Teisėja J.Dabulskytė-Raizgienė: politinės korupcijos atskleidimas sukeltų grėsmę Lietuvos Respublikai

Aurimas Drižius

Tas Vilniaus apygardos teismas mane toliau juokina – tokia teisėja J.Dabulskytė-Raizgienė (nuotr.) man išaiškino, kad sunkūs teismų ir politikų nusikaltimai mano atžvilgiu negali būti tiriami, nes aš nepateikiau įrodymų.

Tie įrodymai guli Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau tiek ministerija, tiek ir „teismas” kategoriškai atsisako juos išreikalauti, nes jie sukeltų grėsmę Lietuvos nepriklausomybei ir visai šią nepriklausomybę nusavinusiai mafijai.

Trumpai istorija tokia – kai buvo privatizuojama AB „Mažeikių nafta” ir nupjauta galva jos vadovui Gediminui Kiesui, iš „Mažeikių naftos” liejosi pinigų upė į tokią garsią įmonę „Ekskomisarų biuras”, kurios savininkas tuo metu buvo ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Sadeckas.

Primenu tik, kad kontrolinį akcijų paketą konservatoriai padovanojo neaiškiai ofšorinei įmonei „Williams International Company”, ir vėliau už šias akcijas Lenkijos įmonė PKN Orlen sumokėjo 1,5 mlrd. dolerių. Kitaip sakant, per šią aferą iš valstybės buvo pavogta nei daug, nei mažai – 1,5 mlrd. dolerių.

Ką tuo metu veikė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kurio pareiga buvo užtikrinti, kad tokios aferos būtų užkardintos? Teisingai, šio komiteto pirmininkas Sadeckas stebėjo, kaip iš „Mažeikių naftos” į jo privačią firmą „Ekskomisarų biuras” teka valdiški milijonai. ir nieko nedarė, kad ši afera būtų sustabdyta. Beje, pats Sadeckas teisme juokėsi – pasak jo, tie 6 mln. litų, pervesti „Ekskomisarų biurui”, tebuvo „lašas jūroje”.

Kai „Laisvas laikraštis” pabandė aiškintis šios istorijos aplinkybes, Sadeckas per teismą uždraudė rašyti bet kokios straipsnius apie šią aferą ir pačio Sadecko indėlį „Mažeikių naftos” privatizavime. Todėl kiekvienas žurnalistinis tyrimas su įrodymais buvo palydimas baudžiamąją byla man už tai, kad sąžiningai dirbau savo darbą.

A.Sadeckas gal po penkto „baudžiako” ėmė reikalauti, kad teismas mane paskelbtų „recydivistu”, nes tie įrodymai apie „eksų” vaidmenį šioje istorijoje badė akis. Visa teismų sistema 15 metų aptarnavo šį pilietį, nors net LR Konstitucijos 44 str. kategoriškai draudžia cenzūrą, kurią teismas nusikalstamai legalizavo.

Visi mano pateikiami įrodymai buvo paskelbiami niekiniais, todėl paprašiau, kad teismas išreikalautų iš VRM medžiagą apie tai, kokius duomenis buvęs šios ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas pateikė apie Sadecko ir „Ekskomisarų biuro” vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime.

Mat J.Liaudanskas, būdamas ministerijos sekretorius, viešai per televiziją paskelbė, kad Sadeckas ir „Ekskomisarų biuras” kažkokiu. būdu dalyvavo „Mažeikių naftos” privatizavime ir iš to pralobo : „Praėjusį trečiadienį J.Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK televizijų žinių laidose, leido suprasti, kad su vienu didžiausių J.Bernatonio oponentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras” kažkokiu būdu dalyvavo „Mažeikių naftos” privatizavime ir „uždirbo” iš JAV bendrovės „Williams International” atėjimo. Be to, J.Liaudanskas siūlė pasidomėti, kokie ryšiai sieja saugos tarnybą „Ekskomisarų biuras” ir šalies policijos vadovą Vytautą Grigaravičių bei „kokios jėgos” atvedė Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į didžiąją politiką. Praėjusią savaitę BNS korespondento paklaustas, ar pats turi atsakymus į viešai užduotus klausimus, J.Liaudanskas atsakė: „Be abejo, aišku turiu, aš gi daug ką žinau, daug kur dalyvavau”. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas per savo atstovą spaudai atmetė „šias neaiškias potekstes”, vadindamas jas „absurdiškomis”. „Seimo pirmininkas pabrėžė, kad į didžiąją politiką jį atvedė įvairių politinių pakraipų žmonės, šiandien esantys ir valdančiojoje daugumoje, ir opozicijoje. Todėl tokios potekstės yra visiškai absurdiškos”, – A.Paulauską citavo jo atstovas spaudai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jliaudanskas-aiskinsis-jau-naujajam-ministrui-2252469?utm_source=delfi&utm_medium=piano&utm_campaign=frequency

Todėl teismo paprašiau išreikalauti visą medžiagą apie J.Liaudansko paskelbtą medžiagą ir jo pateiktus įrodymus.

Toks prašymas šokiravo visą „teisinę sistemą” – juk paskelbus šiuos duomenis, gali paaiškėti, kad „Mažeikių naftą” nusipirko visai ne „strateginis JAV investuotojas”, o kažkokie neaiškūs veikėjai, prisidengę „ofšoru” iš JAV.

Visa „teisinė sistema” šoko gelbėtis – dengti sunkius nusikaltimus – ta jau minėta Dabulskytė-Razigienė kategoriškai nurodė minėtų duomenų neatskleisti, nes jie sukeltų pavojų „nacionaliniam saugumui”.

Nors BPK aiškiai sako, kad teismas turi pareigą išreikalauti bet kokius įrodymus, padedančius atskleisti nusikaltimus, tačiau Raizgienė man nurodo, kati tik tik „prielaidos” : iš nutarties : „.pareiškėjas skunde kaip egzistuojančią naują aplinkybę įvardina VRM 2003 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 4VL-59, kuri, kaip teigiama, nebuvo ištirta ankstesniuose procesuose, nebuvo jam prieinama ir gali turėti esminę reikšmę vertinant parodymų teisingumą. Kaip matyti iš IBPS esančio Aurimo Drižiaus 2026 m. kovo 30 d. skundo bei nagrinėjamo skundo turinio, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė informaciją dėl VRM išvados, tačiau nepateikė nei paties dokumento, nei jo turinio, nei konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti jo reikšmingumą. Pareiškėjas taip pat nenurodė,
kada sužinojo apie šį dokumentą, kodėl anksčiau nesiekė jo gauti ar pateikti, nors nuo minėtos
VRM išvados praėjo beveik 23 metai ir per tą laiką, kaip matyti iš IBPS pateiktos medžiagos,
Aurimas Drižius aktyviai teikė prašymus/skundus dėl analogiškų aplinkybių. Vien deklaratyvus
teiginys, kad dokumentas jam nebuvo prieinamas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė
negalėjo būti nustatyta anksčiau, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, pareiškėjas nenurodė,
kodėl jis negalėjo būti išreikalautas dėl pareiškėjo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ar pagal jo
pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-324-13. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad šis
„dokumentas < … > gali turėti reikšmės <…> ar < … > gali patvirtinti < … > tam tikras aplinkybes“,
vertintini kaip prielaidos, o ne faktiniai duomenys, atitinkantys naujai paaiškėjusių aplinkybių
kriterijus”.

Tačiau visi šie dokumentai ir įrodymai nėra prielaidos, o faktiniai duomenys, todėl prašau prokuratūros pradėti tyrimą dėl teisėjos Raizgienės galimo bendrininkavimo nuslepiant sunkius nusikaltimus: .

GENERALINEI PROKURATŪRAI
(per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą)
SKUNDAS dėl naujų aplinkybių neįvertinimo, dokumento neišreikalavimo ir galimo piktnaudžiavimo
Pareiškėjas: Aurimas Drižius,
el. paštas: llredakcija@gmail.com
2026-04-27
I. SKUNDO DALYKAS
Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228, 229 ir 300
straipsniuose, susijusių su Vilniaus apygardos teismo teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės 2026-04-07
ir 2026-04-27 nutartimis, kuriomis buvo atmesti mano skundai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminius
tyrimus.
II. NAUJOS APLINKYBĖS
Skunduose nurodžiau naują įrodymų šaltinį – VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59, kuri: nebuvo tirta
ankstesniuose procesuose; nebuvo prieinama pareiškėjui; gali turėti esminę reikšmę vertinant parodymų
teisingumą.
Nepaisant to, teismas konstatavo, kad: dokumentas nepateiktas; jo turinys nežinomas; todėl aplinkybės
laikytinos prielaidomis.
Minėtame dokumente kalbama apie buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pirmininko A.Sadecko ir jo firmos dalyvavimą ‘Mažeikių naftos” privatizavime. Apie tai viešai paskelbė
VRM sekretorius Jonas Liaudanskas : „Praėjusį trečiadienį J.Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK
televizijų žinių laidose, leido suprasti, kad su vienu didžiausių J.Bernatonio oponentų, Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras”
kažkokiu būdu dalyvavo „Mažeikių naftos” privatizavime ir „uždirbo” iš JAV bendrovės „Williams
International” atėjimo.

Skaitykite daugiau:
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jliaudanskas-aiskinsis-jau-naujajam-ministrui-2252469
Tuo pačiu metu Sadeckas pateikė precencinį ieškinį, reikalaudamas teismo uždrausti man rašyti
straipsnius apie Sadecko ir Eskomisarų biuro dalyvavimą „Mažeikių naftos” privatizavime. Sadeckas daug
kartų teisme melagingai liudijo, kad jis niekaip nėra suijęs su minėtų privatizavimu ir niekaip jame
nedalyvavo.
Tai žinomai melagingi teiginiai, nes Sadeckas ir Ekskomisarų biuras aktyviai dalyvavo „Mažeikių naftos”
privatizavime ir šiame procese uždirbo milijonus eurų. Pats Sadeckas ne kartą asmeniškai keitė
„Mažeikių naftos” privatizavimo įstatymus ir asmeniškai sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms turi būti
prduotos įmonės akcijos.
Tačiau prokuratūra ir teismai daug metų slepia šią sunkią nusikalstamą veiklą, atsisakydami išreikalauti
minėtus dokumentus
DĖL VRM 2003-05-19 IŠVADOS NR. 4VL-59 REIKŠMĖS IR JOS NEIŠREIKALAVIMO
Skunduose nurodžiau naują įrodymų šaltinį – VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59, kuri nebuvo tirta
ankstesniuose procesuose, nebuvo man prieinama ir gali turėti esminę reikšmę vertinant A. Sadecko
parodymų teisingumą.
Nepaisant to, teismas konstatavo, kad dokumentas nepateiktas, jo turinys nežinomas, todėl pareiškėjo
argumentai laikytini prielaidomis. Su tokia išvada nesutinku. Pareiškėjas nurodė ne abstraktų
dokumentą, o konkretų, identifikuojamą įrodymų šaltinį: VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59. Šis
dokumentas susijęs su viešai paskelbtais duomenimis apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko ir su juo siejamos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ galimą
dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese. Viešai buvo paskelbta, kad VRM sekretorius
Jonas Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK televizijų žinių laidose, leido suprasti, jog su A. Sadecku
susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras“ galėjo dalyvauti AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir
uždirbti iš JAV bendrovės „Williams International“ atėjimo. Būtent po šių viešų pareiškimų, pareiškėjo
duomenimis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvada Nr. 4VL-59 gali turėti reikšmės nustatant,
ar A. Sadecko teismuose duoti parodymai apie tariamą nesusijimą su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu
atitiko tikrovę.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. Sadeckas teismuose teigė nesąs susijęs su minėtu privatizavimu ir
jame nedalyvavęs. Šie parodymai turėjo reikšmės tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, kuriose
pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už publikacijas šia tema. Todėl VRM išvada Nr. 4VL-59 yra
reikšminga ne abstrakčiai, o konkrečiam klausimui: ar A. Sadecko parodymai apie nesusijimą su AB
„Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu buvo teisingi.
Teismo išvada, kad dokumento reikšmė neįrodyta, yra nepagrįsta, nes dokumento reikšmė negali būti
objektyviai įvertinta jo neišreikalavus ir neištyrus. Tokiu būdu susidaro uždaras procesinis ratas:
pareiškėjas prašo išreikalauti konkretų dokumentą; teismas atsisako tai padaryti, nes dokumentas
nepateiktas; dokumentas negali būti pateiktas, nes pareiškėjas jo neturi; dokumento negavus, pareiškėjo
argumentai pripažįstami prielaidomis.
Tokia situacija paneigia BPK 168 straipsnio paskirtį, nes vietoje preliminaraus duomenų patikrinimo iš
pareiškėjo reikalaujama pateikti galutinį įrodymą.
Dokumento neišreikalavimas ir jo reikšmės neįvertinimas sudaro pagrindą vertinti, ar nebuvo neatlikta
pareiga patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes pagal BPK 166 ir 168 straipsnius.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dokumentas galėjo būti reikšmingas vertinant galimai melagingus
parodymus pagal BK 235 straipsnį, sistemingas atsisakymas jį išreikalauti ir ištirti gali būti vertinamas BK
229 straipsnio kontekste, o nustačius sąmoningą siekį užkirsti kelią reikšmingų duomenų patikrinimui – ir
BK 228 bei BK 24 straipsnių kontekste.
III. NETEISINGAS NAUJŲ APLINKYBIŲ VERTINIMAS
Teismas nepagrįstai reikalavo pateikti pilną įrodymą (dokumentą), nors: ikiteisminio tyrimo stadijoje
pakanka duomenų apie galimą nusikalstamą veiką; pareiškėjas pateikė pakankamus duomenis
dokumentui identifikuoti (data, numeris, institucija).
Nepaisant to: dokumentas nebuvo išreikalautas; jo turinys nebuvo tikrinamas; tačiau padaryta išvada,
kad duomenų nėra.
Tai rodo, kad sprendimas priimtas nepatikrinus pateiktų duomenų.
IV. NEĮMANOMO REIKALAVIMO SUDARYMAS
Teismas faktiškai nustatė pareiškėjui neįmanomą reikalavimą: pateikti dokumentą, kurio jis neturi; nors
dokumentą gali gauti tik tyrimo institucijos.
Taigi susidaro uždaras procesinis ratas: tyrimas nepradedamas, nes nėra dokumento; dokumentas negali
būti gautas, nes tyrimas nepradedamas.
V. BPK 168 STRAIPSNIO PAŽEIDIMAS
Pagal BPK 168 straipsnį turi būti: patikrinti pareiškėjo nurodyti duomenys; išreikalauti reikšmingi
dokumentai; priimtas motyvuotas sprendimas.
Tačiau nagrinėjamu atveju: nebuvo atliktas joks realus patikrinimas; nebuvo išreikalautas dokumentas;
sprendimas priimtas formaliai.
VI. SKUNDO ESMĖS IŠKRAIPYMAS
Teismas nepagrįstai kvalifikavo skundą kaip pakartotinį, nors: buvo nurodyta nauja aplinkybė; buvo
prašoma patikrinti konkretų dokumentą; skundo dalykas skyrėsi nuo ankstesnių skundų.
Tokiu būdu skundo esmė buvo iškraipyta.
VII. KONSTITUCINIO KLAUSIMO NEIŠNAGRINĖJIMAS
Pareiškėjas kėlė klausimą dėl publikavimo draudimo atitikties Konstitucijai (informacijos laisvė ir
cenzūros draudimas).
Tačiau: šis klausimas nebuvo nagrinėtas; nebuvo atliktas konstitucinis vertinimas; nebuvo atsakyta į
esminį argumentą.
VIII. DĖL TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ DUOMENŲ
Teismo nutartyse padaryta išvada, kad pareiškėjo nuteisimas yra „deklaratyvaus pobūdžio“.
Tačiau: nuosprendis buvo įsiteisėjęs; buvo vykdomas; sukėlė realias teisines pasekmes.
Todėl toks teiginys prieštarauja objektyviems duomenims.
IX. DOKUMENTO NEIŠREIKALAVIMAS
Pareiškėjas prašė išreikalauti VRM išvadą Nr. 4VL-59.
Tačiau: dokumentas nebuvo išreikalautas; jo turinys nebuvo vertintas; tačiau padarytos galutinės
išvados. Tai eliminuoja galimybę nustatyti reikšmingas aplinkybes.
X. GALIMI NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ POŽYMIAI
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, egzistuoja pagrindas vertinti: BK 229 str. – tarnybos pareigų
neatlikimą; BK 228 str. – piktnaudžiavimą; BK 300 str. – tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą.
Taip pat vertintina, ar procesinis neveikimas nesudarė prielaidų išvengti reikšmingų duomenų
patikrinimo.
XI. PROCESINIO UŽDARO RATO SUDARYMAS
Susidariusi situacija: prokuratūra atsisako tirti; teismas atsisako nagrinėti; dokumentai nėra tikrinami;
reiškia, kad: nėra realios teisinės gynybos; pažeidžiama teisė į veiksmingą tyrimą.
XII. PRAŠAU
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų pagal BK 228, 229 ir 300 straipsnius.
Išreikalauti VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59.
Įvertinti, ar teismo nutartyse pateikti teiginiai atitinka faktinius duomenis.
Įvertinti, ar buvo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikrinimas.
Pavesti tyrimą kitam, su byla nesusijusiam prokurorui

Skunduose nurodžiau naują įrodymų šaltinį – VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59, kuri nebuvo tirta ankstesniuose procesuose, nebuvo man prieinama ir gali turėti esminę reikšmę vertinant A. Sadecko parodymų teisingumą.

Nepaisant to, teismas konstatavo, kad dokumentas nepateiktas, jo turinys nežinomas, todėl pareiškėjo argumentai laikytini prielaidomis.

Su tokia išvada nesutinku.

Pareiškėjas nurodė ne abstraktų dokumentą, o konkretų, identifikuojamą įrodymų šaltinį: VRM 2003-05-19 išvadą Nr. 4VL-59. Šis dokumentas susijęs su viešai paskelbtais duomenimis apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Sadecko ir su juo siejamos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ galimą dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese.

Viešai buvo paskelbta, kad VRM sekretorius Jonas Liaudanskas, dalyvaudamas Lietuvos ir LNK televizijų žinių laidose, leido suprasti, jog su A. Sadecku susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras“ galėjo dalyvauti AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir uždirbti iš JAV bendrovės „Williams International“ atėjimo.

Būtent po šių viešų pareiškimų, pareiškėjo duomenimis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvada Nr. 4VL-59 gali turėti reikšmės nustatant, ar A. Sadecko teismuose duoti parodymai apie tariamą nesusijimą su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu atitiko tikrovę.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. Sadeckas teismuose teigė nesąs susijęs su minėtu privatizavimu ir jame nedalyvavęs. Šie parodymai turėjo reikšmės tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už publikacijas šia tema.

Todėl VRM išvada Nr. 4VL-59 yra reikšminga ne abstrakčiai, o konkrečiam klausimui: ar A. Sadecko parodymai apie nesusijimą su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu buvo teisingi.

Teismo išvada, kad dokumento reikšmė neįrodyta, yra nepagrįsta, nes dokumento reikšmė negali būti objektyviai įvertinta jo neišreikalavus ir neištyrus.

Tokiu būdu susidaro uždaras procesinis ratas:

• pareiškėjas prašo išreikalauti konkretų dokumentą;
• teismas atsisako tai padaryti, nes dokumentas nepateiktas;
• dokumentas negali būti pateiktas, nes pareiškėjas jo neturi;
• dokumento negavus, pareiškėjo argumentai pripažįstami prielaidomis.

Tokia situacija paneigia BPK 168 straipsnio paskirtį, nes vietoje preliminaraus duomenų patikrinimo iš pareiškėjo reikalaujama pateikti galutinį įrodymą.

Dokumento neišreikalavimas ir jo reikšmės neįvertinimas sudaro pagrindą vertinti, ar nebuvo neatlikta pareiga patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes pagal BPK 166 ir 168 straipsnius.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad dokumentas galėjo būti reikšmingas vertinant galimai melagingus parodymus pagal BK 235 straipsnį, sistemingas atsisakymas jį išreikalauti ir ištirti gali būti vertinamas BK 229 straipsnio kontekste, o nustačius sąmoningą siekį užkirsti kelią reikšmingų duomenų patikrinimui – ir BK 228 bei BK 24 straipsnių kontekste.

Teismai atsisako tirti galimai melagingus parodymus: uždaras ratas be galimybės nustatyti tiesą

Vilniuje nagrinėjama situacija kelia rimtų klausimų dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Pareiškėjas Aurimas Drižius kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai melagingų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymų teismuose. Šie parodymai buvo susiję su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu – tema, dėl kurios pareiškėjui anksčiau buvo uždrausta publikuoti informaciją, o vėliau jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

Pareiškime buvo nurodytas konkretus, iki šiol netirtas dokumentas – Vidaus reikalų ministerijos 2003-05-19 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 4VL-59. Pareiškėjo teigimu, ši išvada gali turėti esminę reikšmę vertinant, ar minėti parodymai atitiko tikrovę.

Tačiau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o teismai šį sprendimą patvirtino. Pagrindinis argumentas – dokumentas nepateiktas, jo turinys nežinomas, todėl pareiškėjo teiginiai laikyti prielaidomis.

Ši situacija sukuria vadinamąjį „uždarą procesinį ratą“: tyrimas nepradedamas, nes nėra dokumento, tačiau dokumento neįmanoma gauti be tyrimo. Tokia praktika faktiškai eliminuoja galimybę patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Papildomai keliami klausimai ir dėl to, kad teismuose nebuvo iš esmės įvertintas publikavimo draudimo atitikimas Konstitucijai. Pareiškėjas teigia, kad jam taikytas draudimas turėjo išankstinės informacijos kontrolės požymių, kurie gali būti siejami su Konstitucijoje draudžiama cenzūra.

Nepaisant šių argumentų, teismai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė naujų objektyvių duomenų, o jo teiginiai yra deklaratyvūs. Tuo tarpu pats pareiškėjas pabrėžia, kad jo nuteisimai sukėlė realias teisines ir turtines pasekmes, todėl negali būti laikomi vien „deklaratyviais“.

Ši byla iškelia platesnį klausimą: ar Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuoja veiksmingas mechanizmas patikrinti galimus pažeidimus, kai institucijos atsisako tirti nurodytas aplinkybes?

Kol kas atsakymas į šį klausimą lieka atviras.