Visi teisėjai, aptarnaujantys pedomafiją
Aurimas Drižius
Visas Lietuvos elitas panikoje, paskelbus apie Epsteino nuotykius su vaikais, bijodamas, kad nepavyks „suvaldyti situacijos”, kaip Garliavos pedofilijos byloje.
Kaip žinia, Garliavos pedofilijos byla buvo „suvaldyta” pasidarbavus Lietuvos spec. tarnyboms – buvo nužudyta nemažai žmonių (nužudytas Drąsius Kedys, Jonas Formanavičius, Andrius Ūsas, dar keli nereikalingi liudininkai), nusikaltimo auka buvo pagrobta ir pradanginta, ir vargu ar dar yra gyva.
Savo esminį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino Lietuvos teisėjai, suklastoję Garliavos pedofilijos ir žudynių bylas, ir tyčia pasiuntę nekaltą žmogų Raimundą Ivanauską į kalėjimą.
Ta proga verta prisiminti tuos teisingumo vykdytojus, kurie iki šiol darbuojasi „vardan Lietuvos”.
Visų pirma, įtariamąjį Andrių Ūsą, išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija iš Andriaus Cinino, Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko (nuotr. apačioje):

Sprendime konstatuota, kad nebuvo patikimų įrodymų, jog Ūsas būtų tvirtinęs mergaitę, ir bylos įrodymų sistema nepatvirtino kaltės.
Garbus teismas nieko nepasisakė dėl to, kad nukentėjusiosios D. K. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtino valstybinė teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, nustatydama, kad jos pasakojimai yra nuoseklūs, atitinka jos amžių ir psichologines ypatybes, ir rodo tikrus išgyvenimus.
Teisėjų kolegija atsisakė pakartotinai apklausti nukentėjusiąją teismo posėdyje, nepateikdama
objektyvių ir teisiškai pagrįstų argumentų. Tai lėmė, kad esminiai įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti
teisiamajame posėdyje.
Nebuvo nustatyta medicininių ar psichologinių kliūčių apklausai. Apklausą buvo galima atlikti
specialioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų psichologui, laikantis visų apsaugos standartų.
Nors A.Ūsas ir neprisipažino, ir neišdavė savo bendrų, vis tiek buvo nužudytas kaip nereikalingas liudininkas, prokuratūrai vėlgi suklastojus bylą, ir pateikus, kad pilietis neva mirė nelaimingo atsitikimo metu – paskendo baloje.
Garsiojoje teisėjo Audriaus Cinino nutartyje apie tai, kad jokios pedofilijos nebuvo, yra ir tokia frazė, kodėl pedofilijos nebuvo : „2009-06-09 K. D. apklausos protokole tiesiogiai nurodoma, kad vaikas kalba labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėja į klausimus”.
Beje, teismas nieko nepasisakė ir dėl dar vieno esminio įrodymo – antros mažametės aukos storoji žarna buvo išsiplėtusi virš normos dėl „veikimo kietu buku daiktu”, tai yra dėl tiesioginio prievartavimo analiniu būdu, ir tai vėlgi konstatavo medicinos ekspertizė, kuri vėlgi buvo ignoruota, ir garbūs teismai nieko dėl to nepasisakė:
- Tarptautinė praktika
3.1. EŽTT byloje S.N. prieš Švediją (2002 m., Nr. 34209/96) konstatuota, kad vaiko apklausa yra esminė
įrodinėjimo dalis, o valstybė privalo užtikrinti jos atlikimą laikantis apsaugos garantijų, bet nepaneigiant
galimybės vaikui duoti parodymus.
3.2. EŽTT byloje Bocos-Cuesta prieš Nyderlandus (2005 m., Nr. 54789/00) nustatyta, kad vien ankstesnių
vaiko parodymų perskaitymas be galimybės jų patikrinti tiesiogiai riboja sąžiningą procesą.
- Papildomi faktiniai duomenys
4.1. Neįvertinti liudijimai ir parodymai:
Neringos Venckienės parodymai, kad Deimantė Kedytė jai asmeniškai pasakojo apie savo pusseserės
patirtą prievartą.
Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai nebuvo įvertinti priimant procesinius
sprendimus.
4.2. Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose:
Vienintelė nukentėjusiosios Orintos apklausa vyko dalyvaujant jos motinai Naruševičienei, įtariamai
sąvadavimu, pažeidžiant BPK nuostatas.
Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių prievartos pasekmių požymių (nekontroliuojamas
tuštinimasis), kurie nebuvo ištirti.
4.3. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymai:
Telefoninių pokalbių analizės neatitikimai: teismo nutartyje teigiama, kad jie buvo analizuoti, nors
prokuroras R. Šileika patvirtino, kad duomenų teismui neteikė.
Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų (specialisto išvada Nr. G4534/09(01)) buvo
pakeisti prokuroro teiginiais apie tariamą ligą, kurios įrodymų byloje nėra.
Įtariamojo atpažinimo procedūros metu A. Ūso nuotraukoje buvo pripiešti ūsai, kas galėjo daryti įtaką
atpažinimui.
4.4. Nepagrįstas įrodymų ignoravimas:
Teisėjas B. Varsackis nutartyje dėl Deimantės grąžinimo motinai nurodė, kad įrodymai netiriami, tačiau kartu teigė, kad jie tirti kelis kartus, nepateikdamas jokios analizės apie psichologų ir socialinių darbuotojų išvadas.
4.5. Organizuotos veikos požymiai:
Sistemiškas esminių įrodymų ignoravimas, procesinių normų pažeidimas ir galimas duomenų klastojimas
leidžia daryti išvadą apie organizuotos grupės veiklą, nukreiptą į nusikaltimo faktų nuslėpimą.
- Teisinis pagrindas
BPK 3 str. 1 d. 3 p. – tyrimas atnaujinamas, jei atsirado naujų reikšmingų aplinkybių.
BPK 444–447 str. – procesas atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Konstitucijos 31 str. – teisė į teisingą teismą.
EŽTK 6 str. – teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą.
JT Vaiko teisių konvencijos 12 str. – vaiko teisė būti išklausytam.
- Prašau
Generalinei prokuratūrai:
6.1. Atlikti naują, išsamų ikiteisminį tyrimą dėl Deimantės Kedytės patirtos galimos seksualinės
prievartos.
6.2. Pakartotinai apklausti nukentėjusiąją specialioje aplinkoje dalyvaujant kvalifikuotam vaikų
psichologui.
6.3. Įvertinti ankstesnių teisėjų ir prokurorų veiksmus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
JT Žmogaus teisių komitetui:
6.4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė tarptautinius įsipareigojimus pagal EŽTK ir Vaiko teisių
konvenciją atsisakydama apklausti nukentėjusiąją ir netinkamai ištirdama bylą.
6.5. Rekomenduoti Lietuvos Respublikai atnaujinti baudžiamąją bylą ir užtikrinti, kad būtų ištirti visi
esminiai įrodymai.
Papildomi faktiniai duomenys
Šiame skyriuje pateikiamos papildomos aplinkybės ir įrodymai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti
ankstesniuose ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso etapuose ir kurie turi esminės reikšmės teisingam
bylos išnagrinėjimui.
- Neįvertinti liudijimai ir parodymai
1.1. Neringos Venckienės parodymai – ji liudijo, kad nepilnametė Deimantė Kedytė jai asmeniškai
pasakojo apie savo pusseserės patirtą seksualinę prievartą. Šių parodymų teismai neanalizavo ir
nevertino.
1.2. Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai – byloje yra šių liudytojų liudijimai, tačiau
jie nebuvo įvertinti priimant procesinius sprendimus.
- Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose
2.1. Vienintelė nukentėjusiosios Orintos apklausa buvo atlikta dalyvaujant jos motinai (Naruševičienei),
kuri tuo metu buvo įtariama sąvadavimu. Tokia apklausa prieštarauja BPK reikalavimams dėl
nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausos ir objektyvumo.
2.2. Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių fizinių ir emocinių sutrikimų (neteko kontrolės dėl
tuštinimosi), kas gali būti laikoma tiesiogine seksualinės prievartos pasekme, tačiau šios aplinkybės
nebuvo tinkamai ištirtos.
- Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymų duomenys
3.1. Telefoninių pokalbių analizė – Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai E. Gladutis, B.
Vidzėnienė, A. Šukaitis) 2010-11-10 nutartyje nurodė, kad nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginio ar
netiesioginio kontakto tarp A. Ūso, V. Naruševičienės, L. Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus pagal telefono
duomenis. Tuo tarpu prokuroras R. Šileika pats patvirtino, kad jokių telefoninių pokalbių duomenų
teismui neperdavė. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nutarties teisingumo ir sąžiningumo.
3.2. Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų – specialisto išvada Nr. G4534/09(01)
(2009-11-03) nurodo, kad storosios žarnos pažeidimai galėjo atsirasti dėl poveikio kietu buku daiktu.
Prokuroras R. Šileika šią išvadą pakeitė teiginiu, kad išplatėjimas esą yra ligos pasekmė, nors byloje nėra
jokių medicininių duomenų apie tokią ligą.
3.3. Įtariamojo atpažinimo procedūra – nukentėjusiajai Deimantei Kedytė rodytoje atpažinimo
nuotraukoje įtariamajam A. Ūsui buvo pripiešti ūsai, taip galimai darant įtaką atpažinimui ir pažeidžiant
BPK reikalavimus dėl objektyvumo.
- Nepagrįstas įrodymų ignoravimas
4.1. Teisėjas B. Varsackis, priimdamas nutartį dėl Deimantės Kedytės grąžinimo motinai L. Stankūnaitei
(kuriai tuo metu buvo pareikšti įtarimai dėl sąvadavimo), nutartyje nurodė, kad teismas netiria ir
nenagrinėja įrodymų. Tuo pačiu jis teigė, kad įrodymus esą tyrė kelis kartus, tačiau nutartyje nepateikė
jokios analizės apie psichologų ir socialinių darbuotojų išvadas. - Organizacijos požymiai
Surinktų duomenų visuma – įskaitant sistemingą esminių įrodymų ignoravimą, netinkamą apklausų
organizavimą, įrodymų turinio iškraipymą ir galimą duomenų klastojimą – leidžia teigti, kad veikė
organizuota grupė, kurios veiksmai nukreipti į tikrojo nusikaltimo fakto nuslėpimą.
Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikimo organizuotoje grupėje.
Aurimas Drižius