Teisėja J. Mačionytė paskelbė A.Drižių už įstatymo ribų
Kreipiausi į STT dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jurgitos Mačionytės klastotės, kai ji nutartimi man išaiškino, kad aš turėjau žinoti apie teismo nutartį, kuri tyčia man nebuvo išsiųsta tam, kad negalėčiau jos apskųsti:
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, ak
SKUNDAS dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir sąmoningo tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo teismo nutartyje
2026-05-15
I. FAKTINĖS APLINKYBĖS
Vilniaus apygardos teismas 2026-05-14 nutartimi atmetė mano skundą dėl termino atnaujinimo.
Šioje nutartyje teismas aiškiai konstatavo: jog nėra duomenų, kad 2025 m. kovo 13 d. nutartis man būtų įteikta.
Tai reiškia, kad: nutartis nebuvo įteikta įstatymo nustatyta tvarka; man nebuvo sudaryta galimybė ją apskųsti.
Nepaisant to, toje pačioje nutartyje padaryta priešinga išvada: kad man buvo „žinoma“ apie šios nutarties priėmimą; kad dėl to laikytina, jog terminas skundui paduoti praleistas; ir šiuo pagrindu atsisakyta ginti mano teisę į apskundimą.
II. VIDINIS PRIEŠTARAVIMAS IR JO TEISINĖ REIKŠMĖ
Nutartyje vienu metu egzistuoja dvi tarpusavyje nesuderinamos išvados: dokumentas neįteiktas; asmuo laikomas apie jį žinojusiu.
Tokios išvados: negali egzistuoti kartu be objektyvių įrodymų; nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis; sukelia konkrečias teisines pasekmes (teisės apskųsti praradimą).
Tai rodo ne vertinimo klaidą, o sąmoningą teisinės realybės pakeitimą.
III. TYČIOS POŽYMIAI
Vertinant nutarties turinį sistemiškai, matyti, kad: teismui buvo žinoma, jog nutartis neįteikta; nepaisant to, pasirinkta konstrukcija „turėjo žinoti“; ši konstrukcija naudojama kaip pagrindas atmesti skundą.
Tokia logika nėra numatyta jokiuose teisės aktuose.
Todėl: egzistuoja pagrindas manyti, kad nutartyje sąmoningai įrašyti faktinių duomenų neatitinkantys teiginiai, siekiant pateisinti procesinį rezultatą.
IV. TEISINIS KVALIFIKAVIMAS
Tokie veiksmai atitinka požymius: BK 228 straipsnis – piktnaudžiavimas tarnyba valstybės tarnautojas veikia priešingai tarnybos interesams; siekia konkretaus procesinio rezultato; sukelia žalą asmens teisėms.
BK 300 straipsnis – dokumento suklastojimas
oficialiame dokumente įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys;
šie duomenys sukelia teisines pasekmes.
Teismo nutartis yra oficialus dokumentas, todėl: joje įtvirtinti teiginiai turi atitikti faktinę realybę, o ne būti grindžiami prielaidomis.
V. PASEKMĖS
Dėl tokių veiksmų: man buvo atimta teisė apskųsti teismo nutartį; buvo suvaržyta teisė į gynybą; buvo sudarytos sąlygos tęsti baudžiamąjį procesą nepaisant esminių pažeidimų.
VI. SISTEMINIS ASPEKTAS
Tokio pobūdžio praktika reiškia, kad: teismas neprivalo įteikti sprendimo; tačiau asmuo laikomas apie jį žinojusiu; teisė į apskundimą tampa deklaratyvi.
Tai kelia pagrįstą abejonių dėl teisminės sistemos veikimo teisėtumo.
VII. PRAŠAU
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026-05-14 nutarties priėmimo aplinkybių;
Įvertinti teisėjos veiksmus pagal BK 228 ir BK 300 straipsnius;
Nustatyti, ar nutartyje nebuvo sąmoningai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys;
Pripažinti mane nukentėjusiuoju šiame procese.
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
