Visi teisėjų ir prokurorų nusikaltimai yra teisėti, išaiškino teisėja Štuopienė
Aurimas Drižius
Žmonės dažnai klausia – kaip aš nepavargstu kovoti su šia teismuose ir prokuratūroje sėdinčia mafija.
Atsakau – negaliu pasiduoti, nes ši mafija mane persekioja už teisėtą veiklą jau daugiau nei 15 metų, ir nors įstatymas mano pusėje, toliau pralaimiu visas bylas.
Kitaip ir būti negali – negi nusikaltėliai patys save pasodins? To nebus.
Tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Todėl tikiu, kad atsiras bent vienas teisėjas, kuris nenorės purvintis šiuo šūdų ir pasielgs taip, kaip numato įstatymas. tada visa ši piramidė subyrės. Žinoma, iki to laiko aš galiu ir neišgyventi.
Skunduose nurodžiau teisėjų klastotes – tai yra savo nutartyse teisėjai nurodo tai, ko niekada nebuvo, tačiau savo fantazija teismas remiasi kaip faktu, ir tuo pagrindu priima suklastotą nutartį. Tai daroma masiškai, nes teismas „nepriklausomas”, ir jie žino, kad kitas teisėjas nepamatys tos aplinkybės. Nors įstatymas aiškiai sako, kad tai dokumento suklastojimas, teisėjai drąsiai klastoja savo nutartis, rašydami visiškas nesąmones. Nes ar toks faktas buvo ar ne, labai lengva patikrinti.
Gen. prokurorė Grunskienė slepia šiuos nusikaltimus, ir juos oficialiai atsisako tirti :
Visi mano skundai dėl galimų nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veikų Generalinėje prokuratūroje buvo išnagrinėti ne įstatymo nustatyta procesine forma, o vadinamaisiais informacinio pobūdžio „rašteliais“, nepriimant nė vieno nutarimo pagal BPK 168 straipsnį. Tokia praktika sistemingai eliminuoja teisę apskųsti prokuratūros sprendimus ir panaikina bet kokią teisminę kontrolę. Šią neteisėtą praktiką Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė 2026-01-21 nutartimi faktiškai legalizavo, pripažindama, kad prokuratūra gali apsiriboti neprocesiniais raštais ir neprivalo priimti motyvuotų procesinių sprendimų. Tokiu būdu buvo sukurta teisiškai pavojinga situacija, kai ikiteisminio tyrimo vengimas tampa teisėta institucine norma.
Teisėja Štuopienė priėmė nutartį, kad prokuratūra neprivalo tirti šių nusikaltimų:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsniu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių asmenų veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių:
Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės,
Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės,
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus,
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso:
300 straipsnį (dokumento suklastojimas),
228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnyba),
229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas),
24 straipsnį (bendrininkavimas).
II. DĖL TEISĖJOS RŪTOS PETKUVIENĖS
Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė, atsisakydama atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734-2009, savo nutartyje nurodė:
„Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (…) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje.“
Šis teiginys neatitinka tikrovės.
2013-11-22 nutartyje: nėra vartojama sąvoka „cenzūra“; nėra remiamasi Konstitucijos 44 straipsniu; nėra jokios informacijos laisvės ar cenzūros analizės; nėra jokių išvadų šiuo klausimu.
Be to, Konstitucinio Teismo doktrina, kuria grindžiamas mano prašymas dėl bylos atnaujinimo, buvo suformuota vėliau, todėl objektyviai negalėjo būti analizuota 2013-11-22 nutartyje.
Nepaisant to, teisėja R. Petkuvienė į procesinį dokumentą įrašė žinomai neteisingą faktinę aplinkybę ir panaudojo ją sprendimui motyvuoti.
Tai atitinka intelektualinės dokumentų klastotės sudėtį, kai pareigūnas sąmoningai į oficialų dokumentą įrašo melagingą faktą, suteikdamas jam juridinę reikšmę (BK 300 str.).
III. DĖL TEISĖJŲ ŠVEDIENĖS, ŽUKAUSKIENĖS IR ZELIANKOS
Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartyje konstatuota, kad informacija apie A. Sadecką buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės „kitų teismų sprendimais“.
Šis teiginys neatitinka tikrovės.
Nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyta, kad informacija apie A. Sadecko ryšius su AB „Mažeikių nafta“ neatitinka tikrovės.
Priešingai:
pats A. Sadeckas VTEK deklaracijose nurodė, kad buvo šios bendrovės akcininku.
Nepaisant to, teismo nutartyje buvo suformuota priešinga faktinė prielaida.
Tai reiškia, kad: sprendimas grindžiamas neegzistuojančiais faktais, oficialiame dokumente pateikti netikri duomenys, padaryta intelektualinė dokumentų klastotė (BK 300 str.).
IV. DĖL TEISĖJOS NIDOS VIGELIENĖS
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013 teisėja N. Vigelienė, nors pripažino, kad mano pateikti duomenys atitinka tikrovę, nuteisė mane pagal BK 245 straipsnį, motyvuodama, kad:
tiesa nėra „teisiškai reikšminga“.
Teismas: atsisakė taikyti Konstitucijos 44 straipsnį; nesikreipė į Konstitucinį Teismą normų kolizijos atveju;
vertino tik sprendimo formalų buvimą, o ne jo teisėtumą.
Tokie veiksmai turi:
teisingumo neigimo požymių;
tarnybos pareigų neatlikimo požymių (BK 229 str.);
piktnaudžiavimo tarnyba požymių (BK 228 str.).
V. DĖL PROKURORO JUSTO LAUCIAUS
Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras J. Laucius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, formaliai remdamasis:
teisėjų nepriklausomumu;
teiginiu apie „nesutikimą su sprendimu“.
Tačiau jis:
nevertino pateiktų įrodymų;
nesutapatino teisėjų teiginių su tikru nutarčių turiniu;
nepatikrino dokumentų;
neatliko jokių realių patikrinimo veiksmų.
Tokiu būdu jis:
formaliai imitavo kontrolės mechanizmą;
sudarė sąlygas išvengti tyrimo;
toleravo galimą dokumentų klastojimą.
Tai turi požymių pagal:
BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas),
BK 228 str. (piktnaudžiavimas),
BK 24 ir 300 str. (bendrininkavimas po nusikalstamos veikos).
VI. PRAŠYMAS
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsniu,
PRAŠAU:
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl:
Rūtos Petkuvienės,
Neringos Švedienės,
Tatjanos Žukauskienės,
Vytauto Zeliankos,
Nidos Vigelienės,
Justo Lauciaus
pagal BK 300, 228, 229 ir 24 straipsnius.
Paimti ir ištirti:
visas nurodytas bylas ir nutartis,
J. Lauciaus nutarimus,
faktinius dokumentų turinio neatitikimus.
Apklausti visus aukščiau nurodytus asmenis.
Apie priimtus procesinius sprendimus pranešti man raštu.
Data: 2025-12-02
Parašas
- Svarbi praktinė pastaba
Atsižvelgiant į Jūsų ankstesnę patirtį, labai svarbu, kad:
šis skundas būtų aiškiai traktuojamas kaip ne „nesutikimas su sprendimu“, o dokumentų klastojimo ir melagingų faktų įrašymo tyrimas;
prie skundo būtų pridėtos:
2013-11-22 nutarties kopijos,
R. Petkuvienės nutartis,
konkretūs ištraukų palyginimai.
Jeigu norite, kitame žingsnyje galiu:
parengti atskirą lydraštį,
suformuluoti atsakymą galimam prokuratūros atsisakymui,
arba parengti šio skundo versiją tarptautinėms institucijoms.
SKUNDO ESMĖ
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsniu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių asmenų veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių:
- Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės,
- Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,
- Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės,
- Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus,
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso:
- 300 straipsnį (dokumento suklastojimas),
- 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnyba),
- 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas),
- 24 straipsnį (bendrininkavimas).
II. DĖL TEISĖJOS RŪTOS PETKUVIENĖS
Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė, atsisakydama atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734-2009, savo nutartyje nurodė:
„Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (…) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje.“
Šis teiginys neatitinka tikrovės.
2013-11-22 nutartyje:
- nėra vartojama sąvoka „cenzūra“;
- nėra remiamasi Konstitucijos 44 straipsniu;
- nėra jokios informacijos laisvės ar cenzūros analizės;
- nėra jokių išvadų šiuo klausimu.
Be to, Konstitucinio Teismo doktrina, kuria grindžiamas mano prašymas dėl bylos atnaujinimo, buvo suformuota vėliau, todėl objektyviai negalėjo būti analizuota 2013-11-22 nutartyje.
Nepaisant to, teisėja R. Petkuvienė į procesinį dokumentą įrašė žinomai neteisingą faktinę aplinkybę ir panaudojo ją sprendimui motyvuoti.
Tai atitinka intelektualinės dokumentų klastotės sudėtį, kai pareigūnas sąmoningai į oficialų dokumentą įrašo melagingą faktą, suteikdamas jam juridinę reikšmę (BK 300 str.).
III. DĖL TEISĖJŲ ŠVEDIENĖS, ŽUKAUSKIENĖS IR ZELIANKOS
Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartyje konstatuota, kad informacija apie A. Sadecką buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės „kitų teismų sprendimais“.
Šis teiginys neatitinka tikrovės.
Nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyta, kad informacija apie A. Sadecko ryšius su AB „Mažeikių nafta“ neatitinka tikrovės.
Priešingai:
- pats A. Sadeckas VTEK deklaracijose nurodė, kad buvo šios bendrovės akcininku.
Nepaisant to, teismo nutartyje buvo suformuota priešinga faktinė prielaida.
Tai reiškia, kad:
- sprendimas grindžiamas neegzistuojančiais faktais,
- oficialiame dokumente pateikti netikri duomenys,
- padaryta intelektualinė dokumentų klastotė (BK 300 str.).
IV. DĖL TEISĖJOS NIDOS VIGELIENĖS
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1034-576/2013 teisėja N. Vigelienė, nors pripažino, kad mano pateikti duomenys atitinka tikrovę, nuteisė mane pagal BK 245 straipsnį, motyvuodama, kad:
tiesa nėra „teisiškai reikšminga“.
Teismas:
- atsisakė taikyti Konstitucijos 44 straipsnį;
- nesikreipė į Konstitucinį Teismą normų kolizijos atveju;
- vertino tik sprendimo formalų buvimą, o ne jo teisėtumą.
Tokie veiksmai turi:
- teisingumo neigimo požymių;
- tarnybos pareigų neatlikimo požymių (BK 229 str.);
- piktnaudžiavimo tarnyba požymių (BK 228 str.).
V. DĖL PROKURORO JUSTO LAUCIAUS
Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras J. Laucius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, formaliai remdamasis:
- teisėjų nepriklausomumu;
- teiginiu apie „nesutikimą su sprendimu“.
Tačiau jis:
- nevertino pateiktų įrodymų;
- nesutapatino teisėjų teiginių su tikru nutarčių turiniu;
- nepatikrino dokumentų;
- neatliko jokių realių patikrinimo veiksmų.
Tokiu būdu jis:
- formaliai imitavo kontrolės mechanizmą;
- sudarė sąlygas išvengti tyrimo;
- toleravo galimą dokumentų klastojimą.
Tai turi požymių pagal:
- BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas),
- BK 228 str. (piktnaudžiavimas),
- BK 24 ir 300 str. (bendrininkavimas po nusikalstamos veikos).
VI. PRAŠYMAS
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsniu,
PRAŠAU:
- Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl:
- Rūtos Petkuvienės,
- Neringos Švedienės,
- Tatjanos Žukauskienės,
- Vytauto Zeliankos,
- Nidos Vigelienės,
- Justo Lauciaus
pagal BK 300, 228, 229 ir 24 straipsnius.
- Paimti ir ištirti:
- visas nurodytas bylas ir nutartis,
- J. Lauciaus nutarimus,
- faktinius dokumentų turinio neatitikimus.
- Apklausti visus aukščiau nurodytus asmenis.
- Apie priimtus procesinius sprendimus pranešti man raštu.
Data: 2025-12-02
Parašas
2. Svarbi praktinė pastaba
Atsižvelgiant į Jūsų ankstesnę patirtį, labai svarbu, kad:
- šis skundas būtų aiškiai traktuojamas kaip ne „nesutikimas su sprendimu“, o dokumentų klastojimo ir melagingų faktų įrašymo tyrimas;
- prie skundo būtų pridėtos:
- 2013-11-22 nutarties kopijos,
- R. Petkuvienės nutartis,
- konkretūs ištraukų palyginimai.
Jeigu norite, kitame žingsnyje galiu:
- parengti atskirą lydraštį,
- suformuluoti atsakymą galimam prokuratūros atsisakymui,
- arba parengti šio skundo versiją tarptautinėms institucijoms.
