STT išaiškinimas, kad teisėjai yra „virš įstatymo”
Aurimas Drižius
Specialiųjų tyrimų tarnyba man išaiškino, kad teisėjai yra „virš įstatymo” ir kad STT negali tirti teismų nusikaltimų, klastojant nutartis, nes „teismai nepriklausomi”.
Būtent dėl tokios praktikos – teismai pasijuto nebaudžiami ir masiškai klastoja nutartis, siunčia nekaltus žmones į kalėjimus, kas sukelia žmonių pykti ir keršto troškimą – teismuose įsigaliojo masinės klastotės. Tada teisiamieji ima daužyti savo narvus, o teisėjai pasijunta baisiai nesaugūs, ir reikalauja, kad būtų saugomi.
„Teismai” jau 15 metų mane persekioja už teisėtą veiklą, taikydami Konstitucijoje uždraustą cenzūrą ir sprendimus priima „Lietuvos Respublikos vardu”.
Kai prašau jie kelti „baudžiaką” už klastotes ir piktnaudžiavimą, prokurorai ir STT atsako, kad negali vertinti teismų nutarčių.
Toks požiūris yra ne tik neteisėtas, tačiau tai yra ir bendrininkavimas darant nusikaltimus.
STT dėl mano pareiškimo nurodė, kad negali vertinti teismų nutarčių.
STT nutarimas grindžiamas klaidinga prielaida, kad teisėjų priimti sprendimai negali būti vertinami baudžiamosios teisės požiūriu.
Tačiau: BK 228, 229 ir 300 straipsniai taikomi ir teisėjams; BPK 444 straipsnis numato galimybę peržiūrėti įsiteisėjusius sprendimus, jei nustatoma nusikalstama veika; todėl pats faktas, kad sprendimas yra teismo priimtas, negali eliminuoti jo vertinimo baudžiamosios teisės požiūriu.
STT faktiškai atsisakė vykdyti įstatyme numatytą funkciją.
III. OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ IGNORAVIMAS
STT nutarime teigiama, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką.
Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes: egzistuoja įsiteisėję nuosprendžiai; pareiškėjas buvo nuteistas ir atliko bausmę; buvo pritaikytos realios turtinės pasekmės; buvo nustatytas draudimas publikuoti informaciją.
Šios aplinkybės yra objektyvios ir neginčijamos.
STT jų nevertino ir nepateikė jokio jų analizės.
IV. ESMINIO PRIEŠTARAVIMO NETYRIMAS
Pareiškėjas nurodė konkretų prieštaravimą: egzistuoja realios teisinių sprendimų pasekmės; tačiau jos kvalifikuojamos kaip „deklaratyvūs teiginiai“.
Šis prieštaravimas yra objektyviai patikrinamas.
STT: jo neanalizavo; nepateikė jokio vertinimo; formaliai jį ignoravo.
Tai yra BPK 168 straipsnio pažeidimas.
V. KONSTITUCIJOS 44 STRAIPSNIO PAŽEIDIMO IGNORAVIMAS
Pareiškėjas nuosekliai nurodė, kad jo nuteisimas buvo susijęs su išankstiniu draudimu publikuoti informaciją, t. y. su cenzūros pobūdžio ribojimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnį:
„Masinės informacijos cenzūra draudžiama.“
Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus :
Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Tačiau nei STT, nei kitos institucijos: nevertino, ar toks draudimas atitinka cenzūros požymius; neanalizavo šio klausimo iš esmės; nepateikė jokio teisinio vertinimo.
Vietoje to šis argumentas buvo formaliai atmestas.
Tai reiškia, kad nebuvo sprendžiamas pagrindinis klausimas.
VI. TEISMO PAREIGOS VYKDYTI KONSTITUCINĘ KONTROLĘ NEVYKDYMAS
Teismai, nepaneigdami faktinių aplinkybių (nuteisimo, draudimo publikuoti, pasekmių), atsisakė vertinti jų atitiktį Konstitucijai.
Tai reiškia: ne teisės aiškinimą, o pareigos taikyti Konstituciją nevykdymą.
Tokiu būdu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.
VII. PROCESINIS UŽDARAS RATAS
Nagrinėjamu atveju susiformavo sistema: Tyrimas nepradedamas, nes nėra nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika nenustatoma, nes tyrimas nepradedamas
Tai eliminuoja galimybę: ištirti galimus pažeidimus; ginti savo teises.
VIII. SISTEMINIS TEISINĖS GYNYBOS NEBUVIMAS
Pareiškėjo skundai įvairioms institucijoms buvo nagrinėjami formaliai, kartojant tuos pačius argumentus.
Tuo pačiu: faktai nepaneigiami; tačiau jų teisinė reikšmė nevertinama; Konstitucijos ir įstatymo klausimas ignoruojamas.
Susiformavo uždara sistema, kurioje: skundai atmetami kaip nepagrįsti; tačiau jų turinys netiriamas.
Tai reiškia, kad: nėra veiksmingos teisinės gynybos; valstybė nesuteikia realios galimybės apginti savo teisių.
IX. IŠVADA
STT nutarimas: nepagrįstas faktinių duomenų analize; grindžiamas klaidingu teisės aiškinimu; eliminuoja galimybę tirti galimus nusikaltimus; paneigia teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
X. PRAŠYMAI
Panaikinti STT 2026-05-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Įpareigoti įvertinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir jų prieštaravimus.
Įvertinti galimą BK 228, 229 ir 300 straipsnių pažeidimą.
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
