drąsiaus Kedžio skundai buvo pagrįsti, o ikiteisminis tyrimas visų instancijų prokuratūrose buvo aplaidus, vėliau sekę nesuprantami teismo procesai ir mažos mergaitės prievartinis paėmimas, Drąsiaus Kedio sesers Neringos Venckienės, tėvų, kitų asmenų persekiojimas, rodė, kad nei pedofilijos bylą tyrę prokurorai, nei teisėjai, nei kiti asmenys, susiję su šia byla, niekada nebus apdovanoti. Deja, visų šių asmenų laukė stulbinanti karjera.
1. Algimantas Valantinas, buvęs Generaliniu prokuroru tuo metu, kai Seimas nustatė aplaidžiai nusikalstamą ikiteisminį tyrimą pedofilijos byloje, netrukus po atsistatydinimo tapo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju, tuoj pat šio teismo pirmininku, Vilniaus apygardos teismo teisėju, 2016 metų sausį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, 2016 m. balandį – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku.
2. Prokurorė Genovaitė Ročienė buvo atleista iš prokuratūros. Tarnybinės nuobaudos skyrimą sąlygojo grubūs pažeidimai, G. Ročienės padaryti kontroliuojant bei vykdant ikiteisminį tyrimą. Pirminių, būtiniausių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei ir sėkmei, neatlikimas, aukštesnio prokuroro konkrečių reikalavimų nevykdymas pakenkė bylos tyrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. G.Ročienę grąžino į darbą, tada Ročienė iš valstybės prisiteisė tūkstantines sumas.
3. Rita Čivinskaitė 2009 m. buvo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, kuri dėl pedofilijos bylos tyrimo buvo pažeminta pareigose, perkelta į Kauno apygardos prokuratūrą.
4. Prokuroras Andrius Kiuršinas, kuris Drąsiui Kedžiui pasakė: „Kas čia tokio, kad vaikui įkišo kelis kartus į burną?“, buvo pažemintas pareigose – perkeltas iš Kauno į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą. Netrukus padarė karjerą – tapo Kauno apygardos prokuratūros prokuroru.
5. Ūsą pedofilijos byloje prašęs išteisinti prokuroras Egidijus Motiejūnas tapo Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiuoju prokuroru.
6. Teisėjas Eligijus Gladutis, nutraukęs dalį pedofilijos bylos dėl J.Furmanavičiaus ir L.Stankūnaitės, D. Grybauskaitės dekretu perkeltas iš Panevėžio apygardos teismą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
7. Teisėjas Audrius Cininas po įtariamojo pedofilija A.Ūso reabilitavimo netrukus tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Bielskė (buvusi Valinskienė) kartu buvo vienoje kolegijoje su A.Cininu reabilituojant A.Ūsą, po ko buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja.
9. Saulius Skvernelis iš Generalinio komisaro po gegužės 17-osios šturmo tapo Vidaus reikalų ministru.
10. Garliavoje gegužės 17-ąją buvęs ir instruktažą policininkams pravedęs komisaras Renaldas Požėla tapo Generaliniu komisaru.
11. Romas Oželis, 2012 m. gegužės 17 d. buvęs kartu su antstole S.Vaicekauskiene namo viduje jėga išplėšiant vaiką, 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“. 2014 m. paskirtas Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotoju.
12. Į viešumą dėl pedofilijos bylos lindęs ir šmeižęs tuos, kurie gynė vaiką, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris gavo vietą Strasbūro teisme.
13. Evelina Talalienė, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, nuplėšusi vaiko ranką 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, aiškinusi vaikui: “dabar arba po minutės”, po Garliavos šturmo, vedėjai Dabašinskienei nesant darbe, ją pavaduodavo. Šiuo metu ji yra atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Regionų apygardos administraciniame teisme.
14. Gražina Didžbalienė, Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, 2012 m. gegužės 17 d. nuplėšusi mergaitės rankas, tapo Vaikų gerovės centro “Pastogė” direktore.
15. Edita Žiobienė, Vaiko teisių kontrolierė, pareigas eina nuo 2010 metų, paskirtai antrai kadencijai.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, šmeižęs Neringą Venckienę viešai, pasibaigus kadencijai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tapo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku.
17. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė po to, kai nuteisė Laimutę Kedienę tvirkinus vaiką už tai, kad L.Kedienė savo namuose kalbėjosi apie asmenis, kurie seksualiai išnaudojo vaiką, buvo perkelta į Kauno apygardos teismą.
18. Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, 2010 m. atleista iš pareigų dėl savo veiksmų pedofilijos bylos tyrime, 2014 m. ji buvo paskirta Sveikatos apsaugos ministre.
19. Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, atmetusi Laimutės Kedienės skundą ir palikusi teismo nuosprendį dėl seksualinio tvirkinimo, netrukus gavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas.
20. Į Lietuvos apeliacinį teismą iš Vilniaus apygardos teismo buvo perkeltas teisėjas Alenas Pesliakas po to, kai paliko galioti nuosprendį, kad Laimutė Kedienė intelektualiai tvirkino vaiką.
21. Sigita Kilkutė 2012-05-17 atvykusi į Garliavą su S.Vaicekauskiene, E.Talaliene ir G.Didžbaliene paimti mergaitės kaip psichologė, tuo metu dirbo Santariškių klinikose. Šiuo metu S. Kilkutė dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybėje pas Saulių Skvernelį projektų vadove.
Tai tik keletas iš svarbiausių apdovanojimų pedofilijos bylos griovėjams.
