Teisėjas G.Dzedulionis išaiškino nuteistajam A.Drižiui, kad jis nuteistas „dėl teisėsaugos kritikos”
Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Rinktinės g. 5A, Vilnius
Pareiškėjas: Aurimas Drižius,
PAREIŠKIMAS DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMO VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJO G. DZEDULIONIO ATŽVILGIU
I. Faktinės aplinkybės
2016 m. birželio mėn. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėjas G. Dzedulionis, nagrinėjo mano apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo aš buvau nuteistas bauda pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižtas) dėl straipsnių apie A. Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių nafta” privatizavime.
Skelbdamas Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria mano apeliacinis skundas buvo atmestas, teisėjas G. Dzedulionis, be formalios nutarties rezoliucinės dalies, viešai, teismo posėdžio metu, žodžiu papildomai paaiškino sprendimo motyvus, pažodžiui pareikšdamas:
„Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A. Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją <…>. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą.”
Šis teiginys yra objektyviai užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše, kurį pareiškėjas turi ir yra pasirengęs pateikti tyrimui.
II. Teisinis vertinimas
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (teisėjas yra jam prilygintas asmuo), piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelę žalą patyrė fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi turinį yra apibrėžęs taip:
„Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi laikoma, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudoja arba nepanaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.” Nr. 2K-141-697/2022 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-03)
Kitoje byloje kasacinis teismas pažymėjo:
„Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia veikia tarnybai priešingais tikslais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas.” Nr. 2K-124-387/2025 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2025-12-02)
Pareiškėjo įsitikinimu, minėtas teisėjo pareiškimas objektyviai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ne dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų teisinio vertinimo, o siekiant paveikti pareiškėjo žurnalistinę (saviraiškos) veiklą, kritikuojančią teisėsaugos institucijas – tai tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui ir teisėjo priesaikai spręsti bylas vadovaujantis tik įstatymu.
Didelės neturtinės žalos požymis, būtinas BK 228 straipsnio taikymui, šiuo atveju pasireiškia per pažeistą pareiškėjo konstitucinę saviraiškos laisvę ir teisę į teisingą, nešališką teismą – tokia žala, kasacinio teismo praktikoje, laikoma didele:
„Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo.” Nr. 2K-488/2009 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-12-29)
III. Prašymas
Vadovaudamasis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, prašau:
9.1. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo G. Dzedulionio veiksmų, kurie turi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių; 9.2. Išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio mėn. teismo posėdžio, kuriame buvo skelbiama nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016, garso įrašą; 9.3. Apklausti pareiškėją kaip nukentėjusįjį ir liudytoją; 9.4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją raštu, BPK 168 straipsnio nustatyta tvarka.
Priedas: teismo posėdžio garso įrašo kopija (pridedama atskirai / bus pateikta tyrimą atliekančiam pareigūnui).
Pareiškėjas: Aurimas Drižius
